- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-1031-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03336-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, BĮ Laisvės atėmimo vietų ligoninė
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T.B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T.B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymą “Dėl nušalinimo nuo pareigų” Nr. P-212 (toliau – ir Įsakymas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei grąžinti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas, prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos.
Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. jam buvo įteiktas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. (įsak. Nr.V-282) ir rugsėjo 10 d. (įsak. Nr.V-284) įsakymais sudarytų komisijų suformuotas pranešimas Nr. LV-4620 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, vėliau dokumentų valdymo sistemos priemonėmis buvo supažindintas su virš paminėtu Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dėl nušalinimo nuo pareigų. Pažymi, kad pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nėra konkrečių duomenų, veiksmų vertinimo ar įtarimų, susijusių su galimais jo veiklos pažeidimais ir trūkumais, t. y. galimo piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimo, sukčiavimo atvejų rengiant ir registruojant dokumentus, poveikio tyrimo eigai ir pan., konstatuojamoje dalyje paminėtos dvi aplinkybės - 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykęs nuteistojo J. S. pabėgimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir įstaigoje atlikti tyrimo veiksmai ikiteisminiame tyrime Nr.01- 0-00052-20, pradėtame pagal LR BK 228 str.1 d., 229 str., 260 str.1 d., bei nurodytos galimai pažeistos Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareiginės funkcijos. 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarytų komisijų pirmininkui pateikė savo paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, situacijos analizės ir įžvalgų.
Pažymi, kad teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui sudaryti nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu bei jo nubaudimu, negalima aiškinti kaip nustatančių galimybę vadovaujantis prielaidomis ar abejonėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia atsakomybę, atitinkamos įstatymo normos turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Nurodo, kad Įsakymas dėl nušalinimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr.V-284 sudarytos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) galimiems tarnybiniams nusižengimams (darbo drausmės pažeidimams) ištirti pirmininko 2020 m. rugsėjo 11 d. teikimą Nr.LV-4630. Pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Pareiškia, kad niekada netrukdė atlikti tarnybinius tyrimus, paveikti jų eigą ar rezultatus, nėra jokio pagrindo manyti, kad ketina trukdyti ateityje, todėl su Įsakymu nesutinka, prašo jį panaikinti, pripažinti jo nušalinimą nepagrįstu bei neteisėtu ir grąžinti į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Nurodo, kad iki 2020 m. spalio 12 d. jokie papildomi veiksmai, paklausimai iš atsakovo pusės jo atžvilgiu nebuvo teikti, todėl mano, kad jo nušalinimas nuo pareigų yra nepagrįstas ir neteisingas, nebuvo būtinas, racionalus bei pateisinamas (LVAT bylos EA-5018-415/2017, A-2915-575/2018). Faktai ar įrodymai, kad aktyviais veiksmais (poveikis kitiems pataisos pareigūnams, susijusiems su galimų tarnybinių nusižengimų padarymu, slėpimas ar naikinimas tarnybiniam patikrinimui reikšmės turinčių dokumentų, davimas kitokio pobūdžio neteisėtų nurodymų pavaldiems pareigūnams ir pan.) trukdė atlikti patikrinimą arba siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, kuriais remiasi atsakovas, jam nėra žinomi, neatliko, neatlieka ir neturėjo jokių intencijų atlikti veiksmus, kurie galėtų daryti prielaidą, kad trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Priemonė, vertinant turinį, buvo neadekvati nuo pat pradžių, o atsižvelgiant į tai, kad jau praėjo mėnuo, nėra tikslingas ir pateisinamas jos tolesnis taikymas.
2021-04-27 pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame patikslino skundo reikalavimus, prašydamas: 1. Pripažinti nušalinimą nepagrįstu bei neteisėtu; 2. Įskaityti nušalinimo laikotarpį nuo 2020-09-11 iki 2020-11-10 į darbo stažą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos; 3. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad Regionų apygardos teismo Kauno rūmai, išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos, skundą tenkino ir panaikino paskirtą tarnybinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo skundo netenkinti.
Nurodo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog niekada netrukdė ar netrukdys atlikti tarnybinius tyrimus. Kriminalinės žvalgybos skyrius išsamiai ištyręs ir išanalizavęs visus su galima neteisėta veika susijusius dokumentus ir surašęs tarnybinį pranešimą Nr. 1-(KŽ)- 32(RN), nustatė, kad pareiškėjas galimai gali siekti paveikti tarnybinio tyrimo rezultatus ir eigą.
Pažymi, jog vykstantis tyrimas dar nėra baigtas, ir kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 10 d. pranešimo Nr. LV-4620 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui buvo aiškiai įvardinti veiksmai, kuriais jis galimai pažeidė galiojančius teisės aktus bei savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, tad pareiškėjo teiginiai dėl nekonkrečių duomenų bei įtarimų turi būti atmestini.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo į skundą argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir Ligoninė) pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą.
Atsiliepime atkreipia dėmesį ir pažymi, kad Ligoninėje nuo 2020-09-10 iki 2020-11-09 Kalėjimų departamentas atliko tarnybinį patikrinimą dėl Ligoninės pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo. Tyrimas buvo atliekamas dėl Ligoninės direktoriaus R. Š., direktoriaus pavaduotojo T. B., Saugumo valdymo skyriaus viršininko V.J. tarnybinių nusižengimų, dėl ko Kalėjimo departamento 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymais Nr. P-211, Nr. P-212, Nr. V-210 aukščiau minėti pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų.
Pažymi, kad pareiškėjas dirba Ligoninėje direktoriaus pavaduotojo pareigose, ir teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimus Ligoninei, kaip pareiškėjo darbdaviui, kiltų teisinių (susijusių su turtiniais pareiškėjo reikalavimais) pasekmių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įsakymą dėl nušalinimo parengė ir pasirašė Kalėjimų departamentas, Ligoninės nuomone, ji nagrinėjamu atveju gali dalyvauti bylos procese tik trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.
Nagrinėjamu atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Ligoninės veiksmai ar neveikimas, tačiau Kalėjimų departamento įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjas buvo nušalintas.
Teismui nustačius, kad pareiškėjas nuo tarnybinių pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, tik tuomet būtų galima spręsti susidariusios žalos priteisimo klausimą ir iš to kylančius kitus reikalavimus.
Teismo posėdžio metu Ligoninės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinius reikalavimus, prašydamas įskaityti nušalinimo laikotarpį nuo 2020-09-11 iki 2020-11-10 į darbo stažą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos.
2020 m. rugsėjo 10 d. Departamento Imuniteto skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. LV-4617 „Dėl tarybinio patikrinimo procedūros ir nušalinimo nuo pareigų inicijavimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje iki situacijos išsiaiškinimo“ pasiūlė inicijuoti tarnybinio patikrinimo procedūrą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus R. Š., direktoriaus pavaduotojo T.B. ir Saugumo valdymo skyriaus viršininko V.J. galimai neteisėtų veiksmų, priimant sprendimus darbo organizavimo, koordinavimo bei kontrolės užtikrinimo klausimais šioje įstaigoje, sudarant tyrimo komisiją bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- ir Vidaus tarnybos statutas) 45 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatais, nušalinti nuo pareigų aukščiau paminėtus pareigūnus, kadangi užimdami vadovaujančias pareigas įstaigoje, tarnybinio patikrinimo metu, savo aktyviais veiksmais gali trukdyti atlikti šį patikrinimą arba siekti paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Pranešime nurodyta, kad rugsėjo 9 dieną apie 16.30 val., Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo atlikti procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00052-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 229 str., 260 str. 1 d., kurių metu atlikus Laisvės atėmimo vietų ligoninės dokumentų ir sandėlyje laikomų paimtų iš kalinamų asmenų draudžiamų daiktų patikrinimą, įžvelgtini galimai šiurkštūs Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovų bei Saugumo valdymo skyriaus viršininko vadovavimo pažeidimai ir trūkumai, t. y. galimi piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimo atvejai rengiant ir registruojant dokumentus.
Departamento direktorius 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-284 sudarė komisiją Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų galimiems tarnybiniams nusižengimams (darbo drausmės pažeidimams) ištirti.
Departamentas bei 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-282 sudaryta komisija, bei 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-284 sudaryta komisija 2020 m. rugsėjo 10 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. LV-4620 informavo pareiškėją, kad jis, galimai netinkamai organizuodamas administruojamų padalinių veiklą, neužtikrino šių padalinių uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamai organizavo ir neužtikrino Ligoninės apsaugos ir joje laikomų asmenų priežiūros, neužtikrino tinkamo teisės aktų įgyvendinimo, netinkamai vykdė teisės aktuose įteisintų priemonių pagalba kontroliuojamų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei išaiškinimą įstaigoje, neišanalizavo Ligoninės kriminogeninės būklės, kad, prireikus pagal savo kompetenciją priimtų sprendimus kriminogeninei būklei gerinti ir stabilizuoti, numatant papildomas priemones Ligoninės apsaugai ir priežiūrai užtikrinti, neužtikrino operatyvaus reagavimo į kriminogeninės būklės pokyčius ir ypatinguosius įvykius, nenumatė papildomų priemonių Ligoninės apsaugai ir joje laikomų asmenų priežiūrai, netinkamai vykdė Ligoninės strateginių tikslų įgyvendinimą, tai įtakojo netinkamą darbuotojų vidaus kontrolę, darbo organizavimo ir veiklos spragas, negebėjimą užtikrinti tinkamą įkalinimo įstaigos funkcionavimą. Todėl, atlikdamas Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigybei nustatytas funkcijas, galimai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatas, galimai netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.9 ir 8.13 papunkčių reikalavimus.
Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr.V-284 sudarytos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) galimiems tarnybiniams nusižengimams (darbo drausmės pažeidimams) ištirti pirmininkas 2020 m. rugsėjo 11 d. teikimu „Dėl R. Š., T.B. ir V. J. nušalinimo nuo pareigų“ Nr.LV-4630 pasiūlė Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių R. Š., direktoriaus pavaduotoją T.B. ir Saugumo valdymo skyriaus viršininką V. J. tarnybinio patikrinimo metu nušalinti nuo pareigų. Teikime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje surašytas tarnybinis pranešimas 1-(KŽ)-32 (RN), kuriame pateikti duomenys, patvirtinantys siekimo paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus.
Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr.V-284 sudarytos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) galimiems tarnybiniams nusižengimams (darbo drausmės pažeidimams) ištirti pirmininko 2020 m. rugsėjo 11 d. teikimą Nr.LV-4630.
Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr.V-284 sudaryta komisija 2020 m. lapkričio 9 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo“ Nr. TT-19 (toliau - ir Išvada), kurioje nurodyta, kad T. B., eidamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas elgėsi nerūpestingai (aplaidžiai) ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą: 1) tinkamai neužtikrino ir nekontroliavo jam pavaldaus Saugumo valdymo skyriaus veiklos, todėl 2020 m. sausio 30 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plane Nr. BD-217 numatyta 18 priemonė „Įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius paskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių - techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo (kad būtų įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius)“ iki 2020-06-30 nebuvo įgyvendinta ir neperkelta antrajam 2020 metų pusmečiui. Nepaisant neįvykdytos priemonės, jis kartu su Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriumi priėmė sprendimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 (nuteistojo J. S. pabėgimo maršruto vieta) nuo 2020-05-21, tuo sudarydamas sąlygas 2020-08-30 pabėgti nuteistajam (J. S. 2020-08-30 prireikė apytiksliai 1 minutės ir 10 sekundžių įveikti kaip kliūtis Laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugines tvoras ir pabėgti iš įstaigos); 2) nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, nors pats susipažino ir patvirtino 2020-06-26 inžinerinių - techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokolą Nr. 8-APS-1528 (iš protokolo: <...>„Pasivaikščiojimų kiemelių pertvarų skardos reikalaujančios stipresnių tvirtinimų, nes matomi bandymai jas atlupti.“ <...>), kurias įgyvendinus nebūtų galimas 2020-08-30 įvykęs pabėgimas. Išvadoje nurodė, kad šiais aplaidžiais veiksmais T. B. pažeidė Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.1,8.2,8.5, 8.9 ir 8.13 papunkčių reikalavimus, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
2020 m. lapkričio 11 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. P-324 buvo nuspręsta atšaukti nušalinimą nuo pareigų ir T. B. grąžinti į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas bei nurodyta, kad laikotarpis, kai T. B. buvo nušalintas nuo pareigų į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas.
2020 m. gruodžio 2 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. P-338 pripažinta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu įsakymu nurodo, kad jis niekada netrukdė atlikti tarnybinius tyrimus, paveikti jų eigos ar rezultatų, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad gali būti ketinama trukdyti ateityje ir pareiškėją nušalinti nuo pareigų. Taip pat skunde teigiama, kad pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nėra konkrečių duomenų, veiksmų vertinimo ar įtarimų, susijusių su galimais pareiškėjo veiklos pažeidimais ir trūkumais, t. y. galimo piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimo, sukčiavimo atvejų rengiant ir registruojant dokumentus, poveikio tyrimo eigai ir pan.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio patikrinimo laikui. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno nedarbingumo ar atostogų laikas.
Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Nušalinimo nuo pareigų pagal Statuto 45 straipsnį paskirtis – neleisti pareigūnui eiti pareigų, jeigu nenušalintas jis gali trukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą, arba, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios yra nesuderinamos su reikalavimais pareigūno statusui – galimas nusikalstamos veikos padarymas, pareigūno vardo pažeminimas.
Ginčijamu Įsakymu Kalėjimų departamento direktorius pareiškėją nušalino nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustato atvejus, kada tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus.
Taigi minėtam nušalinimui turi būti nustatytas faktų visetas, kad pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą arba aktyviais veiksmais siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą arba rezultatus.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. P-211 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų yra individualus administracinis aktas kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Ginčo atveju Įsakymas priimtas remiantis 2020 m. rugsėjo 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr.V-284 sudarytos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) galimiems tarnybiniams nusižengimams (darbo drausmės pažeidimams) ištirti pirmininko 2020 m. rugsėjo 11 d. teikimu Nr.LV-4630. Įvertinus minėto teikimo turinį nenustatyta faktinių duomenų, kurie pagrįstų, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą arba aktyviais veiksmais siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą arba rezultatus.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje taipogi nenagrinėti pareiškėjo padaryti galimai neteisėti veiksmai trukdant atlikti patikrinimą arba siekiant paveikti tarnybinio patikrinimo eigą, šios aplinkybės nebuvo tiriamos.
Iš į bylą pateiktų dokumentų nenustatyti pareiškėjo aktyvūs veiksmai trukdantys atlikti patikrinimą bei aktyvūs veiksmai, kuriais pareiškėjas būtų siekęs paveikti tarnybinio patikrinimo eigą arba rezultatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013). Taigi, jeigu nepasitvirtina aplinkybės, dėl kurių buvo nušalintas konkretus tarnautojas, nekyla teisinių abejonių dėl pastarajam tenkančios teisės į darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį bei nustatyto dydžio delspinigius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4504- 556/2017).
Ginčo atveju atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo tiriamos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nušalintas, konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų nušalinimo teisėtumą nepateikta ir teisminio nagrinėjimo metu, nors teismas prašė Kalėjimų departamento spręsti klausimą dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje surašyto tarnybinio pranešimo Nr. 1- (KŽ)-32(RN) išslaptinimo.
Pažymėtina, kad teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui sudarytų nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu bei jo nubaudimu, negalima aiškinti kaip nustatančių galimybę vadovautis prielaidomis ar abejonėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia atsakomybę, atitinkamos įstatymo normos turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (Byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03) inter alia pažymėjo, kad įstatyme turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Savo nutarimuose Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise (2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, Byla Nr. 37/2008- 11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011 -24/2011).
Ginčo atveju nenustačius faktų ar įrodymų, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais (poveikis kitiems pataisos pareigūnams, susijusiems su galimų tarnybinių nusižengimų padarymu, slėpimas ar naikinimas tarnybiniam patikrinimui reikšmės turinčių dokumentų, davimas kitokio pobūdžio neteisėtų nurodymų pavaldiems pareigūnams ir pan.) trukdė atlikti tarnybinį patikrinimą arba siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, teismas konstatuoja, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų, todėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. P-211 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu.
Tokia išvada darytina ir įvertinus Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio nuostatas, pagal kurį sprendimą dėl nušalinimo nuo pareigų priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 17 punktą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius turi pavaduotoją (pavaduotojus). Pavaduotojas (pavaduotojai) tiesiogiai pavaldus (pavaldūs) ir atskaitingas (atskaitingi) įstaigos direktoriui.
Atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimo departamento direktorius nėra pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo, todėl jis negali būti laikomas įgaliotu spręsti ir nušalinimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su užpraeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis).
Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 7 dalis nustato, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kai jis nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tuos atvejus, kai pasibaigus pareigūno, kuris buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų arba pareigūnas šio statuto 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).
Atsižvelgiant į tai, kad Vidaus tarnybos statute nenustatytos teisinės pasekmės, kada sprendimas dėl nušalinimo pripažįstamas neteisėtu, teismas vadovausis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi.
Atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. P-211 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą įskaityti nušalinimo laikotarpį nuo 2020-09-11 iki 2020-11-10 į darbo stažą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos.
Į bylą pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažyma iš kurios nustatyta, kad pareiškėjo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 162,66 Eur. Pareiškėjas nuo darbo buvo nušalintas nuo 2020-09-11 iki 2020-11-10 tai sudaro 42 darbo dienos, todėl pareiškėjui priteistina 6831,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 patvirtino 0,07 procento delspinigių dydį kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai sumokamos su darbo santykiais susijusios išmokos.
Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai išmokos turėjo būti sumokėtos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalis delspinigiams nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui priteistina 860, 4 Eur delspinigių už 6 mėnesių laikotarpį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.).
Pareiškėjas prašo priteisti 1440 Eur o išlaidų advokato pagalbai apmokėti, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, konsultacijomis ir atstovavimu teisme. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1082133.
Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 22 d. (2020 m. IV ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1398,5 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 3496,25 Eur (1398,5 x 2,5).
Pareiškėjo prašoma priteisti 1440 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose numatytos maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus bei nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą bei tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 1 440 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kadangi jo neteisėto akto priėmimas sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T.B. skundą tenkinti.
Pripažinti pareiškėjo T. B. nušalinimą nuo pareigų nepagrįstu bei neteisėtu ir įskaityti nušalinimo laikotarpį nuo 2020-09-11 iki 2020-11-10 į darbo stažą bei priteisti 6831,72 Eur vidutinį darbo užmokestį ir 860, 4 Eur delspinigių.
Priteisti pareiškėjui T. B. iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.