Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45-47).

Nurodė, kad pareiškėjas 2010-12-17 kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu dėl Vilniaus 2 pataisos namų direktoriaus nutarimų. Nagrinėjant skundą, nustatyta, kad pareiškėjas 2010-11-28 naudojo psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu ir tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d.. 8 p. reikalavimus. Dėl šio įvykio Vilniaus 2 pataisos namuose atliktas tarnybinis tyrimas, kurį atlikus patvirtinta, kad pareiškėjas padarė minėtą pažeidimą. 2010-12-15 drausmės komisijos posėdžio metu buvo apsvarstytas pareiškėjo elgesys, įvertinta, kad jis sistemingai pažeidinėja nustatytą tvarką, turi 4 galiojančias nuobaudas, todėl tos pačios dienos teikimu nutarta siūlyti jį nubausti. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 2010-12-15 vėl pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – pakartotinai naudojo psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu, dėl to atliktas tarnybinis tyrimas, patvirtintas pažeidimas ir drausmės komisijos posėdžio metu nutarta 2010-12-29 teikimu siūlyti pareiškėją nubausti. Kalėjimų departamento nuomone, naikinti paskirtas nuobaudas nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti veiksmai, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, todėl laikytina, kad civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.

Per teismo posėdį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Remiantis Panevėžio apygardos teismo 2008-01-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-350/2008, pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 147 str. 1 d. (Tas, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų), 307 str. 1 d. (Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų) ir 308 str. 2 d. (Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomą asmenį arba įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų), jam paskirta laisvės atėmimo 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose <...> (b. l. 81-98). 2010-03-22 pareiškėjas perkeltas į Vilniaus 2 pataisos namus ir iki šiol čia atlieka paskirtą bausmę (b. l. 99).

Nustatyta, kad 2010-11-30 Vilniaus 2 pataisos namų nuteistasis D. G. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus 2 pataisos namų administraciją dėl to, kad P. V. 2010-11-28, apie 20 val., ir 2010-11-29, apie 13.40 val., grasino D. G. fiziniu susidorojimu (b. l. 53-54). Remiantis Vilniaus 2 pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus 2010-12-09 protokolu, pareiškėjas raštu pasiaiškinti dėl savo elgesio atsisakė, žodžiu paaiškino, kad D. G. negrasino, neįžeidinėjo, nieko nereikalavo (b. l. 55).

2010-12-13 Vilniaus 2 pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnas I. K., atlikęs tarnybinį tyrimą dėl 9 būrio nuteistojo P. V. elgesio, surašė tarnybinio tyrimo išvadą, jog P. V. savo elgesiu, naudodamas psichinį smurtą nuteistojo D. G. atžvilgiu, pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimus. Išvadoje nustatyta, kad 2010-11-30 gautas D. G. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2010-11-28, apie 20 val., atėjęs į daiktų sandėlį, ėmė grasinti nuteistajam D. G. fiziniu susidorojimu, siūlė muštis, reikalavo cigarečių už įskųstą pareigūnams mobiliojo ryšio telefoną, kurį kratos metu paėmė pareigūnai, grasino susidoroti laisvėje už tai, kad D. G. davė parodymus prieš pareiškėją teisme. Be to, D. G. nurodė, kad 2010-11-29, apie 13.40 val., užėjęs į tualetą, pareiškėjas vėl grasino susidoroti ir reikalavo cigarečių. Tarnybinio tyrimo metu pareiškėjas pasiaiškinti raštu atsisakė, žodžių nurodė negrasinęs ir nieko nereikalavęs iš D. G.. Tyrimo metu kiti nuteistieji patvirtino, kad pareiškėjas reikalavo iš D. G. cigarečių už tai, kad šis pranešė pareigūnams apie turimą mobiliojo ryšio telefoną, nesutikus duoti cigarečių, ėmė grasinti fiziniu susidorojimu, įžeidinėti (b. l. 36-37).

Vilniaus 2 pataisos namų drausmės komisija, 2010-12-15 posėdyje išnagrinėjusi pateiktą medžiagą dėl nuteistojo P. V., vadovaudamasi BVK 143 str. 7 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 240 p., 2010-12-15 teikimu Nr. 40-217 siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam P. V. skirti nuobaudą – 15 parų bausmės izoliatoriuje (b. l. 33).

2010-12-15 Vilniaus 2 pataisos namų direktorius nutarimu Nr. 28-1103, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. V. 2010-11-28 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. apie 20 val. naudojo psichinį smurtą nuteistojo D. G. atžvilgiu, tuo pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 p., turi 4 galiojančias nuobaudas, sistemingai pažeidinėja nustatytą tvarką, skyrė pareiškėjui 15 parų bausmės izoliatoriuje. Gydytojo įrašas patvirtina, kad nuteistasis nuobaudą baudos izoliatoriuje atlikti gali. Pareiškėjas į bausmės izoliatorių uždarytas 2010-12-16, išleistas 2010-12-31 (b. l. 31-32).

2010-12-15 Vilniaus 2 pataisos namų nuteistasis D. G. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus 2 pataisos namų administraciją dėl to, kad pareiškėjas 2010-12-15 grasino D. G. susidoroti su juo laisvėje (b. l. 63). Remiantis Vilniaus 2 pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus 2010-12-23 protokolu, pareiškėjas pasiaiškinti raštu dėl savo elgesio atsisakė, žodžiu paaiškino, kad D. G. negrasino (b. l. 64).

2010-12-17 pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą dėl 2010-12-15 Vilniaus 2 pataisos namų direktoriaus nutarimo Nr. 28-1103 (b. l. 48).

2010-12-28 Vilniaus 2 pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnas R. U., atlikęs tarnybinį tyrimą dėl 9 būrio nuteistojo P. V. elgesio, surašė tarnybinio tyrimo išvadą, jog P. V., naudodamas psichinį smurtą nuteistojo D. G. atžvilgiu, pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimus. Išvadoje nustatyta, kad 2010-12-15 buvo gautas D. G. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2010-12-15, grįžęs iš drausmės komisijos, pradėjo grasinti D. G. fiziniu susidorojimu. Vėliau pas D. G. atėjęs nuteistasis V. O. prašė nerašyti pareiškimo dėl P. V. veiksmų, tai matė kiti nuteistieji A. V. ir T. B., pastarieji tyrimo metu patvirtino matę, kaip P. V. grasino D. G. (b. l. 42-43).

Vilniaus 2 pataisos namų drausmės komisija, 2010-12-29 posėdyje išnagrinėjusi pateiktą medžiagą dėl nuteistojo P. V., vadovaudamasi BVK 143 str. 7 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 240 p., 2010-12-29 teikimu Nr. 40-229 siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam P. V. skirti nuobaudą – 6 mėn. drausmės grupėje (b. l. 39).

2010-12-31 Vilniaus 2 pataisos namų direktorius nutarimu Nr. 28-1171, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. V. 2010-12-15 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. naudojo psichinį smurtą nuteistojo D. G. atžvilgiu, tuo pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 p., turi 5 galiojančias nuobaudas (2010-03-05 – 11 parų BI, 2010-07-07 – 1 mėn. pard., 2010-08-23 – 10 parų BI, 2010-12-08 – papeikimas, 2010-12-15 – 15 parų BI), skyrė pareiškėjui 6 mėnesius drausmės grupėje (b. l. 38).

2011-01-03 pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą dėl 2010-12-31 Vilniaus 2 pataisos namų direktoriaus nutarimo Nr. 28-1171 (b. l. 49).

2011-01-27 Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2010-12-17 ir 2011-01-03 skundus, raštu Nr. 2S-220, informavo pareiškėją, kad išnagrinėjus dokumentinę medžiagą, nustatyta, jog nuobaudos 2010-12-15 Vilniaus 2 pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1103 ir 2010-12-31 Vilniaus 2 pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1171 paskirtos pagrįstai (b. l. 69-70).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus 2 pataisos namų direktoriaus nutarimų, kuriais pareiškėjui paskirtos nuobaudos už BVK 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimų pažeidimus, teisėtumo bei pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir jį vykdant priimti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 p. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

BVK 142 str. 1 d. numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) įspėjimas arba papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Pagal BVK 143 str., reglamentuojančio nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką, 1, 2, 7, 10 d. numato, kad BVK 142 str. 1 ir 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos BVK 142 str. 1 d. numatytos nuobaudos skiriamos įstaigos direktoriaus nutarimu. BVK 142 str. 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 205 punktas nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.

BVK 144 str. 1 d. nustato, kad nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.

BVK 183 str. 2 d. nustato, kad <...> bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas patikrinimas, – per keturiolika dienų nuo patikrinimo baigimo dienos. BVK 183 str. 3 d. nustato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: Vilniaus 2 pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus pareigūno I. K. 2010-12-13 ir 2010-12-28 tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo P. V. elgesio išvados (b. l. 36-37, 42-43), drausmės komisijos teikimai (b. l. 58, 66), nuteistojo D. G. 2010-11-30 ir 2010-12-15 pareiškimai (b. l. 53-54, 63) patvirtina, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos skirtos už psichinio smurto naudojimą prieš kitą nuteistąjį D. G..

Teismo posėdyje liudytojas Vilniaus 2 pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. parodė, kad D. G. ne kartą kreipėsi dėl netinkamo P. V. elgesio, grasinimų susidoroti išėjus į laisvę, dėl to P. V. buvo nubaustas. Atliekant tyrimą nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas nebuvo užfiksuotas, daiktų sandėlyje vaizdo kameros nefilmuoja.

Liudytojas Vilniaus 2 pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyr. specialistas I. K. parodė, kad atliko tyrimą pagal D. G. pareiškimą dėl P. V. grasinimo susidoroti su juo, cigarečių reikalavimo, gauti paaiškinimai, patvirtinantys D. G. teiginius, pasiūlyta P. V. nubausti drausmine tvarka.

Liudytojas D. G. paaiškino, kad po to, kai P. V. atsinešė į D. G. darbo vietą mobiliojo ryšio telefoną ir administraciją jį rado, P. V. ėmė persekioti D. G., grasinti, įžeidinėti, reikalavo cigarečių. Buvo atliktas tyrimas, po kurio P. V. užsipuolė D. G., grasino; įvykį matė A. V. ir T. B. bei kiti šalia buvę žmonės.

Liudytojas V. O. paaiškino, kad buvo šalia, kai P. V. grįžus iš drausmės komisijos, šis žodžiais koridoriuje išreiškė nepasitenkinimą priimtu sprendimu, tuo metu D. G. pasakė, kad rašys skundą dėl grasinimo. V. O. nuėjo pasikalbėti su D. G., prašė, kad šis nerašytų skundo, nes nieko neįvyko.

Liudytojas T. B. paaiškino, kad su P. V. nesutarė, tarp jų buvo kilę keli konfliktai. Patvirtino, kad girdėjo, kaip P. V., grįždamas iš drausmės komisijos, užsipuolė D. G., grasino susidoroti su juo ir su T. B..

Liudytojas A. Z. parodė, kad apie jokius konfliktus nieko nežino, D. G. žiebtuvėlio paėmęs nebuvo, grasinimų D. G. darbo kambaryje negirdėjo. Nurodė, kad girdėjo, kaip vyko ginčas koridoriuje, pareiškėjas reikalavo atiduoti žiebtuvėlį, nors jis nebuvo paimtas.

Liudytojas A. V. parodė, kad rūkydamas girdėjo, kaip koridoriuje buvo grasinama susidoroti su D. G.. Paaiškino, kad pareiškėjas grįždamas iš drausmės grupės ėmė šaukti, kad laisvėje susidoros su D. G..

Liudytojas T. K. parodė, kad konfliktas kilo dėl žiebtuvėlio, pareiškėjas kalbėjo ramiu balsu, o D. G. naudojo psichologinę agresiją. Pabrėžė, kad išėjus iš sandėlio kitų žmonių šalia nebuvo.

R. U. ir I. K. parodymai atitinka aplinkybes, nurodytas tarnybinio tyrimo išvadose, įvykį mačiusių nuteistųjų A. V., T. B., A. Z. paaiškinimai bei paties D. G. paaiškinimas patvirtina minėtas aplinkybes. Nors V. O. nurodo, kad nieko neįvyko, tačiau patvirtino, kad koridoriuje buvo žodžiu išreikštas pareiškėjo nepasitenkinimas, po ko D. G. nutarė rašyti skundą. Pažymėtina, kad T. K. parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad konfliktas tarp pareiškėjo ir D. G. įvyko, T. K. nenurodė, kas buvo sakoma pokalbio tarp minėtų asmenų metu, tik pažymėjo, kad D. G. kalbėjo agresyviai, o pareiškėjas ramiai.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas naudojo psichinį smurtą ir tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 p. nustatytą draudimą. Nėra pagrįsti įrodymais pareiškėjo tvirtinimai, jog negalima vadovautis teisme daugumos apklaustų liudytojų parodymais, nes jie yra melagingi. Liudytojai davė paaiškinimus ABTĮ nustatyta tvarka, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apklausti liudytojai dėl tam tikrų ryšių su pareiškėju, galėtų duoti neteisingus paaiškinimus. Dėl to teismas neturi pagrindo nesivadovauti įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kurie buvo surinkti ir teisingai įvertinti ir atsakovui sprendžiant klausimą dėl nuobaudų pareiškėjui paskyrimo. Teismas negali nesivadovauti minėtų liudytojų paaiškinimais, o vadovautis tik pareiškėjo paaiškinimais, neigiančiais liudytojų nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas yra proceso šalis, jo paaiškinimai nors ir yra įstatymo nustatyta ir leistina šiuo atveju įrodinėjimo priemonė, bet negali būti vieninteliu įrodymu, nes pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pareiškėjo paaiškinimai vertinami kitų surinktų įrodymų kontekste.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamos nuobaudos paskirtos pagal įstatymą, nuobaudas paskyrė pareigūnas, turintis teisę skirti nuobaudas, paskirtos nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų sunkumą ir pobūdį, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Byloje yra pateiktas skundžiamas 2011-01-27 Kalėjimų departamento sprendimas, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos paskirtos pagrįstai ir naikinti jų nėra pagrindo. Minėtas sprendimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktais įrodymais, jame išanalizuotos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos ir sprendimo apskundimo tvarka. Todėl laikytina, kad priimtas šis sprendimas yra teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad nepagrįstas drausminės nuobaudos paskyrimas, neteisėti pareigūnų veiksmai jam sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, stiprų jaudinimąsi, nerimą, diskomfortą, pažeminimą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Byloje nustatyta, kad drausminės nuobaudos dėl panaudoto psichinio smurto prieš kitą nuteistąjį D. G. pareiškėjui yra paskirtos teisėtai. Nenustačius byloje neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) deliktinės atsakomybės atsiradimui ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodinėjo žalos atsiradimo fakto, kuris nėra preziumuojamas pagal įstatymą, todėl žalos padarymo faktą bei jos dydį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis tokios žalos atlyginimo (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.