- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 1-140-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63244-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- S. K., D. K.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas, Vida Kabečienė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.5.3Privilegijuotas sukčiavimas (BK 182 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.4Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotoja, besimokanti Kauno kolegijoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, neteista, ir
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, Pravieniškėse, Kaišiadorių rajone, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, teistas:
1) 2011-06-14 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 dalį 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudos bausme (bauda sumokėta);
2) 2012-11-26 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 punktą ir 284 str. 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams BK 75 straipsnio pagrindu;
3) 2013-09-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams BK 75 straipsnio pagrindu;
4) 2015-04-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 dalį ir 284 str. 1 dalį 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. ir D. K. buvo kaltinami tuo, kad jie turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikė kartu bendrininkų grupėje ir dėl to D. K. 2015-11-15 apie 09 val. 13 min. telefono abonentu Nr.8(duomenys neskelbtini) paskelbė fiktyvų skelbimą interneto svetainėje www.skelbiu.lt apie tariamai parduodamą žaidimų kompiuterį. Fiktyviu skelbimu susidomėjo G. M. ir 2015-11-15 paskambino abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, Pravieniškėse, Kaišiadorių rajone. Pagal kaltinimą, D. K. nurodė G. M. sumokėti už tariamai parduodamą žaidimų kompiuterį į S. L. banko sąskaitą. G. M. 2015-11-15 pervedė banko pavedimu 180 eurų į nurodytąją S. L. banko sąskaitą ir tokiu būdu G. M. buvo apgautas, nes jam jokio žaidimų kompiuterio parduoti niekas neketino. Po to, kaip nurodyta kaltinime, D. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu per kitus asmenis (negauta duomenų, kad jie galėjo būti informuoti apie daromą nusikalstamą veiką) įtakojo S. L. ir pasinaudojo S. L. patikėtais bei perduotais jos banko sąskaitos valdymo duomenimis, 170 eurų iš 2016-11-16 įmokėtųjų G. M. 180 eurų 2015-11-16 pervedė kartu su kitais pinigais, iš viso 500 eurų, į D. L. banko sąskaitą. Po to D. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu per kitus asmenis (negauta duomenų, kadjie galėjo būti informuoti apie daromą nusikalstamą veiką) įtakojo ir suklaidino D. L. bei juo pasinaudojo, neatskleisdami daromos nusikalstamos veikos mechanizmo, nurodę jam gautuosius pinigus pervesti į D. K. sutuoktinės S. K. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini). D. L., nežinodamas, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, pusbrolio L. K., atlikusio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, prašymu 2015-11-16 elektroninės bankininkystės būdu pervedė G. M. įmokėtus 170 eurų kartu su kitais pinigais, iš viso 600 eurų, į S. K. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį jam pateikė L. K., kuriam pranešti apie įtarimą nepakako duomenų, nes L. K. 2015-11-16 buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir 2015-11-19 grąžintas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, Pravieniškes, Kaišiadorių rajone. Kai iš D. L. sąskaitos sumokėti 600 eurų 2015-11-16 buvo įskaityti į S. K. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), S. K. pagal 2015-11-16 telefonu iš sutuoktinio D. K. gautą nurodymą 2015-11-16 banko sąskaitoje įplaukusius G. M. 170 eurų kartu su kitais pinigais, iš viso 1000 eurų, bankomate (duomenys neskelbtini), Kaune, paėmė grynaisiais ir juos užvaldė. Tokiu būdu pagal kaltinimą, S. K. kartu su sutuoktiniu D. K. užvaldė nukentėjusiojo G. M. 180 eurų ir padarė jam 180 eurų turtinę žalą, tai yra buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.
Kaltinamoji S. K. apklausiama teisme nurodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, ir paaiškino, kad su savo sutuoktiniu D. K. bendravo dėl kaltinime nurodytų pinigų tik tiek, kad jis jai paskambino iš Pravieniškių pataisos namų ir pasakė, kad reikia nuimti į jos sąskaitą pervestus pinigus ir paduoti juos kitam asmeniui. Jis jai skambino dar iki pinigų pervedimo. Dėl jų paaiškino tik tiek, kad tai kažkokia skola. Buvo pervesta ir ji išgrynino 1000 eurų, kuriuos perdavė kažkokiam asmeniui. Šioje byloje nukentėjusiajam ji atlygino kaltinime nurodytą nusikalstama veika padarytą žalą dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ji padarė nusikalstamą veiką to net nežinodama, dėl ko nukentėjo kitas žmogus. Kad tai įvykdytas sukčiavimas, nežinojo, nes jai vyras buvo nurodęs, kad tai bus skola. Yra ir anksčiau nuėmusi pervestus pinigus, tačiau nebuvo kilę jokių įtarimų, kad tai neteisėta veika. S. L., D. L. ir L. K. iš viso nepažįsta. Jos vyras D. K. jos banko sąskaitos numerį žinojo, todėl galėjo jį nurodyti, kad pinigai būtų pervesti į jos sąskaitą. Labai gailisi, kad taip atsitiko.
Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visiškai neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir paaiškino, kad jis iš viso nežino, koks galėjo būti įdėtas skelbimas, apie kurį nurodyta kaltinime. Jis apie jokį skelbimą nieko nežino, o pinigai, kurie buvo pervesti į jo sutuoktinės sąskaitą, yra pinigai už parduotą telefoną. Telefonas buvo parduotas kitam nuteistajam J. A. Jam telefoną pardavė už 600 eurų. Viso yra jam pardavęs 5 telefonus. Atsiskaitymui už juos ir buvo jam davęs savo sutuoktinės S. K. banko sąskaitos numerį. Pervestus pinigus iš sutuoktinės turėjo ateiti paimti laisvėje esantis žmogus vardu A., jo pavardės nežino. Telefono, kuriuo jis naudojosi, numerio paskutiniai skaičiai yra 734. Jam į jį dėl jokio skelbimo niekas neskambino. Kodėl į sutuoktinės sąskaitą pinigai už parduotą telefoną buvo pervesti iš D. L. sąskaitos, nežino. Žino tik, kad D. L. yra kitame lokaliniame sektoriuje bausmę atliekančio L. K. pusbrolis. Kur šiuo metu gali būti J. A., nežino, nes jis atliko bausmę ir buvo paleistas į laisvę. Žmonai S. K. dėl šių pinigų buvo sakęs, kad tai skola. A. juos atėjo paimti dėl to, kad jis laisvėje saugojo jo pinigus, be to, A. į laisvės atėmimo vietą įmesdavo naujų telefonų per tvorą.
Kaltinimas S. K. ir D. K. buvo grindžiamas:
Nukentėjusiojo G. M. parodymais apie tai, kad sugalvojo nusipirkti pagal skelbimą žaidimų kompiuterį. Kai jį surado, paaiškėjo, kad pardavėjas ir parduodamas daiktas yra Druskininkuose, todėl su pardavėju sutarė, kad nupirktas kompiuteris bus išsiųstas paštu. Pardavėjas nurodė palaukti iki vakaro siuntos kodo. Paskambinus vėliau sakė, kad kodas bus rytoj, tačiau kitą dieną telefonu niekas nebeatsiliepė. Tada kreipėsi į policiją. Telefonu visada kalbėjo vyriškas balsas. Sumokėjo už kompiuterį 180 eurų. Banko sąskaitos numerį, į kurį reikėjo atlikti pavedimą, jam atsiuntė pranešimu į telefoną. Banko sąskaitos numeris buvo S. L. Šiuos duomenis jam atsiuntė iš telefono numerio, kurio paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini). Dar iki teismo jam pervestus pinigus grąžino ir tuo pačiu padarytą turtinę žalą atlygino S. K. Prieš tai jam paskambino iš policijos ir klausė, ar jis susitaikytų, jeigu būtų atlyginta žala.
Liudytojo D. L. parodymais apie tai, kad pinigus pervesti į S. K. sąskaitą jo paprašė L. K., kuris buvo ir jam skolingas. Jis minėjo, kad S. K. yra advokatė. L. K. yra jo pusbrolis, sakė, kad pinigai yra jo, kuriuos jis uždirbo, todėl juo patikėjo. L. K. pats ir davė S. K. banko sąskaitos numerį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjai buvo nurodęs visus jam žinomus L. K. telefono numerius. Taip pat parodė, kad 2015-11-15 būtent L. prašymu darė 600 eurų pavedimą S. K. Šios moters jis pats iš viso nepažįsta. L. turėjo du numerius, iš kurių skambindavo: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kartą sulaukė skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Kad prašomi pervesti pinigai susiję su nusikalstama veika, nesuprato, nes manė, kad tik padeda L.
Liudytojo L. K. parodymais. Šis liudytojas parodė, kad D. K. žino, jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tačiau S. K. nežino. D. L. yra jo pusbrolis. Su juo yra tekę bendrauti telefonu, taip pat yra tekę prašyti pervesti pinigus, tačiau tai darydavo J. A. prašymu. Kiek žino, tai pinigai, kuriuos prašė D. L. pervesti, buvo už D. K. J. A. parduotą telefoną. Dėl to J. A. buvo paprašęs leisti pasinaudoti jo sąskaitą, tačiau jis to paprašė pas D. L.. Jam nesakė, dėl ko šie pinigai turi būti pervesti, sakė tik, kad pinigai iš užsienio. Vėliau J. A. davė S. K. banko sąskaitą ir paprašė, kad iš D. L. sąskaitos jie būtų pervesti į S. K. banko sąskaitą. J. A. yra pridaręs dar daugiau dalykų, jis parduoda daiktus, paima avansus, tam naudojasi jo pusbrolio sąskaita. Yra tekę girdėti, kaip J. A. kalbasi su tariamais automobilių pirkėjais, apgaudinėja juos. Jis prisistatydavo tų pokalbių metu išgalvotais vardais ir pavardėmis. Todėl mano, kad ir šioje byloje nusikalstama veika yra jo darbas, o ne D. K. ir S. K.. J. A. naudoto telefono abonento paskutiniai skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis yra laisvėje ir yra paieškomas.
Liudytojo A. U. parodymais apie tai, kad D. K. yra apkaltintas neteisingai, nes sukčiavo visai kiti žmonės. Konkrečiai tai viską padarė J. A.. Tai žino, nes taip pat tuo metu atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose viename būryje su juo. Tuo tarpu K. sėdėjo visai kitame būryje ir kartu su A. nebuvo. Žino, kad A. dėdavo į internetą išgalvotus skelbimus ir taip apgaudinėdavo žmones. Kieno vardu A. naudojosi banko sąskaitomis, į kurias buvo pervedami apgaule gaunami pinigai, nežino. Yra davęs A. L. banko sąskaitos numerį, tačiau A. jo prašė nieko apie tai nesakyti pačiai L. D. L. iš viso nepažįsta.
Liudytojos S. L. parodymais apie tai, kad žiemą jai iš įkalinimo įstaigos paskambino pusbrolis U. ir paprašė duoti jos banko sąskaitos numerį. Ji pradžioje suabejojo, bet po to davė. U. jai dar tą patį vakarą pasakė, kad į jos sąskaitą pervedė pinigus ir paprašė juos pervesti dar į kitą sąskaitą, kuri buvo D. L. Jis buvo kaip gavėjas. Jo duomenis jai atsiuntė U. Kitą dieną jai U. parašė, kad bus ir daugiau tų pinigų. Kaip matė, tai tie pinigai buvo siunčiami už automobilius, kompiuterius ir kitus daiktus. Po to, kai jos paprašė nuimti pinigus ir perduoti atvažiavusiam žmogui, pas ją atvyko vyras, užsidengęs veidą šaliku, dėl ko jai kilo įtarimas. Ji tada paskambino pažįstamai policininkei ir viską pranešė. Kai pasakė U., kad pranešė policijai, jis nustojo jai skambinti. Skambino jai tikrai pusbrolis U., o ne kitas žmogus. Dėl to abejonių jai jokių nekilo. K. ir K. iš viso nepažįsta.
Taip pat kaltinimas buvo grindžiamas ir kita rašytine bylos medžiaga:
AB „SEB“ bankas pateiktais duomenimis apie tai, kad 180 eurų 2015-11-15 buvo įskaityti į S. L. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) ir iš karto 170 eurų pervesti į D. L. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (b. 1 t. 46-48 l.).
AB bankas „Swedbank“ pateiktais duomenimis, kad 170 eurų 2015-11-16 buvo įskaityti į D. L. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną 170 eurų kartu su kitais pinigais (iš viso 600 eurų) buvo pervesti į S. K. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (b. 1 t. 55-59 l.).
AB bankas „Swedbank“ pateiktais duomenimis, kad 600 eurų 2015-11-16 buvo įskaityti į S. K. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną kartu su kitais pinigais (iš viso 1000 eurų) paimti grynaisiais bankomate (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. 1 t. 85-87 l.).
UAB „Diginet“ pateiktais duomenimis, kad skelbimas, kuriuo susidomėjo G. M., buvo paskelbtas iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, skelbimas redaguotas iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, apmokėtas trumpąja žinute iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1 t. 89, 90 l.), o IP (duomenys neskelbtini) ir IP (duomenys neskelbtini) adresus naudojo abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1 t. 93-96, 99, 100 l.)
UAB „Omnitel“ pateiktais duomenimis, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, kuris laikotarpiu nuo 2015-11-14 iki 2015-11-16 veikė viename telefono aparate, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), telekomunikaciniai įvykiai vyko iš vietovės Pravieniškių I kaimas, Kaišiadorių rajone (b. 1 t. 117, 119, 129-145 l.).
Gauta informacija apie tai, kad 2015-11-15 11:27 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su nukentėjusiojo G. M. abonento numeriu (b. 1 t. 132 l.)
Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nusikalstama veika – sukčiavimas buvo padaryta. Šiuo atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad internete buvo patalpintas žinomai melagingas skelbimas apie tariamai parduodamą žaidybinį kompiuterį tuo tikslu, kad iš juo susidomėjusio ir panorėjusio nusipirkti asmens apgaule būtų galima užvaldyti pinigus. Tai ir įvyko, kuomet nukentėjusysis G. M., susidomėjęs šiuo kompiuteriu, pervedė į pardavėju apsimetusio asmens (pagal kaltinimą D. K.) nurodytą banko sąskaitą (S. L. banko sąskaitą) pinigus, tai yra 180 eurų. Tokia veika atitinka sukčiavimo pagal BK 182 str. 3 d. požymius. Tačiau ištirti įrodymai nepatvirtina nurodytos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavus tiek kaltinamąjį D. K., tiek ir kaltinamąją S. K., kuri pagal kaltinimą nurodytus pinigus išgrynino, kai jie buvo pervesti į jos sąskaitą. Todėl konstatuotina, kad abiejų kaltinamųjų dalyvavimas jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nėra įrodytas. Todėl kaltinamieji iš jiems pareikšto kaltinimo išteisintini.
Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje.
Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009).
Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2014, 2K-172-895/2015).
Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą kaltinamojo veikos pobūdį, būtina nustatyti, kad kaltinamasis iš tiesų veikė ir tai, kad tokia jo veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.
Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.
Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia -kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).
Pagal byloje esantį kaltinimą, D. K. ir skelbimą patalpino internete iš telefono, kuris, kaip nurodyta kaltinime, priklausė taip pat jam, tiek ir bendravo tuo pačiu telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su skelbimu susidomėjusiu nukentėjusiuoju G. M. bei iš jo apgaule išviliojo 180 eurų. Be to, pagal kaltinimą būtent jis nurodė nukentėjusiajam pervesti pinigus į S.l. banko sąskaitą, o vėliau per kitus asmenis organizavo šių pinigų pervedimą į S. K. banko sąskaitą.
Nors byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad iš tiesų kaltinime nurodytas melagingas skelbimas apie tariamai parduodamą kompiuterį buvo patalpintas ir apmokėtas iš telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas su telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), jungiantis iš IP (duomenys neskelbtini) ir IP (duomenys neskelbtini), o telekomunikaciniai įvykiai vyko iš vietovės Pravieniškių I kaimas, Kaišiadorių rajone (UAB“ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, 1 t. b.l. 89, 90, 93-96, 99, 100, 117, 119, 129-145), be to, minėtu IMEI numeriu telefonas buvo rastas pataisos namuose, tačiau jie visiškai neįrodo, kad visą tai padarė kaltinamasis D. K.
Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytas telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ar telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ar interneto prieiga, kurios IP (duomenys neskelbtini) ir IP (duomenys neskelbtini) priklausytų ar būtų priklausę kaltinime nurodytu laiku kaltinamajam D. K. Nėra jokių duomenų, kad toks telefono aparatas būtų buvęs surastas pas patį kaltinamąjį ar jo gyvenamojoje vietoje Pravieniškių pataisos namuose, kur jis atliko laisvės atėmimo bausmę (1 t., b.l. 120-123). Iš nustatytų duomenų matyti, kad mobilaus ryšio telefonas tokiu IMEI adresu buvo rastas 2015-11-26 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos I sektoriuje, kuriame bausmę atlikinėjo ir liudytojas A. U., o pagal jo parodymus, ir J. A. Tuo tarpu D. K. buvo visai kitame būryje. Todėl vien tik iš pateiktų įrodymų nustatyta ta faktinė aplinkybė, kad visi telekomunikaciniai įvykiai minėtu telefonu buvo iš Pravieniškių I kaimo, Kaišiadorių rajone, bei tai, kad nurodytu IMEI numeriu telefonas buvo rastas pataisos namuose, nepatvirtina nei to fakto, kad juo kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiajam skambino būtent D. K., o ne koks nors kitas asmuo, nei to fakto, kad iš viso buvo skambinta iš Pravieniškių pataisos namų teritorijos, kurioje telefonas buvo rastas praėjus tik beveik dviem savaitėms po įvykio. Pagal gautus duomenis iš esmės galima daryti tik tokią prielaidą, kuria pagrįsti kaltinamojo kaltės negalima.
Pažymėtina, kad kaltinamojo D. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nepatvirtina nei kaltinamoji S. K., nei šioje byloje apklausti nukentėjusysis G. M., liudytojai A. U., S. L., D. L. ir L. K.
Nors SEB banko duomenimis pirmas nukentėjusiojo pinigų už kompiuterį pavedimas jo buvo atliktas į S. L. sąskaitą, kurią, kaip parodė nukentėjusysis, jam nurodė skelbime nurodytu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėjęs asmuo, liudytoja S.l. nepatvirtino, kad tai buvo kaltinamasis D. K. Priešingai, ji tai paneigė ir parodė, kad dėl pasinaudojimo jos sąskaita ir galimybės į ją pervesti pinigus jai skambino ir ji kalbėjosi su A. U., o kaltinamųjų D. K. ir S. K. iš viso nepažįsta. Liudytojas A. U. patvirtino S. L. parodymus. Taip pat paaiškino, kad S. L. sąskaitą buvo davęs kitam nuteistajam J. A., o ne D. K., kuris ir galėjo sukčiauti kaltinime nurodytu atveju, nes dėdavo melagingus skelbimus internete ir apgaudinėdavo žmones. Liudytojas L. K. taip pat patvirtino, kad J. A. prašymu kreipdavosi į D. L. dėl pinigų pervedimo. Taip pat patvirtino, kad J. A. turėjo D. K. pervesti pinigus už telefoną, apie ką buvo parodęs ir pats kaltinamasis D. K.
Taigi, teismo vertinimu, byloje nėra surinkta iš viso jokių įrodymų, kurie patvirtintų D. K. dalyvavimą kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padaryme. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami tik prielaidai, kad kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką padaryti galėjo D. K., nes jis kaltinime nurodytu laiku atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškėse, Kaičiadorių rajone, kuriame buvo fiksuoti telekomunikaciniai įvykiai iš telefono aparato, kuriuo ir veikė nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Tačiau galima daryti prielaidą ir dėl to, kad šią veiką galėjo padaryti ir bet kuris kitas tuo metu bausmę atlikinėjęs asmuo. Bet prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.
Todėl remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių D. K. dalyvavimą inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Dėl to darytina išvadą, kad D. K. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d., nėra įrodytas. Pažymėtina, kad kilusių abejonių pašalinti teisme galimybių nebuvo. Apklaustų liudytojų įvardintas kaip vienas iš nusikalstamą veiką galėjusių įvykdyti asmenų - J. A. negalėjo būti apklaustas, nes iki dabar slapstosi ir yra paieškomas, o kiti galimai šią nusikalstamą veiką padarę asmenys, nėra nustatyti. Todėl išnaudojus visas įmanomas galimybes abejonėms pašalinti, teisme to padaryti nepavyko.
Nesant įrodytam D. K. dalyvavimui nusikalstamos veikos padaryme, pagal kaltinimą lieka nenustatyta, kas patalpino internete žinomai melagingą skelbimą, vėliau kalbėjo telefonu su nukentėjusiuoju ir organizavo pinigų pervedimus į liudytojų bei paskutiniu pervedimu į kaltinamosios S. K. banko sąskaitą. Tuo tarpu kaltinimas S. K. suformuluotas taip, kad ji nusikalstamai veikė kartu su D. K. veikdami bendrininkų grupe.
Tačiau šioje situacijoje, kai nėra įrodytas D. K. dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme, darytina išvada, kad asmuo, su kuriuo pagal kaltinimo formuluotes bendrininkavo S. K., yra ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas. Tuo tarpu pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.).
Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).
Vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009. Teismų praktika. 2009, 31) pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju padaryti išvadą, jog S. K. apgaule įgijo svetimą turtą (padarė sukčiavimą), galima būtų iš esmės tik tokiu atveju, jeigu būtų pripažinta (įrodyta), kad ji bendrininkavo su kaltinime nurodytu D. K., jeigu būtų įrodytas jo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, ar nenustatytu asmeniu ar nenustatytais asmenimis, iš kurių vienas bendravo su nukentėjusiuoju ir jį apgavo.
Tuo tarpu bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu nenustatytas asmuo, kuris veikė apgaule prieš nukentėjusįjį, su juo bendravo, yra susijęs su kaltinamąja S. K.. Nėra byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų S. K. atliktų veiksmų (pinigų nuėmimo, perdavimo atvykusiam nenustatytam tiksliau asmeniui) bendrumo; susitarimo daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumo tiek su kitu kaltinamuoju D. K., tiek ir su kitais nenustatytais asmenimis. Todėl akivaizdu, kad tarp kaltinamosios S. K. ir asmenų, patalpinusių melagingą skelbimą, skambinusių nukentėjusiajam G. M., bendrininkavimo santykiai nesusiklostė. Nesant tokių santykių, kuriuos pagrįstų byloje esantys objektyvūs įrodymai, nėra pagrindo sutikti su kaltinimo argumentais, jog bendrininkavimo požymiai vis tik susiklostė.
Teismas pažymi, kad bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais.
Šioje byloje nurodyti bendrininkavimo požymiai neįžvelgtini, kadangi nuimdama bankomate pinigus S. K. suvokė, kad tai yra jos sutuoktiniui už skolą pervesti pinigai, ką patvirtino ir pats kaltinamasis D. K., parodęs, kad J. A. buvo pardavęs telefoną. Nei vienas iš liudytojų S. K. nepažįsta, su ja nebendravo. Duomenų, kad S. K. būtų bendravusi su nenustatytu asmeniu, kuris telefonu kalbėjo su nukentėjusiuoju, nustatyta taip pat nėra. Bylos nagrinėjimo metu S. K., nors parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad nuimdama pinigus nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką, kad tie pinigai gauti nusikalstamu būdu. Teismo vertinimu tokie kaltinamosios S. K. parodymai nuoseklūs, jokiais kitais bylos įrodymais nepaneigti, todėl vertinant tai, darytina išvada, kad bylos duomenų analizė nepatvirtina ne tik susitarimo buvimą tarp bendrininkų (tarp ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų, o pagal pareikštą kaltinimą D. K. ir S. K.), bet ir jų dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje, o tuo pačiu ir tyčios.
Tam, kad būtų nustatyta tyčia, reikėtų, jog kiekvienas iš asmenų suprastų, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, ir norėtų taip veikti. Taigi, byloje pagrįstai nustatyta, kad S. K. dalyvavimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 3 d., padaryme veikiant bendrininkų grupe taip pat yra neįrodytas.
Neįrodžius kaltinamųjų D. K. ir S. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos, kurios padarymu jie buvo kaltinami, padaryme, jie iš kaltinimo pagal BK 182 str. 3 d. išteisintini (303 str. 5 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 6 d., 307 str. 4 d., 7 d., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. K. ir S. K. iš kaltinimo pagal BK 182 str. 3 d. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Nukentėjusiojo G. M. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorui, kad šis imtusi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar keliems asmenims nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.