- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2YT-115-454/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13501-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Z. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Kristina Raulinaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Z. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. S. (toliau – pareiškėja) 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė jo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini); atnaujinti (pratęsti) terminą pareiškėjai palikimui po tėvo, R. S. S. mirties priimti.
Reikalavimo dėl juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė jo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėja atsisako bei prašo šioje dalyje bylą nutraukti, atsisakymo pasekmės žinomos.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Kauno miesto 5-ojo notarų biure po R. S. S. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, ko pasekoje notaras Antanas Robertas Palšauskas 2001 m. liepos 26 d. palikėjo mamai, Z. K., išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 5-5854. Kadangi šiuo metu Antanas Robertas Palšauskas nebedirba notaru, jo įgaliojimai yra nutrūkę, todėl paveldėjimo byla yra perduota Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notarui Mindaugui Statkevičiui pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą pagal paveldėto turto buvimo vietą ((duomenys neskelbtini)), šiuo metu notaras M. Statkevičius yra išsireikalavęs archyvinę paveldėjimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, prašymas tenkintinas, byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pareiškėja patikslintame pareiškime bei jos atstovė posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos tėvas R. S. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamento palikėjas nebuvo sudaręs, todėl testamentinių įpėdinių nėra, kitų pirmos eilės įpėdinių, vaikų, jis neturėjo. Mirus tėvui, pareiškėja buvo nepilnametė, jai tuo metu buvo vos 10 metų, t. y. pareiškėja neturėjo civilinio veiksnumo – galėjimo savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų, todėl objektyviai išreikšti savo valios per nustatytą terminą negalėjo. Tuo tarpu sulaukusi pilnametystės, pareiškėja dėl tėvo palikimo niekur nesikreipė, kadangi buvo klaidingai įsitikinusi, jog palikėjas jokio turto neturėjo, todėl nebuvo pagrindo ir paveldėjimui. Aplinkybė, kad po palikėjo mirties yra likęs turtas ir pareiškėja gali įgyvendinti paveldėjimo teisę išaiškėjo tik dabar, kai palikėjos močiutė, t. y. palikėjos tėvo mama, papasakojo jai apie po tėvo mirties gerokai vėliau jam atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą, teisės buvo atkurtos pareiškėjai taip pat dar esant nepilnametei. Kita objektyvi aplinkybė, dėl kurios pareiškėja laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą yra ta, jog palikėjas savo mirties dieną neturėjo jokio turto, registruoto jo vardu, kadangi tik 2008 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69/19902 R. S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,3300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, R. S. S. nuosavybės teisė į aukščiau minėtą žemės sklypą buvo įregistruota tik 2008 m. gegužės 19 d., t. y. jau gerokai po tėvo mirties, tačiau pareiškėjai vis dar esant nepilnametei, o kaip minėta aplinkybė apie turimą turtą pareiškėjai paaiškėjo tik dabar, ką atsiliepime į patikslintą pareiškimą patvirtino ir suinteresuotas asmuo, Z. K.. Sužinojusi apie turimą teisę paveldėti po tėvo mirties pareiškėja, siekdama įgyvendinti šią teisę nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę. Pagrįstai manytina, jog šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl savo nepilnametystės ir sąžiningo nežinojimo.
Šiuo atveju yra susidariusi tokia teisinė situacija, kai dalį palikimo jau yra priėmusi palikėjo mama, Z. K., kuri yra paskesnės eilės įpėdinė. LR CK 5.57 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį. Atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti ji bus laikoma palikimą priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į CK 5.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tačiau pažymėtina, jog pareiškėja nenori ir ginčo nėra dėl to, kad Z. K. jai grąžintų jos jau paveldėtą turtą, nenori nei turto natūra, juolab kad jis ir negali būti perduotas, nes jau seniai yra parduotas, nei lėšų, gautų iš to pardavimo, ginčo dėl to nėra, tokių reikalavimų pareiškėja nereiškia. Todėl šiuo atveju atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti pareiškėjai turėtų būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į išlikusį palikėjo turtą.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog R. S. S. palikimą priėmė įpėdinė Z. K., neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.
Suinteresuotas asmuo Z. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su patikslintu pareiškimu, prašė jį tenkinti.
Teismas konstatuoja:
iš pateikto mirties liudijimo matyti, jog pareiškėjos tėvas R. S. S. mirė (duomenys neskelbtini) pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėja R. S. S. dukra. 2008 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69/19902 R. S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,3300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Dalį palikimo jau yra priėmusi pareiškėjos močiutė, šios bylos suinteresuotas asmuo Z. K., kuri yra paskesnės eilės įpėdinė. Kauno miesto 5-ojo notarų biure po R. S. S. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, ko pasekoje notaras Antanas Robertas Palšauskas 2001 m. liepos 26 d. palikėjo mamai, Z. K., išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 5-5854. Atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti ji bus laikoma palikimą priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į CK 5.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tačiau, kaip nurodoma, pareiškėja nenori ir ginčo nėra dėl to, kad Z. K. jai grąžintų jos jau paveldėtą turtą, nenori nei turto natūra, juolab kad jis ir negali būti perduotas, nes jau seniai yra parduotas, nei lėšų, gautų iš to pardavimo, ginčo dėl to nėra, tokių reikalavimų pareiškėja nereiškia.
Pareiškėja buvo nepilnametė, kai mirė jos tėvas, jai tuo metu buvo vos 10 metų, t. y. pareiškėja neturėjo civilinio veiksnumo – galėjimo savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų, todėl objektyviai išreikšti savo valios per nustatytą terminą negalėjo. Tuo tarpu sulaukusi pilnametystės, pareiškėja dėl tėvo palikimo niekur nesikreipė, kadangi buvo klaidingai įsitikinusi, jog palikėjas jokio turto neturėjo, todėl nebuvo pagrindo ir paveldėjimui. Aplinkybė, kad po palikėjo mirties yra likęs turtas ir pareiškėja gali įgyvendinti paveldėjimo teisę išaiškėjo tik dabar, kai pareiškėjos močiutė, t. y. pareiškėjos tėvo mama, papasakojo jai apie po tėvo mirties gerokai vėliau jam atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą, teisės buvo atkurtos pareiškėjai dar taip pat esant nepilnametei. Kita objektyvi aplinkybė, dėl kurios pareiškėja laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą yra ta, jog palikėjas savo mirties dieną neturėjo jokio turto, registruoto jo vardu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra mirusio R. S. S. dukra. Pareiškėja nurodė, kad palikimo nepriėmė dėl svarbių priežasčių – savo amžiaus. Todėl tai laikytina svarbia termino palikimui priimti priežastimi. Ji buvo atidi ir sąžininga tėvo įpėdinė, ir tik išskirtinai dėl amžiaus ir nežinojimo apie turtą, kuris atsirado tik vėliau po tėvo mirties, laiku nepriėmė palikimo.
Bylos suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos patikslintam pareiškimui neprieštaravo, paliko spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Z. K. patikslintą pareiškimą prašė tenkinti.
Kadangi byloje prieštaravimų nėra, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.
Iš nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad įpėdiniai per tris mėnesius nesusitvarkė paveldėjimo klausimų dėl notarės pozicijos, dėl amžiaus ir sveikatos būklės, dėl šalyje paskelbto karantino. Nustatyta, kad įpėdiniai turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Byloje tarp pareiškėjų vienas kito atžvilgiu prieštaravimų nėra. Teismas mano, kad pareiškimuose išdėstytos priežastys yra svarbios.
Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nurodytus argumentus, suinteresuotų asmenų poziciją, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėja savalaikiai nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po tėvo R. S. R. mirties, todėl remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjai atnaujintinas praleistas terminas po R. S. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimui priimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas, nes yra pagrįstas ir įrodytas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos E. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti terminą pareiškėjai E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po R. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Kitoje dalyje bylą nutraukti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.