Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-11-09 · Civilinė byla Nr. 2-1358-464/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
2-1358-464/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00691-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Beta Medical“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1358-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00691-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.; 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beta Medical“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje Nr. 2-2288-254/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beta Medical“ ieškinį atsakovams antstolei Sonatai Vaicekauskienei ir ,,Swedbank“, akcinei bendrovei, dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Beta Medical“ pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo 2017-05-10 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0014/16/01251, taikyti restituciją. Taip pat prašė atidėti jai dalies – 6 797 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodė, kad įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau juos kryptingai sprendžia, sėkmingai mažindama sukauptą veiklos nuostolį ir turimus įsipareigojimus kreditoriams. Įmonės būklė gerėja, tačiau ji negali sumokėti trūkstamos žyminio mokesčio dalies dėl arešto jos turtui bei banko sąskaitose esančioms lėšoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017-06-09 nutartimi ieškovės UAB ,,Beta Medical“ prašymą atmetė ir nustatė 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo dienos nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad už šioje byloje pareikštą reikalavimą, kurio suma yra 568 000 Eur, mokėtinas 6 838 Eur žyminis mokestis, o ieškovė sumokėjo tik labai mažą jo dalį – 41 Eur (0,6 proc.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad iš esmės ieškovė prašo atidėti jai viso žyminio mokesčio mokėjimą, todėl toks prašymas neatitinka CPK 84 straipsnyje įtvirtintų šio instituto tikslų. Teismas taip pat nustatė, kad į bylą nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti aktualią įmonės turtinę padėtį. Pažymėjo, kad sunkią turtinę padėtį įrodo registrų duomenys (su istorija), kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat darbo, autorinės ar kitokio pobūdžio sutartys, pagal kurias asmuo gauna pajamų, pažymos iš kredito įstaigų apie jose esančias lėšas, turimą bei turėtą turtą, šiam turtui taikytus apsunkinimus, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bei duomenys, pagrindžiantys vykdomos veiklos perspektyvas ir galimą pelningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė kartu su prašymu nepateikė jame nurodytas aplinkybes galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų bei iš esmės prašė atidėti viso žyminio mokesčio mokėjimą, teismas prašymą atmetė ir nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB ,,Beta Medical“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-06-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino su prašymu pateiktų įrodymų (2016 m. balanso), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikti įrodymai yra nepakankami atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga, tačiau ji gerėja. Ieškovė savo teisę į teisminę gynybą siekė realizuoti tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka, neignoravo jai tenkančios pareigos sumokėti žyminį mokestį už pateiktą ieškinį. Priešingai, motyvuotai ir pagrįstai teismą informavo, kad supranta savo pareigą mokėti žyminį mokestį, tačiau neturi finansinių galimybių tai padaryti kreipimosi į teismą metu. Teismas, atmesdamas šį prašymą, pažeidė Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981-05-14 rekomendacijas Nr. 81(7) „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“, kuriose yra atkreiptas valstybių narių dėmesys į tai, jog išankstinis pinigų sumokėjimas negali būti sąlyga pradėti teismo procesą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai nevertino fakto, kad ieškovės siekiamas inicijuoti teisminis procesas liečia ne tik ieškovės, antstolės ir išieškotojos interesus, bet ir viešąjį interesą – ieškovės pacientų sveikatą ir gerovę. Teismas užkirto ieškovei kelią į teisminę gynybą, atsakovė neteisėto turto perdavimo akto pagrindu realizuos visas savo, kaip savininko, teises į perimtą turtą ir dėl to ieškovė bus priversta nutraukti savo pacientų gydymą (kurio esminė svarba tikintis teigiamo rezultato yra nepertraukiamumas ir reikiamas tęstinumas), embrionų saugojimą (kurį užtikrinti imperatyviai įpareigoją teisės aktai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Kaip ir kiekviena procesinė teisė, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą nesilaikant įstatymo nustatytų sąlygų ir CPK nustatytos tvarkos. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą. Vadinasi, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą ir būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka pačiam to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei aplinkybė, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis ieškinio pateikimo metu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku ši situacija gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus ar sukaups reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė už pateiktą turtinio pobūdžio ieškinį, kurio suma 568 000 Eur, turi sumokėti 6 838 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Apeliantė, sumokėjusi dalį žyminio mokesčio – 41 Eur, prašė atidėti likusios nesumokėtos šio mokesčio dalies mokėjimą iki procesinio sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos turtinę padėtį ieškinio pateikimo momentu, taigi ir apie sąlygos atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą buvimą. Apeliantė, ginčydama tokią teismo išvadą, teigia, kad teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino su ieškiniu jos pateiktų rašytinių įrodymų bei ignoravo faktą, kad nagrinėjamoje byloje yra poreikis ginti viešąjį interesą, tačiau tokie argumentai stokoja pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju vien iš apeliantės pateiktų duomenų – įmonės balanso už 2016 finansinius metus ir Turto arešto aktų registro išrašo – nėra galimybės visapusiškai ir išsamiai įvertinti įmonės turtinę padėtį ieškinio pateikimo metu, jos pokyčius (juridinio asmens veiklos pelningumą, galimybę iš gaunamų veiklos pajamų sukaupti reikiamą sumą ir pan.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina ne vien trumpo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentai, šiuo konkrečiu atveju net ir neapimantys aktualaus nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpio (ieškinys teismui pateiktas 2017-06-07), bet ir kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių dokumentų, kuriais turėtų būti grindžiamas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, sąrašo, tačiau jų turi būti tiek ir tokių, kad bylą nagrinėjančiam teismui leistų kuo išsamiau ir teisingiau įvertinti asmens turimo turto ir įsipareigojimų balansą bei spręsti dėl jo galimybes sumokėti žyminį mokestį valstybei procesinių veiksmų atlikimo momentu ar vėliau. Tačiau apeliantė ir su atskiruoju skundu jokių kitų aktualių duomenų, nurodytų skundžiamoje teismo nutartyje, nepateikė ir savo prašymo, kad šiuo metu ji objektyviai negali sumokėti didesnės dalies žyminio mokesčio, nei yra sumokėjusi (41 Eur), nepagrindė. Taip pat nėra pagrįsti ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad teismas, spręsdamas dėl jos pareigos sumokėti žyminį mokestį, neatsižvelgė į apeliantės veiklos pobūdį (teikiamos paslaugos pacientams) ir į viešąjį interesą. Akivaizdu, kad byloje pareikštu ieškiniu siekiama privataus juridinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės), kurio tikslas yra tenkinti privačius jo akcininkų interesus, teisių gynimo, kurias, apeliantės vertinimu, pažeidė atsakovai antstolė ir bankas. Apeliantė nepriskirtina prie subjektų, kuriems deleguota teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 str., 83 str. 1 d. 5 p.), todėl jos veiklos pobūdis jokios reikšmės, sprendžiant jos pareikšto ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimą, neturi. Kita vertus, net ir sutinkant su apeliante, kad žyminio mokesčio sumokėjimo reikalavimas neturėtų iš esmės suvaržyti asmens naudojimosi teisminės gynybos teise, šiuo konkrečiu atveju beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, neįrodžius tam objektyvios būtinybės, reikštų ir tų tikslų, kurių siekė įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį, paneigimą, t. y. įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016). Tokie išaiškinimai itin aktualūs ir tuo aspektu, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), šis ginčas nėra pirmas ir vienintelis, kurį inicijuoja apeliantė, siekdama sustabdyti šios bylos atsakovei ,,Swedbank“, AB įkeisto turto realizavimo procedūrą, pradėtą dar 2011 metais. Apeliantė yra teikusi ieškinius ne tik dėl kreditavimo sutarties, kurios pagrindu ir buvo įkeistas ginčo turtas, nutraukimo pripažinimo negaliojančia, bet ir eilę skundų dėl antstolės, vykdančios išieškojimą, veiksmų, įskaitytinai ir dėl neteisingai nustatytos parduodamo iš varžytinių turto kainos, tačiau priimti teismų procesiniai sprendimai jai nebuvo palankūs (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-7839-553/2011; Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. 2S-954-153/2012 ir Nr. 2S-1905-390/2016; Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-6039-435/2013, Nr.2YT-26988-528/2016). Be to, veiklos nenutraukusiam ir reguliariai pajamas gaunančiam juridiniam asmeniui 6 797 Eur mokėtina žyminio mokesčio suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturėtų būti tokia didelė, kad taptu kliūtimi pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra faktinio ar teisinio pagrindo apeliantės pareigą sumokėti žyminį mokestį, paduodant ieškinį, vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliantei nustatomas naujas terminas Kauno apygardos teismo 2017-06-09 nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad teismo nurodytų trūkumų pašalinimą patvirtinantys, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti uždarajai akcinei bendrovei ,,Beta Medical“ terminą iki 2017 m. lapkričio 23 d. įskaitytinai šioje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti valstybei už ieškinį 6 797 Eur žyminio mokesčio dalį.

Teisėja Dalia Kačinskienė