- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e1-1278-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21546-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- S. A.
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1278-1150/2023 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
S. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant sumažintą galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 5 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmė atlikta 2023 m. birželio 2 d., teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. A. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – savo sutuoktinei, o būtent: 2023 m. birželio 13 d. apie 07.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), – konflikto tarp jo ir jo šeimos nario – jo sutuoktinės N. A. – metu, tyčia kitaip smurtaudamas N. A. atžvilgiu – sugriebdamas ranka N. A. už veido ir veidą ranka spausdamas – ir tyčia mušdamas N. A. – suduodamas delnu vieną smūgį N. A. į kairę ausį – sukėlė N. A. fizinį skausmą. Taip jis kitaip smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – savo sutuoktinei.
2. Kaltinamasis S. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietose smurtavo prieš savo sutuoktinę. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
3.1. Nukentėjusioji N. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena apie 4 metus, bendrų vaikų neturi. 2023 m. birželio 13 d. apie 07.30 val., į namus grįžo neblaivus jos sutuoktinis. Kaltinamasis įlipęs į namus pro langą, pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl to, kad jo namuose nepageidauja. Nukentėjusioji pasakė, jog iškvies policijos pareigūnus, po ko kaltinamasis ranka griebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdamas, pargriovė nukentėjusiąją ant lovos, užsilipo ant jos, tada sugriebė viena ranka už veido ir stipriai spaudė apie pusę minutės. Vėliau delnu trenkė nukentėjusiajai į veidą, pataikydamas į kairę ausį. Po sutuoktinio suduotų smūgių jautė didelį fizinį skausmą. Sutuoktinis prieš nukentėjusiąją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ankščiau (po prieš tai fiksuoto smurto) sutuoktinis buvo nurimęs. Nukentėjusiajai buvo duota užduotis atlikti teismo medicinos ekspertizę, tačiau matomų sužalojimų nėra, todėl pas teismo medicinos ekspertus nevažiavo. Į medikus nesikreipė, nes jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas, rimtų sužalojimų nepatyrė. Civilinio ieškinio byloje nereikš.
3.2. Iš akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo protokolo teismas nustatė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklausos protokoluose. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiosios parodymais. Patvirtino, jog nenorėdamas, kad nukentėjusioji skambintų į policiją, pastarasis nukentėjusiajai griebė už kaklo ir pargriovė ant lovos, o kai iš kišenės traukė telefoną, tai nukentėjusiajai buvo suspaudęs už veido, kartą sudavė per veidą ar į ausį. Pažymėtina, jog prieš akistatos atlikimą nukentėjusioji paaiškino, kad apie dvi savaites jos ir kaltinamojo santykiai yra komplikuoti, jie pykstasi.
3.3. Iš nukentėjusiosios skundo apie nusikalstamą veiką teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 13 d. apie 07.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į namus grįžęs jos sutuoktinis S. A. miegamajame kambaryje pradėjo smaugti ją rankomis sugriebęs už kaklo srities. Vėliau, sugriebęs už veido rankomis, veidą spaudė ir dešiniu delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
3.4. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra nukentėjusiosios telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Garso įraše girdėti, kaip nukentėjusioji pranešdama apie naudotą smurtą prieš ją verkia, yra susijaudinusi.
3.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini).
3.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body“ įvykio vietoje padarytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti nukentėjusiosios parodymai įvykio vietoje. Moteris teigia, kad vyras ją griebė už veido, tempė už krūtinės, paėmė už gerklės. Konfliktas įvyko, nes nukentėjusioji liepė kaltinamajam išeiti, kadangi jis buvo nepageidaujamas. Pareigūnui paklausus, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji atsako, kad taip.
S. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą S. A., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sutuoktinei) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – sutuoktinei.
6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
7. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama S. A. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: 2023 m. birželio 13 d. apie 07.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, – konflikto tarp jo ir jo šeimos nario – jo sutuoktinės N. A. – metu, tyčia kitaip smurtaudamas N. A. atžvilgiu – sugriebdamas ranka N. A. už veido ir veidą ranka spausdamas – ir tyčia mušdamas N. A. – suduodamas delnu vieną smūgį N. A. į kairę ausį – sukėlė N. A. fizinį skausmą.
8. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog konfliktas kilo grįžus kaltinamajam namo. Nukentėjusioji nenorėdama, kad kaltinamasis būtų namuose pagrasino iškviesianti policiją. Tuo tarpu kaltinamasis nenorėdamas, kad nukentėjusioji iškviestų policiją, parvertė ją ant lovos mėgindamas atimti mobilųjį telefoną. Tęsiant šiuos veiksmus kilo grumtynės, kurių metu kaltinamasis atliko šio teismo baudžiamojo įsakymo 1 punkte išvardintus veiksmus.
9. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi nukentėjusiosios parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir šiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai.
10. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei.
11. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Dėl S. A. skirtinos bausmės
12. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – kaltinamajam siūlo paskirti 90 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 60 parų arešto). Vadovaujantis 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 10 mėnesių ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti savo sutuoktinės N. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
14. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).
15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad jis jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13, 19 punktai).
17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir 2 sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, teistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
18. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu naudoja ne pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant didžiausią numatytą sankcijoje – 90 parų, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamųjų asmens pavojingumui.
19. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
20. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, nuobaudas dėl padarytų administracinių nusižengimų moka, iškart prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis pasitaisys, o bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be arešto bausmės, paskyrus jam intensyvią priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – ir įpareigojimus.
21. Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 mėnesių, su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant jo buvimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti savo sutuoktinės N. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 5, 8, 10, 11 punktai). Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
22. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. paskirti – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5, 7, 8, 10, 11 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimt) mėnesių, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant jo buvimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant S. A. įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų; 5) nesilankyti savo sutuoktinės N. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos. S. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.