Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-2320-343/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-11-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-22Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundas2012-05-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-22
Bylos Nr.
2A-2320-343/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15914-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
DNSB
Kategorijos
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2320-343/2011(Proceso Nr. 2-05-3-15914-2010-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9; 99.5; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-928-329/2011 pagal ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-5, t. 1) dokumentinio proceso tvarka reikalaudama priteisti iš M. K., kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas, 3637Lt skolą, 14 Lt palūkanas, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad M. K. 2010 m. balandžio 6 d. įsigijo administracines patalpas ir butus, esančius daugiabučiame name, kurio patalpų savininkai yra įkūrę bendriją. Prašoma priteisti suma yra įsiskolinimas už bendrųjų patalpų eksploatavimą ir priežiūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. preliminariu sprendimu (b.l. 37-38, t. 1) ieškinį patenkino.

M. K. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (b.l. 45-45, t. 1) kuriuose nurodė nesutinkanti su ieškiniu, kadangi nedavusi sutikimo išlaidoms, už kurias įsiskolinimas paskaičiuotas, paslaugomis nesinaudoja.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. galutiniu sprendimu (b.l. 141-146, t. 3) 2010 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš M. K. ieškovei skolą, 26,14 Lt palūkanas, 55 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, sprendimo dalį dėl skolos priteisimo laikė įvykdyta, priteisė iš M. K. valstybei 43 Lt žyminio mokesčio ir 13,64 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Pripažinęs patalpų savininkės pareigą apmokėti bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, konstatavęs, jog sąskaitų negavimas nepaneigia šios savininkės, kuri negalėjo nežinoti apie pareigą prisidėti prie turto išlaikymo ir turėjo domėtis šios pareigos apimtimi, pareigos, teismas kartu konstatavo, jog išlaidos vaizdo stebėjimo kameroms įrengti, taip pat išlaidos teisinėms konsultacijoms civiliniuose procesuose, kuriuose M. K. interesai priešingi ieškovės interesams, kurių nustatymui M. K. nepritarė, negali būti priskiriamos turto priežiūros išlaidoms, todėl negali būti išieškotos iš sutikimo nedavusių patalpų savininkų priverstine tvarka. Kartu teismas atmetė argumentą, jog M. K. neprivalo apmokėti išlaidų liftams ir bendrojo naudojimo patalpoms, kadangi jai priklausančios patalpos yra išsidėstę per du aukštus, turi išėjimą į bendrojo naudojimo patalpas antrame aukšte. Teismas konstatavo, jog mokesčiai paskaičiuoti už M. K. valdomą plotą. Kartu teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu M. K. sumokėjo ieškovei 3280,13 Lt sumą, kurią ieškovė nepagrįstai įskaitė kaip procesines išlaidas ir palūkanas, ir padarė išvadą, jog skola yra padengta.

Šalies argumentai

Po M. K. mirties jos procesines teises perėmęs atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 37-38, t. 4) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas iki teismo sprendimo priėmimo buvo pagrindas ieškiniui atmesti. Procesas toliau tęsėsi dėl ieškovės, kuri nepagrįstai jai sumokėtas sumas paskirstė savo nuožiūra, kaltės. Teismas neįvertino aplinkybės, jog administracinės patalpos yra pirmajame aukšte, turi atskirus įėjimus, antrajame aukšte yra tik avarinis išėjimas, todėl mokestis už liftus šioms patalpoms neturėjo būti skaičiuojamas, kaip ir kitų pirmame aukšte esančių patalpų savininkams. Tas pats pasakytina ir apie administracinėms patalpoms paskaičiuotas išlaidas bendrojo naudojimo patalpų apšvietimui. Be to, prie atsakovui priklausančių patalpų nepagrįstai priskirtas ir rūsys, todėl mokesčių dalis jam paskaičiuota už didesnį plotą. Dalį ieškinio reikalavimų atmetęs teismas atitinkamai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 44-48, t. 4) ieškovė prašo skundą atmesti ir nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dar iki atsakovui sumokant skolą, atmesta ieškinio reikalavimų dalis nereikšminga skirstant bylinėjimosi išlaidas, mokesčiai už liftą ir bendrojo naudojimo elektrą atsakovui paskaičiuoti pagrįstai, kadangi bendrijos sprendimo, atleidžiančio dalį patalpų savininkų nuo išlaidų atlyginimo, nėra, administracinių patalpų plotas buvo skaičiuojamas remiantis oficialiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18d. galutinis sprendimas keistinas.

Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinų palūkanų dydį, neįvertino aplinkybės, jog patenkinta tik ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo dalis, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą, todėl keistiną sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, bet iki galutinio sprendimo priėmimo atsakovas penkiais mokėjimais pervedė ieškovei sumą, lygią teismo priteistam įsiskolinimui. Šių mokėjimų faktas patvirtintas ir rašytiniais įrodymais (b.l. 28-32, t. 4). Pats sumos sumokėjimas patvirtina atitinkamo dydžio įsiskolinimo pripažinimą. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo nesutinkantis su tam tikrų sumų, priskirtinų administracinėms patalpoms, pripažinimu skola, jis neįvardija nei šių sumų dalies bendroje teismo nustatyto įsiskolinimo sumoje, nei aplinkybių, dėl ko jis šias sumas, ar joms identiškas, sumokėjo, t.y. už ką sumokėti įsiskolinimą už paslaugas, kurias atsakovas pripažįsta, viršijantys mokesčiai. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas nepaneigė įsiskolinimo pripažinimo jį padengiant fakto, neįvykdė jam tenkančios pareigos įvardinti konkrečią ginčijamą teismo nustatyto įsiskolinimo dalį, todėl atitinkamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog teismas neturėjo teisės patenkinti ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, kadangi skola buvo padengta dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Sutikdamas su tokiu atsakovo argumentu, t.y. pripažindamas, jog galutinio sprendimo priėmimo dieną ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į įsiskolinimo sumą, kuri jau buvo padengta, kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo pasirinkta sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė, net ir būdama ne visiškai tiksli, savo esme ir sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis atitinka materialines atitinkamo ieškinio reikalavimo atmetimo pasekmes. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs buvusį skolos dydį, kartu pripažino, jog skola yra likviduota, todėl akivaizdu, jog ginčijamo sprendimo pagrindu skolos išieškojimas nėra galimas. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog apeliaciniame skunde nurodyti ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria išspręstas reikalavimo priteisti pagrindinę skolą pagrįstumo klausimas, netikslumai yra formalūs, neįtakojantys sprendimo esmės, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti atitinkamą sprendimo dalį nėra pagrindo.

Kaip matyti iš galutinio sprendimo turinio, priteistas palūkanų už vėlavimą mokėti skolą dydis atitinka nurodytąjį preliminariajame sprendime. Priimant preliminarųjį sprendimą palūkanos buvo paskaičiuotos nuo visos ieškinyje nurodytos įsiskolinimo sumos – 3 637 Lt. Galutiniu sprendimu skolos suma sumažinta iki 3 280,13 Lt, likusi ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Nuo atmestos reikalavimo dėl skolos priteisimo dalies palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos, todėl jų suma turėjo būti proporcingai sumažinta. Kadangi buvo patenkinta 90% reikalavimo dėl skolos priteisimo, priteistina palūkanų suma mažintina iki 23,53 Lt. Kartu teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, palūkanos yra paskaičiuotos už laikotarpį iki preliminaraus sprendimo priėmimo, todėl jų skaičiavimui, o kartu ir pareigai jas sumokėti aplinkybė, jog skola buvo padengta iki galutinio sprendimo priėmimo, jokios įtakos neturi.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 55 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, tuo tarpu valstybei iš atsakovo priteisė dar 43 Lt žyminio mokesčio. Tokiu būdu teismas iš atsakovo priteisė žyminio mokesčio sumą, mokėtiną už ginčo teisenos tvarka paduotą turtinį reikalavimą, kurio suma atitinka teismo sprendime nurodytą pagrindinės skolos sumą. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 425 str. 3d., 430 str. 1 d. nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį už dokumentinio proceso tvarka pateiktą ieškinį mokamas žyminis mokestis lygus pusei sumos, mokėtinos už ginčo teisenos tvarka pateikiamą analogišką ieškinį, ir ieškovas neprivalo žyminio mokesčio primokėti net ir teismui priėmus atsakovo prieštaravimus, vertintinas kaip konkretaus žyminio mokesčio dydžio įstatyme nustatymas, o ne ieškovo atleidimas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, todėl išnagrinėjus bylą negali būti taikoma CPK 96 str. 1 d., numatanti žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, priteisimą valstybei iš bylą pralaimėjusio atsakovo. Dėl nurodytos priežasties žyminis mokestis valstybei iš atsakovo priteistas nepagrįstai. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškovė turi teisę tik į išlaidų, proporcingų patenkintai reikalavimo daliai, kompensavimą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, jog atmestai ieškinio reikalavimų daliai tenka nežymi bylinėjimosi išlaidų dalis, atmestinas kaip nepagrįstas, paneigiantis įstatymu nustatytą proporcingumo principą, sukuriantis prielaidą ieškovei išvengti neigiamų nepagrįsto reikalavimo pareiškimo pasekmių. Kadangi, kaip minėta, atsakovas skolą sumokėjo tik įsibėgėjus teisminėms procedūroms, tuo tarpu palūkanų suma nebuvo atlyginta iki pat teismo sprendimo priėmimo, ieškovės išlaidos žyminiam mokesčiui, sumokėtam už teismo nustatytą įsiskolinimo dalį ir palūkanas - viso 3 303,66 Lt, t.y. 49,55 Lt žyminio mokesčio, vertintinos kaip pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisė žyminį mokestį, sumokėtą ir už atmestą reikalavimo dėl skolos priteisimo dalį, ieškovei priteista žyminio mokesčio suma atitinkamai mažintina. Vadovaujantis analogiškais pagrindais iki 900 Lt mažintina ir ieškovei iš atsakovo priteista ieškovės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo suma, taip pat iki 12,28 Lt mažintina iš atsakovo valstybei priteista pirmosios instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo suma (CPK 96 str. 1 d.).

Išnagrinėjus apeliacinį skundą, spręstinas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų paskirstymo klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 98 Lt žyminio mokesčio, t.y. sumą, mokėtiną už teismo nustatytos pagrindinės skolos dydžio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog ginčijamo sprendimo formuluotė dėl pagrindinės skolos priteisimo savo pasekmėmis prilygintina atitinkamo reikalavimo atmetimui, akivaizdu, jog šios sprendimo dalies apskundimą nulėmė tik ginčijamo sprendimo formuluotės netikslumas, realiai ginčo dėl nurodytos sumos nebuvo, todėl nebuvo pagrindo ir žyminiam mokesčiui sumokėti. Kadangi likusia skundo dalimi ginčijami su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu susiję klausimai, už kuriuos žyminis mokestis nemokėtinas, atsakovui grąžintinas visas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Grąžintiną žyminio mokesčio sumą įskaičius su atsakovo valstybei mokėtina pašto išlaidų atlyginimo suma (12,28 Lt), bendra atsakovui grąžintina žyminio mokesčio suma - 85,72 Lt. Taip pat į bylą pateiktas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 1 000 Lt atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, yra pagrindas spręsti šių išlaidų paskirstymo klausimą. Vertindamas šį prašymą teismas atkreipia dėmesį į keletą svarbių aplinkybių: pirma, atsižvelgiant į tai, jog ginčas iš esmės vyko tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, itin nedidelės palūkanų sumos priteisimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo formuluotės dėl pagrindinės skolos priteisimo patikslinimo, tokia didelė atstovavimo išlaidų suma akivaizdžiai neatitinka ginčo apimties; antra, dalį apeliacinio skundo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir palūkanų priteisimo teismas pripažino pagrįstais, taip pat konstatavo, jog skundo argumentai dėl netinkamos ginčijamo sprendimo formuluotės, kuria išspręstas klausimas dėl pagrindinės skolos priteisimo, yra pagrįsti; trečia, didžioji dalis atsiliepimo į skundą argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluote dėl pagrindinės skolos apeliacinio teismo pripažinti nepagrįstais. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog atlygintina tik dalis ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų - 200 Lt. Bendra iš atsakovo ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų atlyginimo suma – 1 100 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą pakeisti, iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris yra M. K. teisių perėmėjas, ieškovei DNSB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą palūkanų sumą sumažinti iki 23,53 Lt.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. galutinio sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris yra M. K. teisių perėmėjas, ieškovei DNSB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 49,55 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, 1 100 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį 2011 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 62732 už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio - 85,72 Lt.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė