Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2015-04-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad 2014-07-27 20.40 val. (duomenys neskelbtini) jis vairavo keturratį motociklą be teisės vairuoti be valstybinių numerių, nustatyta tvarka neįregistruotą, be techninės apžiūros, nedraustą civilinės atsakomybės draudimu, neužsidėjęs saugos šalmo, stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų nepakluso sustabdyti keturratį, važiavo dviračių taku ir sukėlęs pavojingą situaciją, privertė tarnybinio automobilio vairuotoją keisti važiavimo kryptį, ko pasėkoje tarnybinis automobilis kliudė nupjautą metalinį elektros stulpą, eismo įvykio metu apgadintas tarnybinis automobilis „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 168,21 euro dydžio žala, L. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikęs keturratį įvykio vietoje. Šiais savo veiksmais L. M. pažeidė KET 14, 237, 236, 238, 20, 17, 234 punktus. Tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 130 str. 1d., 128 str. 1d., 127 str. 2d., 134 str. 1d., 123 str. 1d., 123 str. 2 d., 123 str. 5d..

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariatas, prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjos J. L. 2015-05-09 nutartį administracinėje byloje A2.6.-346-714/2015 panaikinti ir paskirti L. M. nuobaudą, ATPK 130 str. 1d., 128 str. 1d., 127 str. 2d., 134 str. 1d., 123 str. 1d., 123 str. 2 d., 123 str. 5d. sankcijų ribose, o ATPK 130 str. 1 d. 127 str. 2 d., 134 str. 1 d. 123 str. 2 d. 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų bylos teiseną M. D. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.

Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiama 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinę bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. M. pagal ATPK 130 str. 1 d., 128 str. 1 d., 127 str. 2 d., 134 str. 1 d.,, 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., nutarė grąžinti Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariatui papildomai tirti.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Iš jo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas yra grindžiamas dviem aspektais. Visų pirma teigiama, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, turėtų grąžinti tais atvejais, kai pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Antra, administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai, todėl mano, kad administracinę teiseną, pradėtą prieš M. D., turėjo nutraukti Jurbarko r. apylinkės teismas.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, surašyti dėl to paties įvykio dviem skirtingiems asmenims, kai iš bylos medžiagos aišku, kad keturratį vairavo tik vienas asmuo, todėl ir administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimų padarymo gali būti traukiamas tik vienas asmuo. Kurį iš asmenų traukti administracinėn atsakomybėn sprendžia institucija, surašanti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 259 str.), o įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.) (žr. LVAT 2013-03-13 nutarimas ATP byloje Nr. N662 -14/2013). Kadangi, kaip jau minėta, šioje byloje yra surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, lieka neaišku kuris asmuo, L. M. ar M. D., yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes abu protokolai turi vienodą teisinę galią ir juose formuluojamas tas pats kaltinimas padarius administracinės teisės pažeidimą, kuriam pagrįsti yra surinkta bylos medžiaga ir, imat domėn, jog administracinės teisės pažeidimą padarė tik vienas asmuo, nurodytos aplinkybės suponuoja vienareikšmę išvadą, jog būtent Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariatas turėjo nuspręsti, kurį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, o dėl kurio reikia nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ATPK 250 -251 str. nurodytais pagrindais. Būtent protokolo surašymas yra administracinės teisenos prieš asmenį pradžia. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, jog administracinę teiseną, pradėtą prieš M. D. turėjo nutraukti Jurbarko rajono apylinkės teismas yra nepagrįstas.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015-02-26 nutartyje, kuria grąžino M. D. administracinę bylą, papildomai tirti, pažymėjo, jog eismo įvykio schema neaiški, pažymėtas tik pėsčiųjų takas, žolė ir stulpas, nepažymėtas nei tarnybinis automobilis, nei keturratis, nei jų judėjimo kryptys, nei padėtys po eismo įvykio negalima nustatyti, kokia dalimi automobilis trenkėsi į stulpą, ar buvo automobilis po eismo įvykio apžiūrėtas, aktuojami padaryti sugadinimai. Taip pat pažymėjo, kad būtina nustatyti asmenis, pranešusius apie įvykį, juos apklausti nustatyta tvarka. Taigi, minėtąją nutartimi teismas nustatė akivaizdžius trūkumus, kurie kliudė priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir dėl kurių byla buvo grąžinta papildomai tirti. Ši teismo nutartis skųsta nebuvo, todėl institucija privalėjo surinkti papildomą medžiagą ir spręsti klausimą kurį asmenį traukti atsakomybėn, o kurio atžvilgiu administracinę bylą nutraukti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti kad nurodyti trūkumai iš esmės nebuvo pašalinti, ir remiantis ta pačia medžiaga surašytas kitas protokolas. Iš bylos medžiagos akivaizdu ir tai, kad nebuvo nustatytas asmuo pranešęs apie pavojingai važinėjančius keturračius Klausučių apylinkėse, kai tuo tarpu L. M. yra savo paaiškinime nurodęs vardą, pavardę ir tai, jog ši moteris rodžiusi nepasitenkinimą yra jam dėsčiusi dailės pamokas Klausučių pagrindinėje mokykloje. Tačiau šis asmuo nenustatytas ir iš jo nėra paimtas paaiškinimas, apsiribojant tuo, kad paskambinus telefonu fiksuotu pranešime, vyriškis paaiškino, jog tokia moteris ten negyvena. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių įrodymų gavimo būdų administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu yra apklausa. ATPK 276 straipsnis suteikia teisę bylą tiriančiam pareigūnui liudytoju šaukti bet kurį asmenį, kuriam gali būti žinomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybės. Tačiau byloje nėra duomenų, jog protokolą surašiusi institucija aiškinosi L. M. nurodytas aplinkybes ir nustatė asmenį pranešusį apie pavojingą vairavimą ( galimai R. M. dailės mokytoja dirbanti Klausučių pagrindinėje mokykloje). Nustatyti asmenį ir iš jo paimti paaiškinimą yra ne teismo nagrinėjančio administracinę bylą pareiga. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog Institucija, kuriai teisės pažeidimų tyrimas yra įstatymų pavesta pareiga, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti visas pažeidimo padarymo aplinkybes, neieškojo ir neapklausė galimų liudytojų, todėl perdavė teismui administracinio teisės pažeidimo bylą neištyrusi visų reikšmingų aplinkybių ir nepilnai paruoštą jos nagrinėjimui.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, ir grąžino bylą atgal pagrįstai. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato skundo netenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.