- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- I-71-243/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00663-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą pagal 2010-08-09 prašymą ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. Ž. patikslintame skunde nurodo, jog 2010-08-09 Šilutės rajono apylinkės teismui padavė ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir tą pačią dieną kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas turi priimti sprendimą iš karto, kai asmuo kreipiasi, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, tačiau šiuo atveju Tarnyba vilkina sprendimo priėmimą, nepagrįstai reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos prašymą, reikalauja duomenų, kurių neturi teisės reikalauti. Nurodo, jog pateikė Tarnybai prašymą patikslinti Tarnybos reikalavimus ir juos motyvuotai pagrįsti teisės aktais, tačiau jos prašymas nebuvo išnagrinėtas. Teigia, jog Tarnybos reikalaujamų dokumentų pateikti negali, nes tai gali padaryti advokatas, kurį prašo paskirti. Nurodo, jog nepasitiki Tarnybos direktoriumi, kuris jai kerštauja ir kenkia jos interesams. Nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo veiksmais sukelia jai stresą, nepatogumus, išgyvenimus, todėl blogėja sveikata, o Tarnybos direktorius tyčia jai kenkia ir kelia sveikatos sutrikimus. Prašo įpareigoti Tarnybą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2010-08-09 prašymą, priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 13-14).
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu pareiškėjos A. Ž. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2010-08-09 gavo pareiškėjos prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodyta, jog namo administratorius DNSB „Draugystė“ neteikia jai duomenų, susijusių su namo eksploatacija ir komunaliniais mokesčiais, važtaraščių, nesudaro sutarties. Pareiškėja prašyme nurodė, kad jai būtinas teisių gynimas, įpareigojant bendriją pateikti duomenis susipažinimui bei įpareigoti sudaryti sutartį. Atsiliepime atsakovė nurodo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinta pareiškėjos pareiga teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o pagal 18 straipsnio 1 dalį pareiškėja kartu su prašymu Tarnybai turi pateikti ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus bei dokumentus, pagrindžiančius prašymo reikalavimą. Pažymi, kad 2010-08-12 raštu Nr. (1.7.)-SR-2825 informavo pareiškėją, kad jos prašymas nenagrinėjamas, nes jis netinkamai užpildytas – neaiškus prašymo reikalavimas bei nepateikti prašymo reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, nenurodyta, ar pareiškėja kreipėsi raštu į DNSB „Draugystė“ su prašymu pateikti prašomus duomenis, kokią sutartį prašo įpareigoti DNSB „Draugystė“ sudaryti, todėl Tarnyba negali įvertinti prašymo pagrįstumo ir atstovavimo byloje perspektyvumo. Pasiūlė patikslinti prašymą ir pateikti prašymo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Nurodo, jog pareiškėja 2010-08-23 prašymu paprašė Tarnybą konkretizuoti reikalavimą pateikti duomenis ir pagrįsti jį teisės aktais. Teigia, jog pakartotinai 2010-08-26 raštu Nr. (1.7.)-SR-3036 informavo pareiškėją apie jos 2010-08-09 prašymo trūkumus, nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, pasiūlė patikslinti prašymą ir pasiūlė kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, kur jai būtų suteikta informacija apie tai, kas gali padėti jai pašalinti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą trūkumus. Nurodo, jog 2010-09-10 pareiškėja pateikė Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-08-20 nutartį ir dar kartą prašė išnagrinėti jos prašymą, tačiau tinkamai nepatikslino prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą ir nenurodė Tarnybai būtinos informacijos. Atsakovės teigimu, ji 2010-09-20 raštu Nr. (1.7.)-SR-3352 atsakė į pareiškėjos 2010-09-10 prašymą, išdėstydama pareiškėjai ankstesnių raštų (2010-08-12 Nr. (1.7.)-SR-2825 ir 2010-08-26 Nr. (1.7.)-SR-3036) turinį. Dėl pareiškėjos teiginių, kad Tarnyba vilkina priimti sprendimą, nurodo, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, tačiau jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Teigia, jog negali išnagrinėti pareiškėjos prašymo, kol ji nepateiks reikalingų dokumentų. Atsakovės teigimu, pareiškėjos kaltinimai Tarnybos direktoriui šališkumu yra tik jos pačios subjektyvi nuomonė, nepagrįsta faktais. Atsakovės teigimu, nėra nei vienos Tarnybos civilinės atsakomybės sąlygos, o pareiškėjos nurodoma patirta žala yra tik jos įsivaizduojama, išgyvenimus jai sukėlė pačios nenoras vykdyti įstatymo jai nustatytas pareigas, bendradarbiauti su Tarnyba, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat yra nepagrįstas (b.l. 26-31).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu pareiškėjos skundą siūlo nepatenkinti. Atsiliepime nurodo, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikia savarankiškai priimdamos sprendimus ir Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų jų peržiūrėti, pakeisti ar panaikinti. Teisingumo ministerijos teigimu, pareiškėja prašydama atlyginti žalą nepateikė įrodymų, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai buvo neteisėti, o ji patyrė neigiamų išgyvenimų ar kitų padarinių. Teigia, jog pareiškėja, inicijuodama nepagrįstus teisminius procesus, į kuriuos įtraukia valstybės institucijas, fizinius bei juridinius asmenis, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, elgiasi nesąžiningai (b.l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp proceso šalių dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų teisėtumo, atsisakant pareiškėjai A.Ž. suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi vertinti prašymo pagrįstumą. Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka reglamentuota įstatymo 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato asmens, besikreipiančio dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pareigą bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Tarnyba, suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar atsisakymo teikti (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja A. Ž. į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 2010-08-09 prašymu (b. l. 32-36). Prašyme nurodė, jog antrinė teisinė pagalba jai reikalinga paruošti procesinius dokumentus ir atstovauti jos interesus civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovui DNSB „Draugystė“ dėl neteikimo duomenų, susijusių su namo eksploatacija ir komunaliniais mokesčiais, važtaraščių ir įpareigojimo sudaryti sutartį. Prie prašymo pridėjo specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos kopiją (b.l. 37). Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įvertinusi pareiškėjos prašymą ir pateiktus duomenis, konstatavo, jog tai tik bendro pobūdžio teiginiais apibūdintas teisinis ginčas, kurio išsprendimui pareiškėja galimai nepagrįstai siekia naudotis antrine teisine pagalba. Siekdama patikslinti informaciją, Tarnyba 2010-08-12 raštu Nr. (1.7.)-SR-2825 pranešė pareiškėjai, jog jos prašymas nenagrinėjamas, nes netinkamai užpildytas: neaiškus prašymo reikalavimas, nepateikti prašymo reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, nenurodyta, ar pareiškėja kreipėsi raštu į DNSB „Draugystė“ su prašymu pateikti prašomus duomenis, kokią sutartį prašo įpareigoti DNSB „Draugystė“ sudaryti ir pan. Atsakovė pareiškėjai nurodė, kad ji nenurodė ir prie prašymo nepridėjo papildomų dokumentų ar duomenų, iš kurių būtų galima aiškiai ir konkrečiai įvertinti teisinio ginčo (bylos), kuriame pareiškėja pageidauja naudotis antrine teisine pagalba, pobūdį. Tarnyba pasiūlė pareiškėjai patikslinti prašymą ir pateikti prašymo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kad galėtų įvertinti prašymo pagrįstumą ir atstovavimo byloje perspektyvumą (b.l. 39). Pareiškėja 2010-08-23 prašymu paprašė Tarnybą konkretizuoti reikalavimą pateikti duomenis ir pagrįsti jį teisės aktais (b.l. 40). Tarnyba 2010-08-26 raštu Nr. (1.7.)-SR-3036 dar kartą informavo pareiškėją apie jos 2010-08-09 prašymo trūkumus, nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, pasiūlė patikslinti prašymą ir pasiūlė kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, kurioje galėtų gauti informaciją apie tai, kas gali padėti jai pašalinti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą trūkumus (b.l. 41). Pareiškėja 2010-09-10 prašymu dar kartą paprašė išnagrinėti jos prašymą ir pridėjo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-08-20 nutartį (b.l. 42, 43). Tarnyba 2010-09-20 raštu Nr. (1.7.)-SR-3352 pareiškėjai pakartotinai išdėstė jos prašymo suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą trūkumų esmę ir pasiūlė juos ištaisyti, nurodydama, kad iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-08-20 nutarties, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, matyti, jog šioje nutartyje taip pat nėra naujų duomenų, kurie apibūdintų ginčą ir pagrįstų pareiškėjos prašymo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą (b.l. 45-46). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėja A. Ž. tinkamai nevykdė jai įstatymo nustatytos pareigos bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir nepateikė reikiamos informacijos antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrindimui. Teismo nuomone, atsakovė teisingai įvertino, jog pareiškėjos 2010-08-09 prašyme išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siūlydama sukonkretinti prašymą. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010-08-12 raštu Nr. (1.7.)-SR-2825, 2010-08-26 raštu Nr. (1.7.)-SR-3036, 2010-09-20 raštu Nr. (1.7.)-SR-3352 pagrįstai pareiškėjai nurodė, kad jos pateikta informacija nėra pakankama, ir pagrįstai pasiūlė pareiškėjos pateikti jos reikalavimus pagrindžiančius papildomus dokumentus, o pareiškėjai tinkamai nebendradarbiaujant Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba objektyviai negalėjo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A442-206/2011 analogiškai taikomos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatos, numatančios asmens, besikreipiančio dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pareigą bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Pareiškėja yra neįgali, tačiau jos neįgalumas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas priežastimi, sukliudžiusia tinkamai įvykdyti Klaipėdos Tarnybos nurodymus. Pareiškėjai Tarnyba rekomendavimo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruojamą vietą, t.y į Šilutės rajono savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos gavimo ( b.l. 45-46). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog A. Ž. pavedė pavedimo sutartimi UAB „Liva“ direktorių J. S. atstovauti jos interesus (b.l. 8, 38 ). Iš pavedimo sutarties turinio matyti, jog jam suteikta teisė pareiškėjos vardu teikti prašymus įvairioms įstaigoms ir organizacijoms, todėl tinkamai atstovaudamas jis galėjo pareiškėjai padėti įgyvendinti jos teises, susijusias su prašymo pagrindimu. Teismui J. S. pateikė informaciją, jog nutraukė atstovavimą nagrinėjamoje administracinėje byloje bei pareiškėjos vardu pateikė prašymą administracinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėtas skundas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-14 sprendimo Nr. SP-540 (7.3125), kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas A.Ž. šioje nagrinėjamoje byloje arba atidėti administracinės bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo administracinę bylą sustabdyti, nes nagrinėjama byla nėra susijusiu tiesioginiu prejudiciniu ryšiu būsima administracine byla. Iš teikiamų teismui duomenų matyti, kad teismui skundas nepaduotas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-14 sprendimo Nr. SP-540 (7.3125), kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas A. Ž., panaikinimo. Atidėti administracinės bylos nagrinėjimą taip pat nėra pagrindo, nes nėra kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės, tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, kai jiems tinkamai pranešta apie teismo posėdį, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).
Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos teiginys, jog buvo vilkinamas jos prašymo išsprendimas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų darbo dienų nuo 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos terminas sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priimti. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą gavo 2010-08-09, o 2010-08-12 pasiūlė jai pašalinti prašymo trūkumus. Pareiškėjai nepašalinus trūkumų, trijų darbo dienų terminas nepradedamas skaičiuoti ir prašymas negali būti nagrinėjamas. Pažymėtina ir tai, jog į visus pareiškėjos prašymus, paduotus Tarnybai 2010-08-09, 2010-08-23 ir 2010-09-10, buvo reaguojama operatyviai ir tris kartus išaiškintos priežastys, dėl kurių prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą negali būti nagrinėjamas bei pasiūlyta jas pašalinti. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paisė teisėkūros subjektų nustatytų taisyklių bei gero administravimo principo, veikė operatyviai, taip, kaip numatė teisės aktai, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą apie neteisėtus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus.
Skundo argumentas, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius nenusišalino dėl interesų konflikto ir priešiškumo ir sąmoningai nenagrinėja pareiškėjos prašymo, taip pat pripažįstamas nepagrįstu. Prašyme pareiškėja nenurodė aplinkybių, galinčių sukelti interesų konfliktą. Prašymas nemotyvuotas, nenurodyti ir nepateikti duomenys, įrodantys Tarnybos vadovo suinteresuotumą. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas numato prievolę asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, priimti sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, įtvirtina draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą bei atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas. Tai, kad Klaipėdos garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius yra priėmęs sprendimų, kuriais nepatenkinti ankstesni pareiškėjos prašymai, nereiškia, jog direktorius yra šališkas ir neobjektyviai nagrinėja kitus jos prašymus. Objektyvių aplinkybių, kurioms esant būtų sukeltas interesų konfliktas tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui priėmus sprendimą ir dėl to būtų neužtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, byloje nenustatyta.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nėra pagrindo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjai A. Ž. antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2010-08-09 prašymą. Pareiškėjos A. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėja A. Ž. skundu taip pat prašo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pirmoji sąlyga, nes nėra duomenų, jog atsakovė pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus. Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą, todėl teismas plačiau neanalizuoja kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismui nenustačius, kad Klaipėdos teisinės pagalbos tarnybos aktais, veiksmais pareiškėjai padaryta neturtinė žala, atmestinas jos prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos A. Ž. patikslintą skundą dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą pagal 2010-08-09 prašymą ir dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
nepatenkinti pareiškėjos prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.