- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-207-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00114-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo M. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, nubaustas 3500 Lt bauda be gabentos prekės „Toyota Yaris“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nubaustas už tai, kad jis 2014-02-17, 15.05 val., kelio (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini), krovininiame automobilyje „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno lengvąjį automobilį „Toyota Yaris“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 16.070 Lt, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, be įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Tokiais savo veiksmais M. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o netenkinus skundo, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 200 Lt. Teigia, kad teismas ne visas bylai reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai, dėl to priėmė neteisingą nutarimą. Nurodo, kad patikrinimą atliekantiems muitinės pareigūnams buvo pateikti juridinę reikšmę turintys dokumentai – sulaikyto automobilio registracijos liudijimas ir sąskaita už gabentos transporto priemonės nuėmimą nuo įskaitos Latvijoje, be to, šie dokumentai nurodyti ir jo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip transporto priemonės įsigijimo dokumentų nevertino pateiktos sąskaitos bei registracijos liudijimo, kuriuose nurodyta transporto priemonės priklausomybė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad pirminę transporto priemonės priklausomybę pagrindžiantys duomenys buvo pateikti ir tuo pačiu turėjo būti palikti Latvijos įstaigoje, atlikusioje transporto priemonės teisinę registraciją, o pasikeitus transporto priemonės savininkui, tai liudijantys duomenys, tuo pačiu ir įgijimą patvirtinantys duomenys, kaip nuosavybė buvo užfiksuoti išduotu transporto priemonės registracijos liudijimu, be to, nauji duomenys buvo gauti tą pačią dieną, po teisinės transporto priemonės registracijos, ir muitinis patikrinimas būtent buvo atliktas jau po jos (3 km įvažiavus iš Latvijos teritorijos į Lietuvos teritoriją). Teigia, kad krovinio važtaraštis, kurį jis pamiršo pasiimti, būtų buvęs tik papildomas dokumentas, t. y. būtų tik alternatyvus šaltinis sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ne. Dėl to teigia, kad tikrinimo metu buvo pateikti patikimi oficialūs duomenys apie transporto priemonės priklausomybę ir įgijimo faktą, transporto priemonės gabenimo važtaraštis nebebuvo būtina sąlyga, todėl mano, kad nebuvo pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį. Pastebi, kad administracinio pažeidimo protokole nenurodyta apie pateiktą sąskaitą, kad tomis pačiomis aplinkybėmis gabenta kita transporto priemonė buvo grąžinta.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas net ir formaliai traktuodamas, kad yra pažeidimas, turėjo įvertinti, ar yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nurodo, kad jam nekilo abejonių dėl to, kad pažeidimo nėra padaryta, vykstant į Latviją transporto priemones perregistruoti vienareikšmiškai būtų užtekę duomenų jų pirminio įgijimo ir nuosavybės faktui pagrįsti, pažeidimo, kad ir formalaus esmė nustatyta tik po transporto priemonių perregistravimo, kuomet nebuvo galima tikėtis, kad dokumentas, liudijantis pirminį transporto priemonės įgijimą, bus priimtas ir negrąžintas atgal atlikus teisinę registraciją ir tuo pagrindu išdavus registracijos liudijimą. Be to teismas neįvertino jo turtinės padėties, kad šis formalus pažeidimas turės neproporcingai didelės įtakos jam, nes gerokai viršija administracinės nuobaudos tikslus, pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Taip pat nurodo, kad jis aktyviais veiksmais padėjo tirti įvykio aplinkybes, bendradarbiavo, teismui teikė visus reikiamus duomenis, paaiškinimus dėl visų faktinių aplinkybių, todėl tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, jis nebaustas, neturi galiojančių nuobaudų, gauna minimalias pajamas, turi šeimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nutarimą nepakeistą ir M. B. skundo netenkinti. Nurodo, kad dėl to, jog gabentas lengvasis automobilis „Toyota Corolla“ priklausė E. B. individualiai įmonei ir jį gabeno įmonės darbuotojas įmonės transportu, todėl nesant ATPK 163 straipsnyje numatytų pažeidimų požymių, šis automobilis buvo grąžintas savininkui, t. y. E. B. individualiai įmonei, tačiau automobilis „Toyota Yaris“, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo gabenamas be jokių įsigijimo ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl M. B. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį. Teigia, kad automobilio „Toyota Yaris“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paslaugų apmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) už transporto priemonės registraciją Latvijoje negali būti prilyginami įsigijimo dokumentams, kadangi E. B. individualios įmonės vairuotojas M. B. darbdavio pavedimu atliko pervežimo paslaugą, kurią vykdant privaloma turėti krovinio vežimo sutartį patvirtinantį dokumentą, t. y. važtaraštį. Pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai suformuluotas kaltinimas M. B. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies požymius, todėl apelianto teiginiai, kad protokole nebuvo aprašytas įvykis smulkiai, yra nepagrįsti ir nekeičia kaltinimo esmės bei nešalina jo atsakomybės. Mano, kad teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visą bylos medžiagą, atsižvelgė į M. B. asmenį ir parinko tinkamą nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas M. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl mano, kad skunde pateiktas dviprasmis prašymas – panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, bei prašymas, netenkinus prašymo nutraukti pažeidimo bylą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 200 Lt, yra mėginimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, dėl to mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, nes nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. B. kaltė padarius ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą visiškai įrodyta, ir apelianto veika teisingai kvalifikuota.
ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už prekių (krovinio), kurių vertė viršija 30 MGL dydžio sumą, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra ATPK 210 straipsnyje numatytų požymių. Šio pažeidimo sudėtis yra formalioji. Kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį būtina nustatyti du momentus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę. ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika pripažįsta prekių gabenimą be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2709/2010).
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (2–3 b. l.) matyti, jog M. B. suformuluotas kaltinimas, kad jis gabeno ant automobilio su priekaba platformos lengvąjį automobilį „Toyota Yaris“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, be šio automobilio įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, ir tokiu būdu pažeidė Kelių transporto kodekso 38 straipsnį. Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Iš bylos matyti, kad nors apeliantas pripažino gabenęs automobilį „Toyota Yaris“ be važtaraščio, kurį buvo pamiršęs darbovietėje, tačiau tvirtina, kad šio automobilio įsigijimą patvirtina jo pateikti dokumentai – automobilio registracijos liudijimas ir sąskaita už gabentos transporto priemonės nuėmimą nuo įskaitos Latvijoje. Su tokiu apelianto teiginiu sutikti negalima, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas daikto įsigijimą patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitos faktūros. Tokių dokumentų M. B. tikrinimo metu nepateikė. Nors automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis „Toyota Yaris“ nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šį automobilį gabeno ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, todėl automobilio registracijos liudijimas ir sąskaita nepatvirtina, kad M. B. teisėtai gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį. Įvertinus tai, kad M. B. tikrinimo metu nepateikė automobilio „Toyota Yaris“ įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, daroma išvada, kad apeliantas, gabendamas automobilį be jo gabenimą patvirtinančių dokumentų, pažeidė Kelių transporto kodekso 38 straipsnio nuostatą ir tokiu būdu padarė ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Taigi, M. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nesant įvykio ir sudėties, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Kadangi M. B., kaip E. B. individualios įmonės darbuotojas, įmonės transportu gabeno lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, priklausantį E. B. individualiai įmonei, muitinės pareigūnai, išsiaiškinę esmines šio automobilio gabenimo aplinkybes ir nenustatę ATPK 163 straipsnyje numatytų pažeidimų požymių, pagrįstai šį automobilį grąžino teisėtam savininkui ir apie šį automobilį nenurodė M. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole.
ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytas teisės pažeidimas užtraukia asmeniui baudą nuo 3500 iki 10000 Lt su prekių (krovinio) konfiskavimu.
Skundžiamu nutarimu M. B. paskirta minimalaus dydžio bauda be gabentos prekės – automobilio „Toyota Yaris“ konfiskavimo.
Apeliaciniu skundu M. B. prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
M. B. nebaustas administracine tvarka, dirba, ir nors gauna vidutiniškai 1000 litų per mėnesį, tačiau nedidelis darbo užmokestis nėra aplinkybė, švelninanti jo atsakomybę. Nors apeliantas skunde teigia aktyviais veiksmais padėjęs tirti pažeidimą, tačiau iš bylos matyti, kad M. B. nepripažino padaręs teisės pažeidimą, apie tai liudija ir jo apeliacinio skundo argumentai, o dokumentus teismui teikė, siekdamas pagrįsti savo nekaltumą. Dėl to nėra pagrindo M. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde M. B. teigia, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis tokių duomenų apylinkės teismui nebuvo pateikęs. Kartu pažymėtina, kad apeliantui ir nepateikus duomenų apie savo turtinę padėtį teismas jam paskyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad M. B. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti aplinkybėmis, švelninančiomis jo atsakomybę, ir sumažinti jam paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai apeliantui už ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą skyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą be gabentos transporto priemonės konfiskavimo, ir ši nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimą nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.