Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovui Rimui Truncei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusios, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016-01-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VDIP-49642768-16 už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstove, vykdančia darbdavio funkcijas, leido D. O., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2013-11-29 iki 2015-12-03, dirbti (duomenys neskelbtini) naudai, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), laidų vedėju, operatoriumi ir reportažų montuotoju, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau–VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. teismo posėdyje su jai inkriminuotu LR ATPK pažeidimu nesutiko ir parodė, kad D. O. buvo sudaręs savanorystės sutartį su (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu dirbo įmonėje. Įmonėje yra keturi dalininkai. Ji ir T. Ž. neturėjo kito darbo ar savų verslų, tai abu dirbo (duomenys neskelbtini). D. O. ir V. R. yra įmonės dalininkai. D. O. turi kitą darbovietę, todėl jis (duomenys neskelbtini) nedirbo, o savanoriavo ir atlikdavo tuos darbus, kuriuos pats norėjo, kur norėjo save realizuoti, už tai atlyginimo negaudavo. Jis kada norėdavo ateidavo, kada norėdavo išeidavo, jokio pastovaus darbo neatlikdavo, atliekamiems darbams nebūdingas periodiškumas. Jo buvo sukurta laida (duomenys neskelbtini), bet ji jokio reguliarumo, pastovumo neturėjo. Jis, kaip dalininkas, ateidavo į televiziją, o kaip savanoris darė tuos darbus, kuriuos norėjo daryti. (duomenys neskelbtini) yra viešoji įstaiga, turinti ne vieną savanorį, kurie ateina ir padeda savanorystės principu. Kuriant įstaigą, buvo siekiama suvienyti visus, kurie turi kažkokių tai norų, minčių. Tarp įstaigos dalininkų yra įvykęs konfliktas, D. O. siekia susidoroti. Įstaiga buvo apskųsta valstybinei mokesčių inspekcijai. Savanorystės sutartyje yra numatyta, kad visi sukurti autoriniai darbai ir autorinės teisės neatlygintinai visam laikui atitenka (duomenys neskelbtini). T. Ž. ir J. T. yra įstaigos darbuotojai. D. O., kaip dalininkui, buvo suteiktos teisės ir galimybės prieiti prie bet kokių (duomenys neskelbtini) serverių, tame tarpe ir tų, kuriuose buvo talpinami elektroniniai laiškai. Jis galėjo matyti bet ką ir išsiųsti laišką iš bet kurio elektroninio adreso bet kuriam kitam ir bet kurio kito adresato vardu.

Liudytoja J. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) reportere, R. K. yra jos direktorė. Gali būti, kad dirba įstaigoje nuo 2015-01-16. Kai atėjo dirbti, D. O. jau buvo. D. O. yra padaręs vieną ar dvi laidas (duomenys neskelbtini). Gal jis pats sau darė. Kas atliko operatoriaus funkcijas, nežino, nematė. Kai tik atėjo dirbti, eidavo pas D. O. pasiklausti dėl televizinės kalbos. Jis tame patirties turėjęs. Apie piniginius santykius tarp (duomenys neskelbtini) direktorės ir D. O. nieko pasakyti negali, nėra mačiusi, kad D. O. būtų mokami pinigai.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad R. K. pažįsta labai seniai, šiuo metu ji yra jo darbdavė. Dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2015-03-05 technikos direktoriumi, prižiūri visą kompiuterinę įrangą. Anksčiau dirbo įstaigoje, kaip savanoris videooperatoriumi pagal savanorio sutartį. Prieš tai dirbo Vilniuje vienoje televizijoje, grįžo į Panevėžį, kad įkurtų (duomenys neskelbtini). Keturiese, tame tarpe ir D. O. įkūrė televiziją. D. O. dirbo kaip savanoris, todėl jam už darbą nebūdavo mokamas atlyginimas. Ką jis sumanydavo, tą darydavo, konkretaus darbo neatliko. Jei norėdavo, montuodavo reportažus arba vesdavo laidą, kartais atlikdavo operatoriaus funkcijas. Per visą sezoną jo laida (duomenys neskelbtini) buvo parodyta vieną kartą.

Liudytojas D. O. parodė, kad R. K. pažįsta, turi bendrus verslo ryšius, (duomenys neskelbtini) steigėja, įmonės vadovė, jo darbdavė. Toje televizijoje dirba nuo įmonės įkūrimo dienos, kai įmonės vadove tapo R. K.. Jo paties pareigos įstaigoje buvo neapibrėžtos. Turėjo kūrybinių idėjų, pradžioje buvo prodiuseris, dalyvavo tokiose įmonės veiklos srityse, kaip žmonių atranka, jų mokymai, montažas, filmavimas, laidų vedimas. Darbo sutartis nebuvo sudaryta. Kažkada žadėjo įdarbinti, atsiskaityti, o dabar yra tokia situacija kokia yra. Už savo darbą kažkiek gaudavo atlyginimo - 20, 50, kartais 100 eurų grynais. Įmonė labai daug pajamų negaudavo. Į mėnesį gaudavo įvairiai, kartais 50, kartais 100 eurų. Kai direktorė duodavo pinigus, būdavo vienas, pinigų gavimo fakto niekas negali patvirtinti. Visi darbuotojai buvo pasirašę savanoriškas darbų atlikimo sutartis ir nelegaliai dirbo. Pagal savanoriškos veiklos įstatymą, 2011 metais pasirašytą prezidentės, tai turėtų būti atliekamas visuomenei naudingas darbas. Bet šiuo atveju įmonė, gaunanti komercines pajamas, visuomenei naudingo darbo neatliko. Visa kita yra darbo santykiai. Ne darbuotojas turi reikalauti sudaryti darbo sutartį, už tai atsako vadovas pagal darbo kodeksą. R. K. duodavo nurodymus dėl darbų, ateidavo elektroniniai laiškai, daug įkalčių yra panaikinta, bet mano, kad teismui pateikta pakankamai įrodymų.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas teisme parodė, kad institucijai buvo pateikta savanoriškų darbų atlikimo sutartis, bet iš byloje surinktų duomenų matyti, kad santykis tarp D. O. ir (duomenys neskelbtini) atitinka darbo sutarties požymius, nustatytus LR DK 93 str., todėl ir buvo surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo. Inspekcija mano, kad byloje yra surinkta pakankamai nelegalaus darbo įrodymų. D. O. dirbo televizijos naudai, yra pateiktas kompaktinis diskas su laidomis, kur yra nurodyta, kad būtent jis atliko vienokius ar kitokius darbus. Elektroniniai laiškai patvirtina, kad jis gaudavo iš įmonės vadovo atitinkamus nurodymus dėl darbų. Inspekcijos vertinimu, tarp (duomenys neskelbtini) direktorės R. K. ir D. O. buvo susiklostę darbo santykiai, buvo darbo sutarties požymiai pagal LR DK 93 str., tačiau įstaigos vadovė to nebuvo įforminusi įstatymo nustatyta tvarka, t.y. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nebuvo pranešta Sodrai apie D. O. įdarbinimą. Prašo patraukti R. K. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. str. ir skirti baudą sankcijos ribose.

LR ATPK 41³ str. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau–LR DK) 98 str., kuriame numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas, nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pagal LR DK 93 str. 1 d., darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi esminis darbo sutarties požymis- darbuotojo ir darbdavio susitarimas.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad tarp (duomenys neskelbtini) direktorės R. K. ir D. O. būtų buvęs susitarimas, kad nuo 2013-11-29 iki 2015-12-03 D. O. atlygintinai dirbs įstaigoje. Byloje esanti 2014-06-04 savanoriškų darbų atlikimo sutartis Nr. 02 (b.l. 17) patvirtina R. K. teisme duotus parodymus dėl to, kad D. O. dirbo įstaigoje savanorystės pagrindais. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Pats D. O. taip pat neginčija, kad su (duomenys neskelbtini) sudarė minėtą sutartį, pagal kurią jis, kaip savanoris, įsipareigojo norimu laiku filmuoti video reportažus, sporto varžybas ir kt., montuoti video reportažus, reklamas, laidas ir kt., norimu laiku ieškoti reklamos užsakovų, rėmėjų ir kt., norimu laiku vesti pramoginius renginius (sutarties 2.1. p.). Iš sutarties turinio matyti, kad D. O. minėtas funkcijas turėjo teisę atlikti savanoriškai, t.y. norimu laiku, jam nebuvo pavestos konkrečios funkcijos ar pareigos, jam nebuvo sudarytas konkretus darbo grafikas. R. K. teisme patvirtino, kad D. O. buvo sudaręs savanorystės sutartį su (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu dirbo įmonėje. Ji nurodė, kad D. O. atlikdavo tuos darbus, kuriuos pats norėjo, kur norėjo save realizuoti, kada norėdavo ateidavo, kada norėdavo išeidavo, jokio pastovaus darbo neatlikdavo, atliekamiems darbams nebuvo būdingas periodiškumas, už tai atlyginimo negaudavo. D. O. sukurta laida (duomenys neskelbtini) jokio reguliarumo, pastovumo neturėjo. Liudytoja J. T. patvirtino, kad jai maždaug nuo 2015 m. pradžios atėjus dirbti į (duomenys neskelbtini) reportere, D. O. jau buvo. Apie jo darbą įstaigoje ji tepasakė tik tiek, kad yra padaręs vieną ar dvi laidas (duomenys neskelbtini), pati eidavo pas D. O. pasikonsultuoti dėl televizinės kalbos. Liudytoja parodė, kad nėra mačiusi, kad D. O. būtų mokami pinigai už darbą. Liudytojas T. Ž. taip pat teisme parodė, kad D. O. (duomenys neskelbtini) dirbo kaip savanoris, todėl jam už darbą nebūdavo mokamas atlyginimas. Ką jis sumanydavo, tą darydavo, konkretaus darbo neatliko. Jei norėdavo, montuodavo reportažus arba vesdavo laidą, kartais atlikdavo operatoriaus funkcijas. Per visą sezoną jo laida (duomenys neskelbtini) buvo parodyta vieną kartą. Pats D. O. parodė, kad jo pareigos įstaigoje buvo neapibrėžtos - dalyvavo tokiose įmonės veiklos srityse kaip žmonių atranka, jų mokymai, montažas, filmavimas, laidų vedimas. Taigi R. K. bei liudytojų parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad D. O. dirbo įvairiose įstaigos veiklos srityse savanoriškai, t.y. ką norėdavo ir kada norėdavo, toks D. O. veiklos pobūdis atitinka (duomenys neskelbtini) su juo sudarytos sutarties dėl savanoriškų darbų sąlygas. Nors D. O. parodė, kad už savo darbą į mėnesį gaudavo kartais 50, kartais 100 eurų, tačiau tiek R. K., tiek T. Ž. patvirtino, kad D. O. įstaigoje dirbo savanoriškai neatlygintinai. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių, kad D. O. (duomenys neskelbtini) už atliekamus darbus gaudavo atlygį. Pats D. O. teisme tikino, kad pinigų gavimo fakto niekas negali patvirtinti. Pažymėtina, kad D. O. teismui kompaktiniame diske (b.l. 13) pateikta informacija -(duomenys neskelbtini) internetinio puslapio kopijos, fotonuotraukos, elektroniniai laiškai bei video tik patvirtina, kad D. O. aktyviai dalyvavo įstaigos vykdomoje veikloje aukščiau minėtos sutarties dėl savanoriškų darbų atlikimo galiojimo laikotarpiu. Iš 2015-12-02 (duomenys neskelbtini) laikinai direktoriaus pareigas einančio T. Ž. įsakymo Nr. 2015/12/02 (b.l. 18) matyti, kad su D. O. sudaryta 2014-06-04 savanoriškų darbų atlikimo sutartis Nr. 02 buvo nutraukta nuo 2015-12-02. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. O. (duomenys neskelbtini) veikloje būtų dalyvavęs ir atlikęs kokias nors darbines funkcijas, negaliojant aukščiau minėtai sutarčiai. Taigi bylos medžiaga nepatvirtina tęstinių darbinių santykių egzistavimo tarp (duomenys neskelbtini) ir D. O. pagal jo ir įstaigos direktorės R. K. tarpusavio susitarimą protokole nurodytu laikotarpiu.

Atsižvelgiant į visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra esminio LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento: darbuotojo ir darbdavio susitarimo.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu nutrauktina LR ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.