Alytaus apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., notarei R. V., VĮ „Registrų centras“ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad ji Prienų rajono 2-jame notarų biure, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0642 ha dydžio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sandorio sudarymo metu pilnai atsiskaitė su pardavėja M. B.. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. naudojasi minimu žemės sklypu. Pareiškėja praleido (duomenys neskelbtini) m., galiojusio įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties įregistravimui, todėl yra reiškiamas pareiškimas dėl praleisto termino, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui, atnaujinimo. Pareiškėja, neturėdama specialaus teisinio išsilavinimo, tinkamai nesuprato, sandorio sudarymo metu galiojusio, įstatymo reikalavimo dėl privalomos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio registracijos viešame registre, galvojo, kad žemės sklypas yra jos nuosavybė, todėl iškarto po nekilnojamojo turto įsigijimo, per įstatymo nustatytą terminą, neatliko privalomos registracijos. Pareiškėja buvo pametusi sutartį, todėl sužinojusi apie privalomą nekilnojamojo turto registraciją, neturėjo galimybės nedelsdama kreiptis į viešąjį registrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Pareiškėjai tik 2019 metų žiemą, Prienų rajono archyve, pavyko rasti (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto įsigijimo sutarties dublikatą. Pareiškėja nedelsdama, 2019 m. kovo mėn. 19 d., kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius atmetė Pareiškėjos prašymą atmetė, kadangi Pareiškėja yra praleidusi nuosavybės teisių įregistravimo terminą. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini), kai pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą iš M. B. disponuoja minimu žemės sklypu, moka už jį mokesčius. Kitų asmenų reiškiančių reikalavimus, susijusius su minimu nekilnojamuoju turtu nėra. Buvusi savininkė, M. B., nėra išreiškusi jokių reikalavimų, susijusių su šiuo nekilnojamuoju turtu. Atnaujintus įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teisėms įregistruoti nebus pažeista trečiųjų asmenų teisė į nuosavybę. Tai, kad Pareiškėja (duomenys neskelbtini) įvykdė visas savo prievoles ir įgijo 0,0642 ha. dydžio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš M. B., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtina pridedama (duomenys neskelbtini) sutartis bei kiti rašytiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. valdo minimą žemės sklypą.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad žemę įsigijo (duomenys neskelbtini) metais, po devynių dienų ėjo registruoti, bet ištiko insultas, po kurio pagijus sutarties nerado, nors ir ieškojo, bet nerado. Praėjus laiko užsimiršo. Priežastys, kodėl neįregistravo laiku, susijusios su jos sunkia sveikata, persirgtu insultu, jo pasekmėm, kad viską pamiršta, tai, kad pametė sutartį. Sode dirbo žemę visą laiką, kiekvienais metais nepertraukiamai ten kasė, sodino, tą žemę laikė kaip savo sodą, turėjo du namukus, kuriuose įrankius susidėdavo, sofa, veidrodis, kad galėtų pernakvoti. Jos išsilavinimas aukštasis buhalterinis. Už pirktą žemę yra visiškai atsiskaityta. Be to, ji visada nuo pat įsigijimo mokėjo mokesčius: už žemę, už elektrą, sodo pirmininkui. Pardavėja B. jokių pretenzijų jai nereiškė, nes vos pardavus (duomenys neskelbtini) metais ji išvažiavo. Niekas kitas irgi jai jokių pretenzijų dėl įsigytos žemės nereiškė. Žemę visą laiką valdė kaip savo, ji save laikė jos savininke, mokesčius mokėjo savo vardu, elektros sutartis sudaryta irgi jos vardu.

8. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.

9. Suinteresuotas asmuo notarė R. V. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, not. registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. B. pardavė L. J. 0,0642 ha dydžio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ši sutartis patvirtinta notaro (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 23-25). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas žemės sklypas įregistruotas M. B. vardu (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 18, 19). Kiti rašytiniai įrodymai įrodo, kad L. J. naudojosi minėtu žemės sklypu, mokėjo mokesčius už žemę, už elektros energiją (elektroninės bylos vidaus apyrašo 1 t., b. l. 10-17). Iš pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojų S. B. ir E. I. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tuo metu kada turėjo būti įregistruota pirkimo – pardavimo sutartis pareiškėja turėjo rimtų sveikatos problemų, patyrė insultą, dėl kurių, manytina neturėjo galimybės įregistruoti minėtą sutartį per įstatymų numatytą terminą. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ėjo registruoti ginčo sutartį, tačiau patyrė insultą, dėl kurio daug ką pamiršo, pametė pačią sutartį. Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja S. B., nurodžiusi, kad pareiškėja net ir po insulto, dializių, sunkių ligų įsigyta žeme rūpinosi, niekada jos neapleido, o buvusios kaimynės M. B. ji po pardavimo daugiau nematė, juolab pati B. jai sakė, kad ji žemę pardavė, pirkėja su ja atsiskaitė, todėl ji išvažiuoja į Rusiją (CPK 178, 185 straipsniai). Minėta liudytoja patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad įsigyta žeme nuo pat ginčo sutarties sudarymo nepertraukiamai rūpinosi L. J.. Tai patvirtino ir liudytoja E. I., papildomai nurodžiusi, kad jokių įsiskolinimų pareiškėja už žemę neturi, nes tai būtų paviešinta per metinius sodo bendrijos susirinkimus (CPK 178, 185, 189 straipsniai).

11. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. CK 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistra­vi­mo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nuostatų tikslais. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Spręsdamas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys).

13. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas realiai, jis nebuvo apsimestinis, sutartis patvirtinta notaro. Kaip matyti iš sutarties turtinio, pareiškėja už įgytą turtą yra sumokėjusi visą kainą prieš sudarant minėtą turto įsigijimo sutartį. Tai patvirtino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu, kad už įsigytą žemę yra visiškai atsiskaičiusi. Tai patvirtino ir liudytoja S. B., tiesiogiai bendravusi ir su turto pardavėja M. B., nurodžiusia jai, kad pirkėja visiškai su ja atsiskaitė. Minėtas turtas buvo perduotas pareiškėjai, ji jį faktiškai ir nepertraukiamai valdo kaip savo nuo (duomenys neskelbtini) metų, turtu rūpinasi, moka mokesčius. Minėtas aplinkybes patvirtino ne tik pačios pareiškėjos paaiškinimai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, liudytojų parodymai. Pareiškėja nurodė, kad sutartis per nustatytą terminą įregistruota nebuvo, nes tuo metu ji sunkiai sirgo, patyrė insultą, pametė pačią sutartį. Pažymėtina, kad per visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl minėto nekilnojamojo turto, o suinteresuotas asmuo M. B., atstovaujama kuratorės advokatės E. G., sutinka su pareiškimu kaip įrodytu. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimus, kuriuos visiškai patvirtino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų S. B. ir E. I. parodymai, suinteresuotų asmenų nuomonę, darytina išvada, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžininga jo įgijėja. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjos prašomo termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nepateikė, juolab nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. B. būtų kažkada reiškusi kokias nors pretenzijas turto įgijėjai L. J., priešingai, tiek pareiškėjos paaiškinimais, tiek minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad jokių pretenzijų dėl įgyto žemės sklypo pareiškėja nėra gavusi. Draudimas užregistruoti pareiškėjos vardu labai seniai jos įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį nuo pat įgijimo (duomenys neskelbtini) metais nepertraukiamai valdė ir rūpinosi, naudojo įgytą turtą kaip savo, ir šiuo metu faktiškai valdo pareiškėja L. J., neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, civilinių teisinių santykių stabilumo principų, sandorių pripažinimo negaliojančiais instituto tikslų.

14. Vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą, kadangi nors sandoris ir nebuvo įregistruotas, tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią, prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: L. J. siekė nupirkti, o M. B. parduoti žemę, pastaroji gavo iš pirkėjos sutartą žemės kainą prieš pasirašant pačią registruotiną sutartį, turtą perdavė įgijėjai, kurį ji priėmė ir valdė, rūpinosi kaip savo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjai atnaujintinas terminas notaro patvirtintai nekilnojamojo turto sutarčiai įregistruoti (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185, 578 straipsniai).

15. Teismas šioje byloje patyrė 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba minėtos išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 0,0642 ha dydžio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, įsigijimo iš M. B., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruoti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.