Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2226-343/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-11-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-22Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundas2012-05-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-22
Bylos Nr.
2S-2226-343/2010
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15914-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
DNSB Savanorių
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2226-343/2010(Proceso Nr. 2-05-3-15914-2010-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-22357-329/2010 pagal ieškovės DNSB Savanorių pr. 284A ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas ginčijama 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 3663,14 Lt vertės atsakovės pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai - atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Teismas nurodė, kad didelė reikalavimo suma ir atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovė nurodė, jog reikalavimo dydžio įtaka galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju priklauso nuo atsakovo finansinės padėties. Kadangi ieškovės valdomo nekilnojamojo turto vertė yra artima 3 00 0000 Lt, pareikšto ieškinio suma negali būti vertinama kaip didelė, jokios grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra. Aplinkybės, susijusios su atsakovės valdomu turtu, ieškovei žinomos, kadangi vien ieškovės administruojamame name atsakovei priklauso 5 nekilnojamojo turto objektai, todėl teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė elgiasi nesąžiningai. Nagrinėjamoje proceso stadijoje negali būti laikomas pagrįstu ir teismo argumentas, jog atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove. Ši aplinkybė gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės proporcingos ieškinio reikalavimui. Atsakovės argumentas, jog ieškovės administruojamame pastate ji turi 5 nekilnojamojo turto objektus, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. balandžio mėnesį atsakovė įgijo 16 nekilnojamojo turto objektų, patvirtina faktą, jog atsakovė siekia realizuoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, antstoliui vykdant ginčijamą nutartį buvo areštuotos atsakovės banko sąskaitoje esančios lėšos ginčo sumai, todėl jokie ribojimai atsakovei priklausančio turto atžvilgiu nėra taikomi. Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai pripažino atsakovę vengiant atsiskaityti su ieškove. Šis argumentas ginčijamoje nutartyje minimas kaip ieškovės pozicija, o ne nutarties motyvas. Iš kitos pusės, atsakovei pripažinus patalpų valdymo ieškovės administruojamame name faktą, atsisakymas apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidas, nenurodant jokių atsisakymo motyvų, akivaizdžiai patvirtina netinkamą atsakovės elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. CPK įtvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminai bei tikslas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkirsti kelią galimam asmens, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, piktnaudžiavimui, sąlygoja galimybę laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsakovui nepranešus ir neišklausius jo argumentų taikomo teisių ribojimo klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo prielaida, jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, gali būti paremta tik ieškovo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kitos pusės, proceso šalių teisių pusiausvyrai užtikrinti CPK įtvirtinta ne tik teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisė kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ar panaikinimo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu tokia priemonė taikoma, teisė reikalauti užtikrinti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo bei teisė reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius teismui atmetus reikalavimus, kuriems užtikrinti ribojimai buvo taikomi. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką: iš vienos pusės, atsakovo teisių suvaržymu turi būti užtikrinamas greitas ir sėkmingas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, iš kitos pusės, privalo būti užtikrinama proporcija tarp apsaugomo ieškovo intereso ir apribojamų atsakovo daiktinių teisių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, reiškiamas turtinis reikalavimas dėl skolos priteisimo. Remiantis ginčijama nutartimi ir ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktu antstolio patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo, ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti buvo areštuotos atsakovei priklausančios lėšos, esančios banko sąskaitoje. Tokia laikinoji apsaugos priemonė, iš vienos pusės, užtikrina operatyvų ir paprastą galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, iš kitos pusės, neapriboja atsakovės teisių disponuoti jai priklausančiu turtu. Atskirajame skunde atsakovė nepateikė jokių argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, jog laikinas teisės disponuoti konkrečia pinigų suma apribojimas iš esmės pažeidžia atsakovės interesus. Priešingai, atsakovė aiškiai nurodė, jog jos finansinė padėtis yra itin gera, ieškinio sumos ji nelaiko didele. Tuo tarpu ieškovės, veikiančios patalpų savininkų narystės pagrindu, finansinei padėčiai ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo vilkinimas būtų reikšmingas veiksnys.

Kartu teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės pateiktu argumentu, jog savo gerą turtinę padėtį atsakovė grindžia jos valdomų nekilnojamojo turto objektų gausa, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės valdomų nekilnojamojo turto objektų ieškovės administruojamame pastate skaičius per trumpą laiką itin sumažėjo, todėl negali būti visiškai atmetama galimybė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo metu ieškovė nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, neturės. Dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog, kaip minėta, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, nurodydama konkretų areštuotiną nekilnojamojo turto objektą, kuriuo disponuoti artimiausiu laiku ji neketina. Tokio konkretaus atsakovei priklausančio turto nurodymas ir areštas, iš vienos pusės, niekaip neįtakotų atsakovės turtinių teisių, iš kitos pusės, patvirtintų atsakovės turtinės padėties stabilumą ir jos procesinės pozicijos sąžiningumą. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, šia savo teise atsakovė nesinaudoja, o tai kelia pagrįstas abejones dėl jos ketinimo disponuoti visais jos valdomais nekilnojamojo turto objektais.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai, net ir pripažinus, jog pagal byloje esančius duomenis apie dabartinę atsakovės turtinę padėtį ieškinio reikalavimo suma atsakovei nelaikytina didele, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą, todėl jas naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamos nutarties priėmimas neužkerta kelio atsakovei CPK 146, 147, 150 str. nustatyta tvarka kreiptis dėl taikomų suvaržymų pakeitimo, panaikinimo, atsakovės nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo užtikrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 151 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas