Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams S. M., G. M. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti atsakovei G. M. M. priklausančias 3/8 dalis buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovei G. M. M. perleidus ginčo turtą tretiesiems asmenims, šie būtų laikomi sąžiningais įgijėjais, dėl to teismo sprendimas taps neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės teisės liudijimą, pareiškimus notarų biurui. Apeliantė neprašo pridėti prie bylos naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet jais siekia pagrįsti savo atskirąjį skundą. Tokiu atveju vertintina, kad apeliantės tikslas yra šių įrodymų priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą.

12. Pažymėtina, jog apeliantės pateikiami dokumentai jau buvo pateikti į bylą notarės, todėl tai nėra nauji įrodymai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti pateiktus rašytinius įrodymus, todėl apeliantės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.

15. Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, akcentuoja, kad ieškovų ieškinys net preliminariai negali būti laikomas pagrįstas, kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, visų pirma S. M. nesudarė vienašalio sandorio ir šių aplinkybių ieškovė nepagrindė įrodymais. Antra, atsakovės teigimu, ieškovė neginčija S. M. sudaryto vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Ieškovės ieškinyje yra nurodyti motyvai ir teismų praktika, pagrindžianti, kodėl ieškovė atsakovo S. M. palikimo nepriėmimo faktą traktuoja kaip atsisakymą nuo palikimo. Ieškovės teigimu, atsakovas S. M., neatlikdamas jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, kuris gali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad, atsakovui nepriėmus palikimo, buvo pažeistos ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisės, kadangi atsakovui esant nepakankamai mokiam, ieškovė neteko realios galimybės nukreipti skolos išieškojimą į atsakovo paveldėtiną turtą. Ieškinyje pareikšti konkretūs reikalavimai – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. M. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo S. M. mirties, ir nukreipti atsakovo S. M. skolos pagal 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-471-524/2018 išieškojimą į 3/8 dalis buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, pažymi, kad ieškinyje nurodyti argumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina reikalavimų pagrįstumą, taip pat pateikti tai patvirtinantys įrodymai, todėl teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, turi pagrindą daryti išvadą, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareikšto ieškinio tikėtinas pagrįstumas – egzistuoja. Pažymėtina, jog išvados apie ieškinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o šioje bylos stadijoje ieškovės ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstas.

16. Konstatavus, jog preliminarus (lot. prima facie) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstinas klausimas, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ar, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams palankaus sprendimo vykdymas gali būti nebeįmanomas arba apskritai netektų prasmės.

17. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

18. Apeliantės (atsakovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismui pripažinus ieškinį pagrįstu, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Apeliantė pažymi, kad ieškovė neįrodė grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo, kadangi nepateikti įrodymai, jog G. M. M. turi skolų, vengia vykdyti prievoles ar teismo sprendimus, kad siektų paslėpti ar perleisti kitiems asmenims turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ar teismo sprendimo vykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

19. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Dėl to darytina išvada, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai argumentavo, jog šioje byloje svarbu, kad ginčo turtas būtų išsaugotas, nes, priešingu atveju (jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims), ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas labai pasunkėtų. Pažymėtina, kad pagal savo tikslą CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, užtikrinančios faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą – ginčo šalių status quo.

20. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų ir nepažeidė šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nevaržo atsakovės teisių labiau nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl proceso baigties

22. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

23. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės G. M. M. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. d. nutartį palikti nepakeistą.