Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo, negauto darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. M. su 2017 m. gegužės 29 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. VR-P-133 „Dėl E. M. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) bei pareiškėjui priteisti negautą darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. dirbo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėju. Pažymėjo, kad jis iš Vilniaus RAAD direktoriaus nuolat patyrė psichologinį spaudimą savo noru išeiti iš darbo, E. M. buvo keliami vis nauji reikalavimai pasiaiškinti, nustatinėjamos neįmanomos įvykdyti darbinės užduotys, Vilniaus RAAD direktorius tyčia stengėsi sumenkinti pareiškėją jo kolegų akivaizdoje, viešai duodamas nurodymus dėl užduočių atlikimo, demonstruodamas aiškų priešiškumą ir pan. E. M. buvo teikiami pranešimai apie tarnybinius nusižengimus, skiriamos nuobaudos, o kasmetinės veiklos vertinimo rodikliai buvo neobjektyvūs ir neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, jis nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai ir neteisėtai. E. M. pabrėžė, kad nušalinimo tikslas yra ne tik asmens teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, bet ir pareigūno statuso sustabdymas tam tikram laikotarpiui. Nurodė, kad jis nuo pareigų buvo nušalintas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, kuris buvo atliekamas dėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. vykdytos veiklos, todėl, pareiškėjo nuomone, nebuvo pagrindo nušalinti jį nuo pareigų, siekiant užtikrinti kuo greitesnį ir labiau nešališką tarnybinio nusižengimo tyrimą bei nagrinėjimą, nes jis negali naudotis tarnybine padėtimi ir trukdyti tyrimo procesui, siekdamas neteisėtai jį pakreipti sau palankia linkme. Be to, galbūt padarytas tarnybinis pažeidimas yra aprašytas Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2017 m. balandžio 4 d. pažymoje Nr. VR-1.3-189.Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tačiau jam per paskutinius 12 mėnesių tokia nuobauda nebuvo taikyta. Manė, kad tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas ne subjekto, galinčio inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą, o valstybės tarnautojo padarytas tarnybinis nusižengimas turi būti konstatuojamas kitos kompetentingos institucijos atlikto audito, revizijos, tarnybinio ar kitokio patikrinimo metu.E. M. akcentavo, kad Aplinkos ministerija su 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (16-4)-D8-9401 Vilniaus RAAD pateikė pažymą „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų 2016 m. veiklą, vykdant ūkinės veiklos objektų, tarp jų ir atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymo kontrolę, tarnybinio patikrinimo rezultatus“. Šiame rašte Aplinkos ministerija prašė užtikrinti pažymoje pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą ir apie įvykdymą ją informuoti iki 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus RAAD 2016 m. veikos patikrinimas buvo baigtas, tačiau Vilniaus RAAD direktorius 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. VR-V-14 „Dėl Vilniaus miesto agentūros veiklos“ sudarydamas komisiją, siekė dar kartą patikrinti kompetentingos institucijos atliktą patikrinimą.E. M. rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, 2010 m. balandžio 4 d. sprendimu bei 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-657/2004, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 34¹ straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktu.Teismo posėdyje pareiškėjas E. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti.Vilniaus RAAD paaiškino, kad E. M. Įsakymu nuo pareigų buvo nušalintas nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. balandžio 11 d. Tirdama pažeidimus, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-61 sudaryta komisija 2017 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime konstatavo pareiškėjo galbūt padarytą šiurkštų tęstinį tarnybinį pažeidimą ir pasiūlė Vilniaus RAAD direktoriui nušalinti pareiškėją nuo pareigų iki tarnybinio patikrinimo pabaigos. Vilniaus RAAD direktoriui 2017 m. gegužės 26 d. buvo pateikta motyvuota išvada, kurioje buvo konstatuoti pažeidimai, nurodyti pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, ir jie buvo įvertinti kaip šiurkštūs. E. M. buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. VR-P-181, remiantis minėta motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šį Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo tarnybos buvo nušalintas remiantis tuo, kad buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl veikos, už kurią E. M. galėjo būti atleistas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Vilniaus RAAD atkreipė dėmesį, kad reikalauti delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų už vieną pradelstą mokėjimą negalima, nes jų tikslas šiuo atveju yra vienodas. Įstatyme įtvirtintas delspinigių dydis apima ir kompensacinius nuostolius, todėl palūkanos šiuo atveju negali būti priteisiamos.Atsakovas pažymėjo, kad nušalinimo pagrindas dėl to, jog valstybės tarnautojas, toliau eidamas pareigas, trukdo ir siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus, yra įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo, nušalinant E. M., nebuvo remtasi. Tai, kad priimant Įsakymą, pareiškėjas neturėjo galiojančios tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, Vilniaus RAAD teigimu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti paskirta ir už vieną šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pirmosios instancijos teismas, aptaręs aplinkybes, susijusias su pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimu ir jo nušalinimu nuo pareigų, bei apžvelgęs Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies nuostatas, pažymėjo, kad E. M. nuo tarnybos buvo nušalintas, kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. VR-P-133 „Dėl E. M. nušalinimo nuo pareigų“ yra nurodyta, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu.Teismas akcentavo, kad taikant Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, todėl svarbu nustatyti, ar atsakovas įrodė, jog priimant Įsakymą, buvo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant, Vilniaus RAAD turėjo teisę nušalinti valstybės tarnautoją, ir ar pagrįstai bei teisėtai nušalino pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo laikui.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nušalinimas nuo pareigų taikomas tarnybinio patikrinimo atlikimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (įprastai pačioje jo pradžioje), t. y., iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl šios priemonės taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Taigi, teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie yra pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl veikų, už kurias valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos. 2017 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. VR-1.3-189 „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimo rezultatus“ ir Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-61 sudarytos komisijos 2017 m. gegužės 16 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tarnybinis tyrimas buvo pradėtas dėl E. M. galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, t. y., Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje gavus laboratorinių tyrimų rezultatus apie vykstančią aplinkos taršą (kontrolines korteles), nebuvo imamasi skubių priemonių aplinkos taršai nutraukti ir poveikio priemonėms atsakingiems asmenims už aplinkos taršą taikyti, taip ne tik padarant ekonominę žalą valstybei, bet ir sudarant sąlygas vykti tolesnei aplinkos taršai. Be to, nustatyti faktai apie E. M. kontrolinių kortelių, kuriose pateikta informacija apie laboratorinių tyrimų, įrodančių aplinkos taršą, rezultatus, vizavimą pareigūnams per 1–2 mėnesius nuo šių kortelių gavimo. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo tarnybinių nusižengimų, kuriais jis buvo įtariamas, teisinius pagrindus, nustatė, kad už aptartas veikas jam galėjo būti taikoma ir pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Teismas pažymėjo, kad E. M. skunde teismui nenurodė jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių ši Vilniaus RAAD išvada turėtų būti pripažinta neteisinga. Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės pripažino, kad gavus laboratorinių tyrimų rezultatus apie vykstančią aplinkos taršą (kontrolines korteles), nebuvo imamasi skubių priemonių aplinkos taršai nutraukti ir poveikio priemonėms atsakingiems asmenims už aplinkos taršą taikyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. M. nurodyti neveikimo motyvai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. VR-P-133 yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi buvo nustatyta, jog atsakovas neabejotinai turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nušalinti pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo laikui, nėra pagrindo Įsakymą panaikinti.Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog E. M. į pareigas buvo grąžintas 2017 m. gegužės 25 d., nėra. Šalys pripažįsta ir tai, kad Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu VR-P-181 už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taigi, nors E. M. ir buvo grąžintas į pareigas, tačiau jo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pasibaigė fakto, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, konstatavimu, o to pakanka padaryti išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovas neturi Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio numatytos prievolės E. M. dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimo. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo skundo argumentai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo nėra reikšmingi.

III.

Pareiškėjas E. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. E. M. taip pat prašo priimti pateikiamų dokumentų kopijas.E. M. paaiškina, kad teisės doktrinoje pripažįstama, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu bei jo nubaudimu, negalima aiškinti kaip nustatančių galimybę vadovaujantis prielaidomis ar abejonėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia atsakomybę, atitinkamos įstatymo normos turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatyme turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Teismas sprendimo nemotyvavo, aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo pagrindinių E. M. skundo argumentų dėl nušalinimo būtinumo bei pagrįstumo.Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su nušalinimu. Jis faktiškai atkartojo atsakovo poziciją, tačiau nevertino, dėl kokių priežasčių buvo būtina E. M. nušalinti nuo einamų pareigų. Pareiškėjui neaišku, ar nušalinimas buvo būtinas tam, kad greičiau ir labiau nešališkai būtų ištirta jo veika, ar buvo būtina užkirsti E. M. galimybę daryti naujas neteisėtas veikas, ar tai buvo atsakovo pasirinkta forma tęsti psichologinį smurtą pareiškėjo atžvilgiu.E. M. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad Vilniaus RAAD jį nušalino dėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. veiklos patikrinimo. Atkreipia dėmesys, kad pareiškėjas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje pradėjo dirbti tik nuo 2016 m. birželio 1 d. Darbdavys sąmoningai nušalino E. M. nuo einamų pareigų ir ši aplinkybė tik patvirtina pareiškėjo išsakytą poziciją dėl darbdavio vykdomo mobingo jo atžvilgiu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nevertino prieštaringos atsakovo pozicijos pareiškėjo atžvilgiu, t. y., kad darbdavys nuolatos E. M. atžvilgiu vykdydavo tarnybinio patikrinimo procedūras. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas visiškai be pagrindo iš Vilniaus RAAD vadovybės nuolat sulaukdavo ne visokeriopos pagalbos, o nuolatinio spaudimo, persekiojimo, neigiamo psichologinio klimato kūrimo, dirbtinių bei fiktyvių kliūčių, kartais net piktybiško kenkimo. Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. balandžio mėnesio E. M. buvo pradėta 15 tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų. Akivaizdžiai didelis ir neprotingas nuolatinių tikrinimų skaičius trukdė normaliam darbui, vargino pareiškėją, psichologiškai jį sekino bei kenkė sveikatai. Nereti atvejai, kai Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra per savaitę gaudavo po keliolika įvairaus sudėtingumo vadovybės pavedimų, nors iš jų turinio akivaizdžiai matėsi, kad visų per nustatytą laiką nepavyks įvykdyti. Faktiškai visos tikrinimo procedūros pasibaigdavo Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu pripažinus, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir E. M. skiriama tarnybinė nuobauda. Dėl pareiškėjui nurodytu laikotarpiu paskirtų tarnybinių nuobaudų buvo ir yra nagrinėjami ginčai teisme. Kiekvieną kartą nesutapus E. M. ir vadovybės nuomonėms, jo atžvilgiu būdavo pradedama tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra.Pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai nevertino, jog atsakovas Įsakymu jam taikė vieną iš procesinės prievartos priemonių – nušalinimą nuo pareigų. Įsakymo 3 punkte Vilniaus RAAD Finansų skyriui buvo nurodyta E. M. jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nemokėti darbo užmokesčio. Teismas klaidingai nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas neturi Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnyje įtvirtintos prievolės pareiškėjui dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimo. Atkreipia dėmesį, kad E. M. nuo pareigų buvo nušalintas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Atsakovo taikyta procesinės prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų – nepasitvirtino, o tai suponuoja išvadą, kad darbdaviui įgyvendinus savarankišką nušalinimo nuo pareigų teisę bei savo iniciatyva priėmus sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų ir vėliau paaiškėjus, kad nušalinimas nepagrįstas ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, jam kilo pareiga spręsti darbo užmokesčio už nušalintą nuo tarnybos laikotarpį atlyginimo klausimą. Nors pareiškėjas prašė šį klausimą išspręsti, tačiau teismas jį paliko nenagrinėtą.E. M. paaiškina, kad teismas klaidingai rėmėsi tik prielaidomis, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 25 d. buvo grąžintas į eitas pareigas, kadangi atsakovas 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. VR-P-145 E. M. pakartotinai nušalino nuo pareigų, o ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina pareiškėjo išsakytą poziciją dėl darbdavio vykdyto mobingo jo atžvilgiu.Kadangi teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, E. M. prašė patikrinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo E. M. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.Vilniaus RAAD paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus skunde nurodytus pareiškėjo argumentus, rėmėsi suformuota teismų praktika ir priėmė pagrįstą sprendimą.Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama veika užtraukia atsakomybę, atitinkamos įstatymo normos turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, tačiau šios administracinės bylos dalykas yra ne pareiškėjo tarnybinė atsakomybė, bet nušalinimo pagrįstumas.Vilniaus RAAD akcentuoja, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog E. M. nuo pareigų buvo nušalintas ne remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu (valstybės tarnautojas, toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus) ir ne remiantis šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu (įtarus ar kaltinant padarius valstybės tarnautoją tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą), todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas neišnagrinėjo klausimo, dėl ko konkrečiai buvo būtina nušalinti pareiškėją nuo pareigų, neturi būti nagrinėjami. Pažymi, kad E. M. nuo pareigų Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. VR-P-133 buvo nušalintas nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Ši teisės norma neįpareigoja darbdavio įsakyme dėl nušalinimo pagrįsti (įrodyti) tikslo ir būtinybės nušalinti nuo pareigų. Atsakovas pažymi, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-61 sudarytos komisijos 2017 m. gegužės 16 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymas neatitiktų tarnybos interesų, nes yra rizika, kad bus tęsiamas galbūt aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas, t. y., skubiai nereaguojama į gautą informaciją apie vykstančią aplinkos taršą.Atsakovas nurodo, kad 2017 m. gegužės 26 d. Vilniaus RAAD direktoriui buvo pateikta motyvuota išvada, kurioje buvo konstatuoti pažeidimai, nurodyti pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, ir jie buvo įvertinti kaip šiurkštūs, t. y., nušalinimo sąlygos pasitvirtino. Kadangi teismas konstatavo nušalinimo pagrįstumą ir nustatė aplinkybes, lėmusias nušalinimą (pareiškėjas pats pripažino pareigų neatlikimą), nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnį. Atsakovas pažymi, kad 2017 m. gegužės 25 d. skirto nušalinimo E. M. teismui neskundė. Vilniaus RAAD nuomone, suformuota teismų praktika leidžia teigti, kad realus grąžinimas po nušalinimo į eitas pareigas neturi teisinės reikšmės šio straipsnio nuostatų taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įsakymo, kuriuo valstybės tarnautojas tarnybinio patikrinimo laikotarpiui nušalintas nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Pareiškėjas šioje byloje skundžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakymą „Dėl E. M. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo direktorius nušalino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėją E. M. nuo užimamų pareigų nuo 2017 m. gegužės 17 d. įskaitytinai. Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo turinio, jis priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame yra nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Taigi, Įsakyme yra užfiksuotas teisinis nušalinimo pagrindas. Taip pat įsakyme yra užfiksuotas ir faktinis nušalinimo pagrindas – pareiškėjas E. M. nuo pareigų nušalintas dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo, pradėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-61 dėl 2017 m. balandžio 4 d. pažymoje Nr. VR-1.3-189 „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimo rezultatus“ nurodytų faktų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas primena, kad Valstybės tarnybos 29 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. tokį nusižengimą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas šioje byloje pateikė įrodymus, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl veikų, už kurias valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių ši teismo išvada turėtų būti pripažinta neteisinga. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą dėl šios išvados, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas skundžiamo teismo sprendimo argumentams šiuo klausimu, jų nekartoja. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad atsakovas neabejotinai turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nušalinti pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo laikui, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą.Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnį, nepriteisdamas darbo užmokesčio, už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos.Dėl šio apelianto argumento teismas pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai valstybės tarnautojas, grąžinamas į eitas pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, tik tuo atveju, kai jis buvo nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėjas buvo nušalintas pagrįstai. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pasibaigė fakto, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, konstatavimu; už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; nagrinėjamoje situacijoje atsakovas neturi Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio numatytos prievolės pareiškėjui dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimo. Apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kad aplinkybės, dėl ko pareiškėjas nušalintas, būtų nepasitvirtinusios. Taigi, apeliantas aukščiau nurodytos teismo išvados nenuginčijo. Apeliantas teigia, kad teismas jo prašymą dėl darbo užmokesčio paliko nenagrinėtą, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo seka priešinga išvada – teismas šį prašymą išnagrinėjo ir jį atmetė. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.