Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, tretieji asmenys D. G., notaras A. A., dėl klaidos sutartyje ištaisymo, termino sutarčiai nekilnojamojo turto registre įregistruoti atnaujinimo, nuosavybės teisės pripažinimo į 1/6 dalį priklausinio bei palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovas V. G. nurodė, kad butą, kuriame dabar ir gyvena įsigijo 1995 metais iš J. I., pinigus sumokėjo, sudarė notarė sutartį, tačiau nežinojo, kad ją reikia įregistruoti Registrų centre. Apie tai, kad butas jam nepriklauso jis sužinojo tik 2022 metais, kai norėjo pasirašyti sutartį su Ignitis. Iki tol tikrai manė, kad butas yra įregistruotas jo vardu ir šį butą visą tą laiką valdė kaip savo.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

9. Atsakovės atstovei VĮ Turto bankui apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

10. Trečiasis asmuo notaras A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl klaidos ištaisymo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 1995 m. vasario 6 d. sutartimi (toliau – sutartis) iš pardavėjos J. I. už 4000,00 Lt nusipirko 54,93 kv. m. dviejų kambarių butą pirmame aukšte su patogumais ir virtuve, plane pažymėtu IA2p, su ūkiniu pastatu ir rūsiu, plane pažymėtu 5I1p, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutartį patvirtino Telšių rajono notaras V. L., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro išrašų nustatyta, jog šiuo metu butas yra adresu (duomenys neskelbtini), buto priklausinys – ūkinis pastatas – (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, jog Sutartyje yra padaryta klaida, t. y., Telšių raj. notaras V. L. sutartyje neteisingai nurodė parduoto buto pažymėjimą plane, nes faktiškai parduotas butas yra gyvenamajame name pažymėtu plane 1A2b, o ne kaip Sutartyje nurodyta – 1A2p. Notaro patvirtintoje buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog parduodamas butas plane pažymėtas IA2p, tačiau iš Garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos, inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog butas plane pažymėtas 1A2b. Taip pat iš prie Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo rašto pridėto Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. vasario 6 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. I. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso bendro naudingo ploto 54,93 kv. m. butas, pažymėtas 1 but. (IA2b), esantis (duomenys neskelbtini).

12. Be to, sutartyje taip pat buvo padarytos dar dvi klaidos - sutarties 1 punkte padarytos rašymo techninės klaidos vietovardžių pavadinimuose: nurodyta, jog J. I. parduoda, o V. G. perka pirmame aukšte su patogumais ir virtuve dviejų kambarių butą plano žym. IA2p, turintį 54,93 kv.m. bendro naudingo ploto su rūsiu, plytu ūkiniu, plano žym. 5I1p, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat sutarties 1 punkte padaryta rašymo techninė klaida vietovardžio pavadinime: nurodyta, jog parduodamas su ūkiniu ir rūsiu dviejų kambarių butas, asmeninės nuosavybės teise priklauso pil. J. I. pagal 1992 05 25 Nausėdžio ap. viršaičio patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Telšių teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995-02-06 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Techninių klaidų padarymo faktą vietovardžių pavadinimuose padarymą įrodo Telšių teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995-02-06 pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sutartyje nurodė notaras V. L. Būtent iš šių pažymėjimų matyti, jog minėtas nekilnojamasis turtas Sutarties sudarymo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir, kad 1992-05-25 pirkimo – pardavimo sutartį, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino Lietuvos Respublikos Plungės rajono Nausodžio viršaitis.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui buto su priklausiniais pirkimo – pardavimo sutartyje padarytos techninės rašymo klaidos – neteisingai nurodytas parduoto buto pažymėjimas plane, taip pat neteisingai nurodyti vietovardžių pavadinimai, o tai trukdys ieškovui įregistruoti nekilnojamąjį turtą, kurį nusipirko. Notaro V. L., tvirtinusio buto pirkimo – pardavimo sutartį įgaliojimai yra pasibaigę, Notariato įstatymas neįtvirtina notaro teisės taisyti kito jau nebedirbančio notaro padarytas klaidas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas ištaisyti klaidą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas ištaisyti Telšių rajono notaro V. L. padarytas rašymo technines klaidas 1995 m. vasario 6 d. sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1 punkte, nurodant, jog J. I. parduoda, o V. G. perka pirmame aukšte su patogumais ir virtuve dviejų kambarių butą plano žym. IA2b, turintį 54,93 kv. m. bendro naudingo ploto su rūsiu, plytų ūkiniu, plano žym. 5I1p, esantį (duomenys neskelbtini). Parduodamas su ūkiniu ir rūsiu dviejų kambarių butas, asmeninės nuosavybės teise priklauso pil. J. I. pagal 1992 05 25 Nausodžio ap. viršaičio patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Telšių teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995-02-06 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl termino atnaujinimo

14. Tarp pardavėjos J. I. ir pirkėjo V. G. 1995 m. vasario 6 d. pasirašytoje sutarties baigiamosiose nuostatose yra nurodyta, jog remiantis CK 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Telšių raj. TVIPIP biure. Vis dėlto šios sutarties pagrindu ieškovas atsiradusios nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą sutartyje nurodytu terminu neįregistravo.

15. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio CK normas, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. CK 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą teismas galėjo atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus praleistą terminą. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Svarbiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas realiai, jis nebuvo apsimestinis, sutarties šalys tarpusavyje atsiskaitė, sutartis patvirtinta notaro. Minėtas turtas buvo perduotas ieškovui, jis kartu su sutuoktine jį faktiškai valdo, rūpinasi, moka mokesčius ir juo naudojasi, remontuoja nuo sutarties sudarymo momento iki šiol, be to, visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo niekas neginčijo ieškovo teisių į nupirktą turtą. Ieškovas paaiškino, jog sutartis laiku nebuvo įregistruota, nes nesuprato sutarties įregistravimo nurodytoje įstaigoje pareigos, tokia pareiga sutartį per tris mėnesius užregistruoti jam nebuvo išaiškinta, o taip pat nebuvo išaiškintos sutarties neįregistravimo teisinės pasekmės. Nurodė, jog sutuoktinė po sutarties sudarymo dėl įsigyto buto buvo nuvykusi į Nausodžio apylinkę, darbuotoja padarė namų ūkio knygoje įrašus, todėl jis manė, jog atliko visus būtinus veiksmus buto įsigijimo įregistravimui. Apie tai, kad nupirktas nekilnojamas turtas jam nepriklauso sužinojo 2022 metais prieš pasirašant sutartį dėl elektros paslaugų. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. K., R. D. patvirtino, kad ieškovas nuo pat 1995 metų gyvena minėtame bute, butą jis nusipirko iš J. I. ir visi pripažįsta ieškovą kaip buto savininką. Nors ieškovo nurodytos priežastys yra subjektyvios, sutarties įregistravimo praleidimo terminas yra daugiau kaip 25 metai, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovas taip elgėsi tyčia ir sąmoningai neregistravo turto įsigijimo. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nustatytus faktus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Todėl vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų formuojama praktika, ieškinio dalis dėl termino sutarčiai nekilnojamojo turto registre įregistruoti atnaujinimo tenkinama, ieškovui atnaujintinas terminas notaro patvirtintai nekilnojamojo turto sutarčiai įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl nuosavybės teisės pripažinimo

18. Siekdamas įrodyti, jog yra ginčo turto savininkas, ieškovas prašo teismo pripažinti, kad ginčo butui priklauso 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kanalizacijos šuliniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurie yra 1995 m. vasario 6 d. Sutartimi ieškovo įsigyto buto priklausinys.

19. CK 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Iš esmės analogiškai priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, apibrėžti ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, galiojusio tuo metu kai buvo sudaryta 1995 m. vasario 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis.

20. Kasacinio teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008).

21. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl aplinkybės, jog 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kanalizacijos šuliniai), kuriems suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo įsigyto, bet neįregistruoto, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, nėra. Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, jog kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra antraeilis daiktas, t. y., gyvenamajame name esančių butų, taip pat ir ginčo buto, priklausinys. Nors ieškovas ir pardavėja J. I. pasirašydami sutartį neaptarė kiemo statinių pirkimo – pardavimo, tačiau tai nepaneigia fakto, jog minėti inžineriniai statiniai yra buto priklausinys funkciškai aptarnaujantis pagrindinį daiktą. Teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kiemo statiniai – kanalizacijos šuliniai yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui – butui, ir su juo yra neatsiejamai susiję bendra paskirtimi (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), todėl antraeilį daiktą turi ištikti pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui nustatytu terminu ir tvarka neįregistravus 1995 m. vasario 6 d. sudarytos sutarties, ieškovo nuosavybės teise įgytas turtas liko registruotas pardavėjos J. I. vardu. Jai mirus ir neatsiradus įpėdiniams, jos paliktą turtą perėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, kuriai ir yra išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji veikė laikydamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų ir vykdydama pavestą valstybės funkciją dėl bešeimininkio ir nepaveldėto turto perėmimo, o apie J. I. ir ieškovo 1995 m. vasario 6 d. sudarytą sutartį neturėjo jokių duomenų, tačiau iš esmės neprieštarauja, jeigu paveldėjimo liudijimas bus pripažintas negaliojančiu. Ieškovas prašo minėtą paveldėjimo liudijimą pripažinti negaliojančiu, kad įgytų teisę įregistruoti savo nuosavybės teisę.

23. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ir nors valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiškai turto valstybė nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, butu nuo 1995 metų naudojasi ir jį valdo kaip savo, būtent ieškovas. Taip pat pažymėtina, jog ieškovui sužinojus apie jo teisių pažeidimą, t. y., kad 2022 m. gruodžio 22 d. notaras išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą į butą ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusio J. I., jis netrukus kreipėsi dėl teisinės pagalbos į atstovą advokatą, siekdamas apginti savo teises teismine tvarka. Teismui pripažinus, jog ieškovui yra atnaujinamas terminas notaro 1995 m. vasario 6 d. patvirtintai nekilnojamojo turto sutarčiai įregistruoti, pripažinus jo nuosavybės teisę į 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, bei nustačius, jog ieškovas atsakovės paveldėtą turtą faktiškai valdo ir juo naudojasi 28 metus, ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą tenkinamas (CK 1.80 straipsnis, 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti byloje neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ,teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ištaisyti Telšių rajono notaro V. L. padarytas rašymo technines klaidas 1995 m. vasario 6 d. sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1 punkte, nurodant, jog „J. I. parduoda, o V. G. perka pirmame aukšte su patogumais ir virtuve dviejų kambarių butą plano žym. IA2b, turintį 54,93 kv. m. bendro naudingo ploto su rūsiu, plytų ūkiniu, plano žym. 5I1p, esantį (duomenys neskelbtini). Parduodamas su ūkiniu ir rūsiu dviejų kambarių butas, asmeninės nuosavybės teise priklauso pil. J. I. pagal 1992 05 25 Nausodžio ap. viršaičio patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Telšių teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995-02-06 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras 1995 m. vasario 6 d. pirkimo –pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pardavė V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, ieškovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2022 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikimą, atsiradusį po J. I. mirties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.