Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-07-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1826-1053/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
A6.-1826-1053/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01337-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas
A. D.
Pareiškėjas
M. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6-1826-1053/2018Proceso Nr. 4-68-3-01337-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 7.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. liepos 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant B. V.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D.,pareiškėjui M. V., jo atstovui advokatui K. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nepateikė pareiškėjui M. V. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau - ABĮ) nustatytos informacijos - išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos. Tuo jis pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų - nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 18 punktą. Šiais savo veiksmais A. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

ANK 119 straipsnis be kita ko nustato atsakomybę juridinio asmens vadovui už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato akcininko teisę gauti informaciją, o Taisyklių 18 punktas nustato, kad kitais atvejais, nei nustatyta šių Taisyklių 15-17 punktuose (o šie punktai nustato, kada išrašas turi būti pateikiamas ex officio, t. y. nesant akcininko reikalavimo), išrašą iš akcininko sąskaitos arba išrašą iš akcininkų registravimo žurnalo akcijų apskaitos tvarkytojas privalo pateikti akcininkui jo reikalavimu.

Atsakomybėn traukiamas A. D. teismo posėdyje nurodė kaltės nepripažįstantis. Nuo 2018-04-09 iki 2018-07-02 jis buvo atostogose. Prašymą iš pareiškėjo M. V. dėl išrašo jis gavo balandžio 6 d., po pietų, jam buvo įteikta per antstolį. Balandžio 6 d. jis negalėjo parengti išrašo, nes neprivalo būti darbo vietoje, įmonės darbo pobūdis momentinis, ofisas yra laikinas, daugiau kaip pasitarimų kambarys. Pirmadienį jis išėjo atostogų. Buvo atostogose ir nežino, kodėl išrašas nebuvo pateiktas. Įmonės atstovas advokatas siuntė pareiškėjui paaiškinimą, kodėl jo prašymai nebuvo tenkinami. Dėl akcijų, apie kurias išrašas nebuvo pateiktas, šiuo metu vyksta ginčas, jos areštuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-22 nutartimi Nr. 3P-929/2018. Dabar nemato prasmės išduoti išrašo, nes akcijos areštuotos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo M. V. pareiškime teismui dėl administracinės bylos A. D. iškėlimo nurodyta, kad A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nepateikė pareiškėjui M. V. išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos. Jis ketino vykdyti akcijų pirkimo- pardavimo sandorį, kuriam toks išrašas yra reikalingas. Nurodė, kad 2018-04-06 pareiškėjas per antstolį įteikė UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui A. D. prašymą dėl minėto išrašo pateikimo, tačiau išrašas pateiktas nebuvo.

Pareiškėjas M. V. ir jo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad iki šiol išrašo negali gauti. Jį parengti užtrunka neilgai, yra standartinė forma, paprasta informacija. Prašymas buvo įteiktas dar tada, kai atostogos buvo neprasidėjusios. Be to, įmonės vadovas turi pareigas pagal ABĮ nepriklausomai nuo to, ar jis atostogauja. Jei išeina atostogų, turi užtikrinti, kad tos pareigos būtų vykdomos. LAT nutartis, kuria areštuotos akcijos, reikšmės šiai bylai neturi, nes ji priimta birželio 22 d., o prašymas buvo pateiktas balandžio 6 d. Be to, nors akcijos yra areštuotos, tai nepaneigia akcininko teisės gauti išrašą.

Pažymėtina, kad ANK 119 straipsnyje nurodyto nusižengimo sudėtis yra formali (Vilniaus apygardos teismo nutartis adm. nusižengimo byloje Nr AN2-253-870/2017 ir kt.). Todėl A. D. kaip bendrovės vadovas turėjo pareigą pateikti akcininkui jo reikalaujamą ir teisės aktuose nustatytą teiktiną informaciją. M. V. prašymas jam buvo įteiktas 2018-04-06, o A. D. atostogos prasidėjo 2018-04-09. Taigi pareiga pateikti reikalaujamą informaciją A. D. atsirado dar iki jo atostogų pradžios. Jo nurodytos priežastys (kad bendrovė veiklą vykdo epizodiškai, neturi nuolatinio ofiso) įvertinus tai, kad išrašo iš akcininkų parengimas nereikalauja daug laiko, nešalina jo atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad A. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą A. D., teismas atsižvelgia į padaryti nusižengimo pobūdį, konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (dirbantis, administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nebaustas). Įvertinama tai, kad teismas nenustatė šioje byloje esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Spręsdamas dėl A. D. padaryto nusižengimo pavojingumo, teismas pripažįsta, kad pažeidimas sukėlė pasekmes pareiškėjui – negavęs išrašo iš akcininko sąskaitos arba akcininkų registravimo žurnalo M. V. negalėjo parduoti akcijų. Pažeidimas nepašalintas – išrašas iki šiol nėra išduotas. Antra vertus, šiuo metu M. V. neturėtų teisės šias akcijas parduoti - šios akcijos yra areštuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, dėl jų vyksta ginčas.

Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir skirti A. D. švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą, nes nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidimas sukėlė tam tikras pasekmes. Visgi įvertinus A. D. asmenybę ir nusižengimo pavojingumą, spręstina, kad jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti A. D. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 480 eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė