- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-886-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02920-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- Deutsche Lufthansa AG
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3990-1141/2024 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui Deutsche Lufthansa AG dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Deutsche Lufthansa AG 500,00 Eur kompensaciją ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. 2023 m. balandžio 20 d. skrydis Nr. LH29 (Hamburgas–Frankfurtas) buvo atšauktas, todėl jis ir J. B. nespėjo į kitą jungiamąjį skrydį Nr. LH888 (Frankfurtas–Vilnius) ir turėjo kitaip planuoti grįžimą į Vilnių. Todėl, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 261/2004, keleiviams priklauso 500,00 Eur dydžio kompensacija. Skrydžio metu nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos skrydžio sutrikdymui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovui dar prieš kreipiantis į teismą buvo žinoma, jog skrydis buvo atšauktas dėl Hamburgo oro uosto apsaugos darbuotojų (Vokietijos profesinės sąjungos „Verdi“) streiko. Atsakovas negalėjo kontroliuoti streiko, todėl skrydis ir buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti, net jei būtų imtasi visų pagrįstų priemonių, todėl atsakovas neprivalo mokėti kompensacijos. Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas, išnagrinėjęs ieškovo pretenziją, atsisakė ją tenkinti, tačiau nepateikė ieškovui susipažinti jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovo dėstomas aplinkybes dėl darbuotojų streiko. Be to, atsakovas apie streiką sužinojo iš anksto (2023 m. balandžio 19 d. 9 val.), todėl galėjo situaciją kontroliuoti ir imtis visų įmanomų priemonių siekdamas išvengti skrydžio atšaukimo. Apdairus oro vežėjas turėjo tinkamu laiku suplanuoti savo išteklius taip, kad galėtų įvykdyti, jei įmanoma, numatytą skrydį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi konkrečiai situacijai priemonių (techninių ir ekonominių), t. y. tokių, kurios būtų leidusios įvykdyti suplanuotą skrydį tikėtinų ypatingų aplinkybių atsiradimo momentu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
5. Nurodė, kad Hamburgo oro uosto saugos darbuotojų streikas turėjo įtakos atsakovo veiklos vykdymui 2023 m. balandžio 20 d. Streikuojant oro uosto saugos darbuotojams skrydžiai minėtą dieną negalėjo būti įvykdyti, kaip suplanuoti, o atsakovas negalėjo kontroliuoti minėto streiko, nes streikavo ne atsakovo darbuotojai, t. y. aplinkybės dėl jų pobūdžio negalėjo būti kontroliuojamos atsakovo. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas apie minėtą streiką sužinojo vos dieną prieš jį (2023 m. balandžio 19 d.), todėl negalėjo skrydžio perplanuoti (nukreipti alternatyviu maršrutu). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga ir kompensacija ieškovui dėl neįvykusio skrydžio neturi būti mokama.
6. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo priteisti iš ieškovo 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė iš dalies dėl to, kad ikiteisminėje stadijoje, nagrinėjant ieškovo pretenziją, ieškovui nebuvo pateikta atsakovo turėta išsamesnė informacija, susijusi su tą dieną Hamburgo oro uoste vykusiu streiku. Teismas nurodė, jog Reglamento 14 straipsnis taip pat numato, kad keleiviams turi būti užtikrinama teisė į informaciją. Detalesnę informaciją, susijusią su tuo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, šalinančios atsakovo atsakomybę, atsakovas pateikė tik teismui, tačiau nepateikė ieškovui, atsisakydamas tenkinti jo pretenziją. Ieškovas nutarė eiti savo teisių pagal Reglamentą gynimo teisminiu keliu. Taigi teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atsakovo prašymo priteisti iš ieškovo 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Atsakovo įrodymai neįrodo nei nukentėjusių žmonių skaičiaus, nei aplinkybių, jog sužinojęs apie streiką oro vežėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių perplanuoti skrydžius ir išvengti ypatingų aplinkybių atsiradimo ir skrydžio atidėjimo arba atšaukimo. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad dėl įvykusio Hamburgo oro uosto saugos darbuotojų streiko jis buvo priverstas atšaukti 2023 m. balandžio 20 d. suplanuotą skrydį Nr. LH29. Atsakovas, norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją, turėjo įrodyti abi sąlygas: 1) kad tikrai būta ypatingų aplinkybių, kurios susiję su skrydžio atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu; 2) kad šio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Atsakovas šių abiejų aplinkybių neįrodė, todėl Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga negalėjo būti taikoma.
7.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė vien spaudos straipsnius (neoficialūs šaltiniai) ir ištrauką iš savo vidaus sistemos, iš kurios matyti dėl streiko atšaukiami skrydžiai. Jokių kitų įrodymų apie tai, jog, 2023 m. balandžio 19 d. (dieną iki streiko) sužinojęs apie streiką, atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, atlikęs planuojamų skrydžių maršrutų pakeitimo prognozę, priėmęs atitinkamus ir pagrįstus sprendimus dėl skrydžių nukreipimo alternatyviais maršrutais, dėl ko būtų buvę galima išvengti skrydžių atšaukimo, byloje nepateikė. Taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų, jog, 2023 m. balandžio 19 d. sužinojęs apie būsimą streiką, buvo atnaujinęs skrydžių planus ir kreipęsis į atitinkamas kompetentingas organizacijas dėl naujų tvarkaraščių sudarymo ir išdavimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, kaip oro transporto vežėjas, ėmėsi konkrečiai situacijai adekvačių priemonių (techninių ir ekonominių), t. y. tokių, kurios būtų leidusios įvykdyti suplanuotą skrydį ypatingų aplinkybių atsiradimo momentu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; pakeisti Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Atsakovas, teikiantis tarptautinio keleivių ir krovinių oro transporto paslaugas, negalėjo kontroliuoti streiko, kadangi streikavo ne atsakovo darbuotojai, o oro uosto apsaugos darbuotojai, todėl 24 val. apskritai buvo uždarytas Hamburgo oro uostas (iš kurio turėjo vykti apelianto skrydis). Streikas nėra būdingas įprastai atsakovo veiklai. Skrydžio atšaukimą lėmęs oro uosto darbuotojų streikas buvo visiškai nepriklausomas nuo atsakovo veiksmų ar neveikimo. Atsakovas negalėjo numatyti šio streiko ir neturėjo jokios galimybės daryti įtakos streiko organizatoriams ar jų sprendimams. Streiko metu atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių, kad informuotų keleivius apie situaciją ir pasiūlytų alternatyvius sprendimus, tačiau dėl streiko masto ir trukmės šis skrydis, kaip ir daugybė kitų tuo metu iš Hamburgo oro uosto turėjusių vykti skrydžių, buvo atšauktas.
8.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, jog apie 2023 m. balandžio 20 d. vykusį streiką sužinojo tik 2023 m. balandžio 19 d., t. y. vieną dieną prieš streikui įvykstant, todėl neturėjo jokių objektyvių galimybių perplanuoti skrydžių ar kitaip išvengti neigiamų pasekmių keleiviams. Ieškovas žinojo, kad uždarytas Hamburgo oro uostas, todėl jis nusipirko traukinio bilietą ir tą pačią dieną nuvyko į Frankfurto miestą, iš kurio tęsė savo kelionę į Lietuvą, kadangi turėjo jungiamąjį skrydį Frankfurte, kuriuo pasinaudojo (jo suplanuota kelionė buvo Hamburgas–Frankfurtas–Vilnius).
8.3. Apeliantui buvo suteikta visa reikalinga informacija dar prieš kreipiantis į teismą, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo iš viso nepriteisti atsakovo patirtų 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias šis patyrė pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas informavo ieškovą, jog kompensacijos dėl atšaukto skrydžio nemokės (t. 1, b. l. 30). Atsakovas pateikė įvairių spaudos šaltinių straipsnius apie 2023 m. balandžio 20 d. vykusį streiką (t. 1, b. l. 31, 35). Iš atsakovo pateiktos vidinio skrydžio valdymo sistemos informacijos matyti, kad atsakovas apie vyksiantį oro uosto apsaugos darbuotojų streiką sužinojo 2023 m. balandžio 19 d. Vidinio skrydžio valdymo sistemos informacijoje taip pat nurodoma, kad dėl darbuotojų streiko balandžio 20–21 d. HAM (Hamburgo) oro uoste atšaukiami 6 skrydžiai pirmyn ir atgal FRA–HAM–FRA, o 16 skrydžių iš HAM į FRA nebus perregistruoti į kitus skrydžius. Dėl streiko nukentės 3 489 keleiviai (t. 1, b. l. 34).
Dėl kompensacijos už atšauktą skrydį priteisimo
12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą; pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas negalėjo skrydžio perplanuoti, padaryta formaliai vadovaujantis vien atsakovo atstovo paaiškinimais, nesant jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, kuriuos bylos nagrinėjimo metu privalėjo pateikti būtent atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skrydžio atšaukimo atveju Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
14. Iš Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos dėl sąvokos „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, matyti, kad įvykiai dėl „vidinės“ priežasties skrydį vykdančio oro vežėjo atžvilgiu turi būti atskirti nuo įvykių dėl „išorinės“ priežasties (2021 m. kovo 23 d. Airhelp Ltd prieš Scandinavian Airlines System Denmark – Norway – Sweden byloje C?28/20). Į tokių „išorinių“ įvykių“ sąvoką patenka orlaivio ir paukščio susidūrimas (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Peškov? ir Peška, C?315/15, EU:C:2017:342, 26 punktą), orlaivio padangos sugadinimas dėl svetimkūnio, pavyzdžiui, ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako gulinčio daikto (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C?501/17, EU:C:2019:288, 34 punktą), degalų išsiliejimas ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako, dėl kurio takas buvo uždarytas (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 26 d. Sprendimo Moens, C?159/18, EU:C:2019:535, 29 punktą), stovinčio orlaivio aukščio vairo atsitrenkimas į kitos oro bendrovės orlaivio vertikalių sparnų galiukus, dėl ko buvo iš vietos pastumtas antrasis orlaivis (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 14 d. Nutarties Airhelp, C?264/20, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:26, 26 punktą), taip pat paslėpti gamybos defektai arba sabotažo ar terorizmo aktai (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C?549/07, EU:C:2008:771, 26 punktą ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo van der Lans, C?257/14, EU:C:2015:618, 38 punktą). Visiems šiems įvykiams bendra tai, kad juos lėmė oro vežėjo veikla ir „išorinės aplinkybės“, dažniau ar rečiau pasitaikančios praktikoje, tačiau nekontroliuojamos oro vežėjo, nes susiklostė dėl gamtos reiškinio ar trečiojo asmens, kaip antai kito oro vežėjo arba viešojo ar privataus subjekto, dalyvaujančio oro transporto arba oro uosto veikloje, veiksmų.
15. Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Taigi, nurodydamas, kad „ypatingos aplinkybės“ gali susiklostyti pirmiausia dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė nurodyti su atitinkamo oro vežėjo veikla nesusijusius streikus. Tai reiškia, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal šio Reglamento 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomas, pavyzdžiui, skrydžių vadovų arba oro uosto darbuotojų streikas (2012 m. spalio 4 d. Sprendimą Finnair, C?22/11, EU:C:2012:604). Toks streikas, beje, nepriskiriamas prie vežėjo veiklos vykdymo, taigi ir jo realiai nekontroliuojamas, yra „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį (2021 m. kovo 23 d. Airhelp Ltd prieš Scandinavian Airlines System Denmark – Norway – Sweden byloje C?28/20).
16. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Hamburgo oro uoste 2023 m. balandžio 20 d. vyko oro uosto saugos darbuotojų streikas. Atsakovas Deutsche Lufthansa AG veikia keleivinių oro linijų ir aviacijos paslaugų srityje, todėl jis yra atsakingas už tinkamą keleivių pervežimą oro linijomis. Atsakovo vykdoma veikla nėra tiesiogiai susijusi su Hamburgo oro uoste dirbančių darbuotojų darbo santykiais. Taigi atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus, kurie aktualūs ir šiuo atveju, negalima daryti išvados, kad atsakovo skrydžio atšaukimas buvo nulemtas „vidinių“ priežasčių, kurioms esant būtų netaikomos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies nuostatos.
17. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog atsakovas norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją turėjo įrodyti abi sąlygas: 1) kad tikrai būta ypatingų aplinkybių, kurios susijusios su skrydžio atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu; 2) kad šio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad šias aplinkybes atsakovas įrodė (CPK 178 straipsnis). Visų pirma tai, kad buvo ypatingų aplinkybių, kurios susijusios su skrydžio atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu, patvirtina bylos faktinės aplinkybės, kadangi atsakovas yra pateikęs įvairių spaudos šaltinių straipsnius apie 2023 m. balandžio 20 d. vykusį streiką. Be to, aplinkybes dėl streiko ieškovas sužinojo iš Hamburgo oro uosto interneto svetainės (pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 2 d., metu ieškovo duoti paaiškinimai (teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:21:55 iki 10:26:00)). Todėl teigti, kad atsakovas remdamasis oficialiais duomenimis neįrodė aplinkybių dėl Hamburgo oro uoste 2023 m. balandžio 20 d. vykusio streiko, nėra pagrindo. Antra, tai, kad ginčo skrydžio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių, patvirtina tai, jog streikavo Hamburgo oro uosto apsaugos darbuotojai, o ne atsakovo Deutsche Lufthansa AG darbuotojai. Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad Hamburgo oro uoste 2023 m. balandžio 20 d. vykęs oro uosto saugos darbuotojų streikas turėjo įtakos atsakovo veiklos vykdymui. Streikuojant Hamburgo oro uosto saugos darbuotojams, o ne atsakovo Deutsche Lufthansa AG darbuotojams skrydžiai minėtą dieną negalėjo būti įvykdyti, kaip buvo suplanuoti, o atsakovas negalėjo kontroliuoti Hamburgo oro uoste vykusio apsaugos darbuotojų streiko, nors apie vyksiantį streiką ir sužinojo 2023 m. balandžio 19 d. Todėl, kaip buvo paminėta anksčiau, toks streikas, beje, nepriskiriamas prie vežėjo veiklos vykdymo, taigi ir jo realiai nekontroliuojamas, yra „ypatingos aplinkybės“. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga ir kompensacija ieškovui dėl neįvykusio skrydžio neturi būti mokama, pagrįsta.
18. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas aptartą situaciją pažymi, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo nuspręsti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pirmosios instancijos teismui nesilaikant įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesines teisės normų, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra. Ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinių skundų argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme
22. Atsakovas atsiliepime į ieškovo pateiktą apeliacinį skundą suformulavo prašymą pakeisti Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju atsakovui nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti apeliaciniu procesu, t. y. skųsti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas šia savo procesine teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, atsakovo prašymas pakeisti Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
25. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-10231). Prašyme nurodo, kad jis patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras Nr. APB20240266, APB20240227 ir Luminor Bank, AS, 2024 m. liepos 16 d mokėjimo nurodymą).
26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. I ketvirtis – bruto 2 161,00 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 809,30 Eur (1,3 × 2 161,00 Eur). Šiuo atveju atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovo atsakovui priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Deutsche Lufthansa AG, įmonės kodas HRB 2168, 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.