Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo R. T. (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2016-01-27 Institucijos vyr. darbo inspektorius R. T. surašė R. K. administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad ji, būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) direktore ir darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstove, vykdančia darbdavio funkcijas, leido D. O. laikotarpiu nuo 2013-11-29 iki 2015-12-03 dirbti VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai laidų vedėju, operatoriumi ir reportažų montuotoju, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš skundo matyti, kad Institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir šio pažeidimo sudėties požymių.

Pirmiausia pažymėtina, kad kiekvienoje byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę Institucijos pareigūnai, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų, jog tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės R. K. ir D. O. būtų buvęs susitarimas, kad nuo 2013-11-29 iki 2015-12-03 D. O. įstaigoje dirbs atlygintinai; jog jis gaudavo atlygį; jog tarp jų egzistavo tęstiniai darbiniai santykiai. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes ir visų byloje surinktų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad R. K. veikoje nėra ATPK 41³ str. 1 d., numatyto pažeidimo sudėties.

ATPK 41³ str. 1 d., numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. DK 98 str. 1 d. 1 p. (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių : 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius : 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šioje byloje esantys duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad D. O. dalyvavo VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje, tačiau šio fakto proceso dalyviai ir neginčija. Šiuo atveju keliamas klausimas, kaip vertinti D. O. veiksmus, t. y. kaip nelegalų ar savanorišką darbą. 2011-06-22 Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 str. 1 d. apibrėžta, jog savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Šio įstatymo 6 str. apibrėžta, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti : 1) labdaros ir paramos fondai; 2) biudžetinės įstaigos; 3) asociacijos; 4) viešosios įstaigos; 5) religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai; 6) tarptautinių visuomeninių organizacijų filialai, atstovybės; 7) politinės partijos; 8) profesinės sąjungos; 9) kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Pagal minėto įstatymo 3 str., savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, nėra laikoma nelegaliu darbu. Pagal įstatymo 4 str., savanoriška veikla atliekama vadovaujantis šiais principais : 1) naudos visuomenei ir asmeniui – dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą; 2) bendradarbiavimo – savanoriška veikla remiasi savanorių ir savanoriškos veiklos organizatorių tarpusavio bendradarbiavimu, siekiant suderinti savanorių ir savanoriškos veiklos organizatorių poreikius ir galimybes; 3) įvairovės ir lankstumo – savanoriška veikla gali būti atliekama įvairiose visuomenei naudingos veiklos srityse. Savanoriškos veiklos organizatorius ir savanoris gali susitarti dėl įvairių savanoriškos veiklos formų ir būdų, taip pat juos keisti. Pagal minimo įstatymo 9 str. 1 d., savanoriškos veiklos organizatorius su savanoriu sudaro rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, jeigu : 1) kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos; 2) sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių.

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2013-11-29 Juridinių asmenų registre įregistruota kaip viešoji įstaiga (11 – 12 b. l.), todėl abejonių, kad įstaiga gali vykdyti savanorišką veiklą, nekyla. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės R. K. ir D. O. (šiuo atveju jis atitinka savanorio sampratą) 2014-06-04 pasirašyta savanoriškų darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudarė sąlygas D. O. veikti savanorystės pagrindais. Pagal šią sutartį D. O. įsipareigojo norimu laiku filmuoti video reportažus, sporto varžybas; montuoti video reportažus, reklamas, laidas; vesti pramoginius renginius ir panašiai, o VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. K. – suteikti savanoriui informaciją apie atliekamo darbo pobūdį, saugą ir sveikatą darbe. Institucijos atstovas skunde nurodo, kad D. O. atliko jam pavestą darbą – vedė laidas, montavo reportažus ir filmavo, atliko tęstines darbo funkcijas, pakluso nustatytai tvarkai. Iš tiesų, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoja J. T. parodė, kad pas D. O. eidavo pasikonsultuoti dėl televizinės kalbos, patvirtino, kad jis yra padaręs vieną ar dvi laidas (duomenys neskelbtini). Liudytojas T. Ž. patvirtino, kad D. O. įstaigoje dirbo savanorystės pagrindais, todėl darydavo tai, ką jis sumanydavo, t. y. montuodavo reportažus, vedė laidą (duomenys neskelbtini), kuri buvo transliuota kartą, kartais atliko operatoriaus funkcijas. R. K. teisme taip pat patvirtino, kad D. O. dirbo savanoriškų darbų atlikimo sutarties pagrindu ir tada, kada norėdavo, ar tai, ką norėdavo. Visi šie parodymai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad D. O. dirbo įvairiose įstaigos veiklos srityse savanoriškai, atlikti darbai neturi periodiškumo požymio, jie nebuvo atliekami tam tikru grafiku ir panašiai, kadangi duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra.

Savanoriškos veiklos įstatymo 4 str. numatyta, kad savanoriška veikla remiasi savanorių ir savanoriškos veiklos organizatorių tarpusavio bendradarbiavimu, siekiant suderinti savanorių ir savanoriškos veiklos organizatorių poreikius ir galimybes ir kt. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, aktyvų bendradarbiavimą savanoriškų darbų atlikimo sutarties pagrindu išties patvirtina ir kompaktiniame diske užfiksuota informacija (įstaigos internetinio puslapio kopijos, fotonuotraukos, elektroniniai laiškai ir video įrašas), tačiau šią informaciją kategoriškai traktuoti kaip apibrėžtų, būtent D. O. skirtų užduočių vykdymą, nebūtų teisinga, kadangi matyti, jog elektroniniai laiškai yra labiau informacinio, rekomendacinio pobūdžio. Kita vertus, jie buvo adresuoti ne tik D. O., tačiau ir kitiems įstaigos veikloje dalyvaujantiems asmenimis. Dar daugiau, tik bendradarbiaujant galima pasiekti įstaigos tikslus, šiuo atveju – suvienyti menininkus, atlikėjus, reklamos specialistus, jaunimą siekiant atgaivinti Lietuvos kultūrinį palikimą bei tradicijas, kurti ir puoselėti naujas tradicijas, rengti įvairius renginius, užsiimti švietėjiška ir kita visuomenei naudinga veikla, ją skleidžiant per kuriamas ir viešosios informacijos priemonėse transliuojamas programas, kas akivaizdu, įstaigoje ir buvo daroma. Šiuo atveju, būtina atsižvelgti ir į akreditacijos paraiškos vertinimo lapą, kuriame nurodyta, kad viešosios įstaigos didžioji darbuotojų dalis patys veiklą pradėjo joje savanoriaudami, todėl puikiai supranta savanorystės idėją, principus; jog savanoriams numatyta veiklų įvairovė, nuolatinis planavimas ir jų aptarimas su savanoriais ir kt. Akreditacijos metu buvo rekomenduojama atsižvelgti ir į savanorio, konkretaus žmogaus poreikius, kadangi įstaigoje būna labai dideli veiklos tempai (19, 20 b. l.). Reiškia, VšĮ (duomenys neskelbtini), iš tiesų veiklą vykdė aktyviai įvairiose srityse ir darė tai savanorystės pagrindais.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. K. negalėjo būti pripažinta kalta pagal ATPK 41³ str. 1 d., ir šio teismo sprendimu nutraukti jai šią administracinę bylą. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus skundo netenkinti.

Šis nutarimas neskundžiamas.