- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-113-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01284-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- B. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 8505-364/2012 pagal ieškovės B. C. ieškinį atsakovui V. B. dėl statybos rangos.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bylos šalių sudarytos statybos rangos sutarties įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovė B. C. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. B. priteisti 20500,00 Lt skolos pagal statybos rangos sutartį bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (T.1, b.l. 32-34). Ieškovė nurodė, kad 2011-08-06 su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo, laikydamasis projektinių sprendimų, atlikti statybos remonto darbus, o juos atlikus užsakovei pateikti pažymą. 2011-08-08 atsakovui ieškovė perdavė 20500,00 Lt sumą už būsimus darbus. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, darbų neatliko, pinigų negrąžino.
Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko ir pripažino 4915,00 Lt skolą (T.1, b.l. 51-52, 115-117). Nurodė, kad iš duotų pinigų pirktos medžiagos, reikalingos darbams, pas ieškovę liko atsakovo darbo įrankiai, bendros 1500-2000 litų vertės, be to, iš duotos sumos išskaičiuota už atliktus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei B. C. iš atsakovo V. B. 20500,00 Lt už neatliktus statybos rangos darbus (T.1, b.l. 137-139). 2012 m. rugpjūčio 13 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo V. B. 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-09 iki sprendimo visiško įvykdymo (T.1, b.l. 142). Teismas nustatė, kad bylos šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 str.), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 str. 2 d.). Pažymėjo, kad Rangos sutartis nagrinėjamu atveju yra dvišalis konsesualinis sandoris, nes šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įstatymo nustatyta tvarka išreiškė suderintą valią. Ieškovei ir atsakovui sudarius rangos sutartį, atsirado tarpusavyje išreikšta priešpriešinė šalių valia. Sutartis nepakeista ir nepapildyta, joje nurodyta ir darbų atlikimo kaina, kurios šalys neginčijo. Teismas nustatė, kad sutartą 20500,00 Lt sumą atsakovas yra gavęs. Teismas konstatavo, kad UAB „Senukų prekybos centro“, UAB „Igis prekyba“, UAB „Makveža“ pirktų prekių pagrįstumo, kokiems darbams atlikti jos buvo perkamos, atsakovas paaiškinti negalėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pas ieškovę liko jo įrankiai, kaip teigia, bendrai 1500,00-2000,00 Lt sumai. Atsakovo liudytojas G. B. negalėjo paaiškinti, kokiame objekte brolio prašymu padėjo atlikti remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atlikęs įrodymų - šalių ir atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojo parodymų tyrimą ir vertinimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi priimtas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis apelianto teises ir teisėtus interesus (T.1, b.l. 150-152). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, t.y. nukrypo nuo laisvo įrodymų vertinimo principo ir kitų įrodinėjimo taisyklių. Teismas bylą išnagrinėjo vienašališkai, pažeisdamas rungimosi principą, vadovaudamasis vien tik abstrakčia statybos rangos sutartimi Nr. 25/2001, kurioje nenumatyti konkrečių darbų atlikimo terminai. Pagal sutartį atsakovas neįsipareigojo pateikti prekių įsigijimo čekius. Teismas nepagristai atmetė liudytojo G. B. parodymus. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad turėjo būti pasirašytas darbų priėmimo - perdavimo aktas. Pažymėjo, kad teismo sprendime liko neįvertintos aplinkybės, koks procentas darbų buvo atliktas. Kadangi šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo skirti ekspertizę.
2. Aiškindamas apelianto pasirašytą ir šioje byloje ginčijamą statybos rangos sutartį, teismas netinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo normas ir principus, neatsižvelgė į šalių sąžiningumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo V. B. apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei B. C. naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 3-5). Nurodė, kad su apeliaciniame skunde pareikštais reikalavimais nesutinka. Mano, jog teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir objektyviai bei visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Apelianto teiginys, jog jis neįsipareigojo pateikti prekių įsigijimo čekius, neatleidžia jo nuo pareigos įrodyti, kur panaudojo jam duotą pinigų sumą. Ieškovės nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant tinkamai taikytos ir aiškintos materialinės ir procesines teisės normos. Sprendimas priimtas, nenukrypstant nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.).
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, jog civilinė byla buvo išnagrinėta netinkamai vertinus ar neįvertinus byloje patektus įrodymus. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka.
Ieškovė B. C. ieškinį dėl 20500,00 Lt skolos priteisimo pareiškė, remdamasi savo teiginiais, kad atsakovas neįvykdė 2011 m. rugpjūčio 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 25/2001 sąmatoje numatytų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) remonto darbų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 25/2001 2 punktą, bendra darbų sąmatinė vertė, už kurias rangovas (atsakovas) įsipareigojo atlikti remonto darbus numatytus sąmatoje yra 22006,00 Lt (T1, b.l. 40-46). Sutartyje šalys nustatė šias pagrindines sutarties sąlygas: rangovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, ne vėliau kaip 5 dienas iki statybos darbų pabaigos pateikti užsakovui pažymą apie atliktus darbus, užsakovė įsipareigojo juos priimti, pilnai ir laiku atsiskaityti (4 p., 6 p., 7 p., 9 p.). Sutartyje nėra nustatytas darbų atlikimo terminas – nei jo pradžia, nei pabaiga. Atsakovas patvirtino, kad ieškovė sumokėjo 20500,00 Lt avansą (T.1, b.l. 6). Galutinis atsiskaitymas sutartyje neaptartas.
Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad yra parengtas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai (T.1, b.l. 60-76). Atsakovas teismui yra pateikęs PVM sąskaitų –faktūrų, kasos kvitų, patvirtinančių, kad buvo mokėta už perkamas medžiagas (T.1, b.l. 78-92; 95-103; 105-106). Byloje yra pateikta pažyma apie atliktus darbus (T.1, b.l. 117).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog atsakovas neįrodė, jog atliko darbus pagal sutartį ir sąmatą, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Apeliantas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo atliktų darbų apimtimi ir nepagrįstai nevertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pirktos medžiagos, kad dalį darbų, įtrauktų į sąmatas, realiai atliko tretieji asmenys. Apelianto nuomone, jis pripažįsta, jog nėra atlikęs darbų už 4915,00 Lt, tačiau teismas nenustatinėjo, kokie darbai yra atlikti ir kurie darbai pagal sąmatą nėra atlikti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, tik sprendime konstatavo, jog pateiktos sąskaitos ir kvitai nėra išrašyti atsakovo vardu ir visus atsakovo argumentus, kad medžiagos buvo perkamos sąmatoje numatytiems darbams atlikti, teismas atmetė. Byloje, kilus ginčui, kurie darbai pagal sąmatą buvo atlikti ir kurie ne, ar atsakovo pateiktose sąskaitose ir kvituose nurodytos medžiagos buvo panaudotos namo remontui teismas, buvo įpareigojęs ieškovę pateikti įrodymus apie tai, kas pabaigė darbus ir galimai surašytą darbų priėmimo - perdavimo aktą (T.1, b.l. 112). Tačiau ieškovei nepateikus teismo reikalaujamų įrodymų, ir ieškovės atstovei pareiškus, kad tos aplinkybės yra įrodinėjamos ieškovės paaiškinimais (T.1, b.l. 134), teismas ieškovės byloje neapklausė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš 2011 m. rugpjūčio 6 d. sutarties Nr. 25/2001, pateiktų sąmatos ir sąskaitų – faktūrų ir kvitų nėra aišku, kokius konkrečiai darbus vykdė atsakovas, kada darbai turėjo būti pabaigti, ar ieškovė atsakovui reiškė pretenzijas dėl darbų neatlikimo, kas pabaigė (jei jie yra baigti) darbus, šių aplinkybių nesiaiškino ir pats pirmosios instancijos teismas, o iš pateiktos bylos medžiagos šių faktinių aplinkybių neįmanoma nustatyti ir apeliacinės instancijos teisme.
Be to, nustačius, kada darbai turėjo būti pabaigti, kokie darbai nebuvo atlikti, kokios medžiagos nupirktos, dėl kokių priežasčių nebuvo surašyta sutarties 7 punkte nurodyta pažyma, jei darbai buvo atlikti galima spręsti dėl atsakovo pareigos grąžinti ieškovei sumokėtą avansą už galimai neatliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas šių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių detalios analizės nepateikė, nebuvo užduoti klausimai teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims dėl šių aplinkybių, kas galėjo nulemti neteisingą ginčo išsprendimą.
Statybos rangos (sutarties požymis – statybos darbų pagal užsakovo nurodymus atlikimas, šiam atitinkamai turint pareigą priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti (CPK 6.681 str.). CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė teigia, jog atsakovas darbų neatliko, nes nėra darbų priėmimo akto, tačiau sutarties 7 p. buvo nurodyta, kad turi būti pateikta pažyma apie atliktus darbus. Atsakovas teismui pateikė pažymą apie atliktus darbus (T.1, b.l. 117), tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kokie tiksliai darbai buvo atsakovo atlikti pagal 2011 m. rugpjūčio 6 d. su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 25/2001. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, kokius darbus pagal sutartį vis dėl to atliko atsakovas (nes atsakovas pripažįsta, jog atliko ne visus darbus) ir kokių darbų jis neatliko, kuriuos, ieškovės teigimu, atliko kitas rangovas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas visiškai neatliko darbų, o ieškovė reiškė jam pretenzijas dėl neatliekamų darbų, praleistų terminų ar darbų kokybės.
CK 6.688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartyje numatytais atvejais ir tvarka užsakovas privalo įrengti laikinus energijos ar vandens tiekimo tinklus. Pagal CK 6.686 straipsnio 1 dalies nuostatą, statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Kaip matyti iš 2011 m. rugpjūčio 6 d. sutarties Nr. 25/2001, šalys buvo susitarę dėl elektros, vandens ir medžiagų tiekimo, todėl sprendžiant klausimą, ar ieškovė, ar atsakovas yra atsakingi už darbų neatlikimą, būtina nustatyti ar ieškovė, ar atsakovas netinkamai vykdė kitas rangos sutarties nustatytas sąlygas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, todėl atitinkamai, yra pagrindas aiškintis, ar ir pačios ieškovės veiksmai (neveikimas) galėjo nulemti, jog visi ar tam tikri darbai buvo neatlikti.
Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti šalys, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčo darbų neatlikimą vien tik atliktų darbų akto nebuvimu, nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų, liudytojo parodymų. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į CPK 178 straipsnyje įtvirtintą šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ieškovė taip pat privalėjo patikimais įrodymais paneigti atsakovo įrodymus pateiktus byloje dėl atliktų darbų apimties ir kainos ir patvirtinti savo teiginius, kad darbai nebuvo atlikti, nes kaip jau minėta, vien tik darbų priėmimo – perdavimo akto nebuvimas, kuris nebuvo numatytas sutartyje, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovas jokių darbų neatliko ir medžiagų nepirko.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog yra būtina išsiaiškinti aplinkybes, kas atliko remontą, kokie darbai buvo atlikti trečiųjų asmenų, atsakovui, ieškovės teigimu, darbų neatlikus, bylą iš esmės išnagrinėjo, neapklausęs ieškovės, nors kaip jau minėta ieškinys įrodinėjamas ieškovės parodymais. Teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių tai padaryti, o taip pat nepašalino byloje esančių rašytinių įrodymų prieštaravimų ir nenustatė reikšmingų, esminių šios bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus ir netyrus šioje nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai. Neatlikus visapusiško tyrimo, ieškinio pagrįstumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 str.). Iš to seka išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės B. C. ieškinys dėl įsiskolinimo už neatliktus darbus priteisimo buvo patenkintas, yra priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, taip pažeidžiant proceso teisės normas, dėl šių pažeidimų liko neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teisme bylos iš esmės išnagrinėti negalima ir tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismui yra apribotos galimybės priimti naujus įrodymus (CPK 314 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.