Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-100-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-06Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
2A-100-117/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07801-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lauktuvės Jums“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pokštas“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-100-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07801-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 63.1; 116.8(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lauktuvės Jums“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pokštas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lauktuvės Jums“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Pokštas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 950 000 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tikslindamas reikalavimą ieškovas atsisakė nuo 135 000 Lt reikalavimo, nes atsakovas po ieškinio pareiškimo šią sumą sumokėjo, taigi, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 815 000 Lt skolos, o bylos dalį dėl 135 000 Lt skolos priteisimo prašė nutraukti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartimi suteikė atsakovui 500 000 Lt paskolą su 3,75 % dydžio metinėmis palūkanomis. Šalys susitarė, kad paskola suteikta neterminuotam laikotarpiui, tačiau paskolos davėjui pareikalavus turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 10 dienų. Be to, ieškovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 8 d. paskolos sutartimi suteikė atsakovui 1 250 000 Lt paskolą su 5 % dydžio metinėmis palūkanomis iki 2010 m. balandžio 8 d. Sutartis numatė, kad suėjus terminui atsakovas paskolą privalo grąžinti per 3 darbo dienas nuo raštiško pareikalavimo. Ieškovas 2013 m. spalio 28 d. pareikalavo grąžinti 950 000 Lt, nes grąžinimo terminas pagal 2008 m. balandžio 8 d. sutartį buvo jau suėjęs ir atsakovas buvo negrąžinęs 315 000 Lt, o pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskolą reikalavo grąžinti per 10 dienų. Taip pat ieškovas nurodė, kad nesutinka, jog teismo sprendimas būtų išdėstytas 4 metams, nes atsakovas yra nemokus ir iš nemokaus asmens per 4 metus skolą išieškoti negalės. Be to, ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų iš kokių pajamų ketina sumokėti skolą, nes jo pajamos neleidžia skolos padengti net dalimis.

Atsakovas su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies ir neginčijo paskolos suteikimo fakto bei dydžio. Atsakovas patikslino, kad ieškovui skolą dar sumažino ir šiuo metu skolingas 800 000 Lt. Nurodė, kad susidarius nepalankiom aplinkybėm, suteiktos paskolos grąžinti laiku negalėjo, todėl prašė ieškovo paskolos grąžinimo terminą pratęsti, tačiau ieškovas pasiūlymo nepasirašė. Ieškovas pareikalavo grąžinti paskolą nedelsiant, nežiūrint į tai, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė, nustatytu laiku mokėjo palūkanas už suteiktą paskolą. Kadangi ieškovo ir atsakovo akcininkai yra tie patys ir tarp jų vyksta konfliktas, šalys negali suderinti pozicijų. Atsakovas nesutiko su ieškovo nuomone, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovas turi pakankamai turto, vykdo veiklą, todėl gali atsiskaityti su kreditoriais ir su ieškovu. Atsakovo padėtis tokia, kad dėl objektyvių priežasčių jis neturi galimybės grąžinti visą paskolos sumos iš karto, tačiau remdamasis CPK 284 straipsniu, prašė būsimą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 4 metų laikotarpiui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Lauktuvės Jums“ 815 000 Lt negrąžintos paskolos, 6 proc.dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 500 Lt žyminio mokesčio, 1 815 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui UAB „Pokštas“ ir 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Civilinę bylos dalį dėl 135 000 Lt skolos priteisimo teismas nutraukė.

Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl paskolos sumų ir negrąžintos jų dalies, t. y. 815 000 Lt, iš esmės nėra. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui papildomai sumokėjo 15 000 Lt, šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė, todėl sprendė, kad atsakovas negrąžino ieškovui 815 000 Lt paskolos.

Teismas netenkino atsakovo prašymo taikyti CPK 284 straipsnyje numatytą sprendimo vykdymo išdėstymą. Teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra komplikuota, nes pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, atsakovas skolingas ne tik ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams. Dėl to teismas sprendė, kad esant situacijai, kai įmonei gali būti keliama bankroto byla, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 4 metams nėra pagrindo, juo labiau, kad atsakovas nuosavybės teise valdo kelis nekilnojamojo turto objektus. Šalys yra privatūs juridiniai asmenys, besiverčiantys komercine veikla, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas neigiamai paveiks ieškovo veiklą ir pažeis jo teisėtus lūkesčius kaip galima greičiau atgauti skolą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Lauktuvės Jums“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl 15 000 Lt paskolos priteisimo, palūkanų nuo šios sumos ir bylinėjimo išlaidų priteisimo bei panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovo naudai 800 000 Lt paskolos, teismo sprendimo vykdymą išdėstant 4 metų laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai priteisė 815 000 Lt skolą, nes atsakovas dalį skolos, t. y. 15 000 Lt, buvo sumokėjęs ieškovui ir liko skolingas 800 000 Lt. Dalies skolos sumokėjimo faktą bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovo direktorė. Teismas atsakovės direktorės paaiškinimus turėjo vertinti pagal CPK 186-187 straipsnių nuostatas. Prie apeliacinio skundo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad dar iki pirmosios instancijos teismo posėdžio atsakovas buvo sumokėjęs 15 000 Lt ieškovui. Šių įrodymų atsakovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes buvo įsitikinęs, kad prieš porą mėnesių atliktų mokėjimų ieškovas neginčys. Be to, atsakovo atstovė buvo įsitikinus, kad į jos paaiškinimus ir faktų pripažinimą teismas atsižvelgs ir tinkamai juos įvertins.Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 4 metams, visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie susidariusią itin nepalankią finansinę padėtį iš karto visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimą, apie objektyvias tai nulėmusias priežastis, atsakovo padėties gerėjimą lyginant su praėjusiais metais. Teismas taip pat nevertino atsakovo argumentų, susijusių su ieškovo nebendradarbiavimu su atsakovu dėl prievolės įvykdymo terminų ir būdo. Teismas privalėjo įvertinti paskolos suteikimo tikslus bei tai, dėl kokių priežasčių tie tikslai nebuvo pasiekti. Atsakovas paskolas panaudojo kitos paskolos grąžinimui bei nekilnojamojo turto įsigijimui, kurį įsigijęs atsakovas siekė dalyvauti nekilnojamojo turto plėtros ir vystymo projekte. Atsakovas tikėjosi gauti ne mažas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo ir taip grąžinti paskolas, tačiau pasaulinė ekonominė krizė sutrukdė baigti šį projektą. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad paskolos sutarčių vykdymui esminės įtakos turėjo tarp ieškovo ir atsakovo akcininkų kilęs konfliktas. Teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo nebendradarbiavimą ir nesikooperavimą paskolos sutarčių vykdymo klausimais (CK 6.200 str. 2 d.). Šiuo atveju laikytina, kad atsakovas, vadovaudamasis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, pasikeitus sutarties vykdymui reikšmingoms aplinkybėms, kreipėsi į paskolos davėją su prašymu pakeisti paskolos sutarčių terminus. Atsakovui tapo sudėtingiau įvykdyti sutartį dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti sutarčių sudarymo momentu: pasaulinės ekonominės krizės padariniai, sustojęs nekilnojamojo turto vystymo Panevėžio mieste projektas. Nepaisant to, įmonė nesustabdė savo prievolių, o jas vykdė pagal galimybes, nuolat mokėjo palūkanas. Šiuo atveju atsakovas neprašė teismo pakeisti sutarčių terminus, bet prašė atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes, kurios atitinka nurodytas CK 6.204 straipsnyje, ir taikant CPK 284 straipsnį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 4 metams.Teismas, vertindamas įmonės finansinę padėtį, padarė klaidingą išvadą apie įmonės nemokumą. Įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę įmonės valdomo turto vertės, nes pradelsti įsipareigojimai sudaro 839 589 Lt, o tikroji reali įmonės valdomo turto vertė yra didesnė nei apskaityta balanse. Be to, teismas prioritetą turėjo skirti ne operatyvumo principui, o ekonomiškumo ir teismo sprendimo įvykdytinumo principui. Šiuo metu atsakovas neturi nei tiek lėšų, nei gauna tiek pajamų, kad galėtų teismo sprendimą įvykdyti iš karto visa apimtimi, tačiau dalimis moka paskolą, palūkanas už naudojimąsi pinigais. Be to, įmonės pajamos didėja ir per 4 metus atsakovas turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Pokštas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Panevėžio apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl privalėjo žinoti, kad kiekviena šalis teisme privalo įrodyti savo teiginius. Nors apelianto direktorė posėdžio metu teigė, kad apeliantas ieškovui yra skolingas tik 800 000 Lt, tačiau savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Apelianto direktorės paaiškinimai dalies skolos grąžinimo fakto neįrodo. Apeliantas ieškovui mokėjo sutartines palūkanas ir po bylos iškėlimo, ir tai apima apeliaciniame skunde nurodomą 15 000 Lt sumą, todėl teismas teisingai bylą išsprendė pagal byloje esančius įrodymus. Be to, nepagrįstas skundo teiginys, kad prie apeliacinio skundo pridėtų įrodymų apeliantas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Apelianto įsitikinimas, kad ieškovas neginčys prieš pora mėnesių atliktų mokėjimų, niekaip neįtakoja apelianto galimybės ir pareigos laiku pateikti įrodymus. Dėl to nauji įrodymai turi būti nepriimtini.Apeliantas neginčija savo prievolės grąžinti paskolintus pinigus ieškovui, todėl teismas, priteisdamas iš atsakovo skolą, teisingai taikė CK 6.870 straipsnio nuostatas. Šalių akcininkų tarpusavio santykiai yra visiškai nesvarbūs pareigos grąžinti paskolą vykdymui. Be to, pagal byloje esančius duomenis apeliantas yra nemokus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto turtinė padėtis yra komplikuota. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ieškovui paskolą grąžinti jau pradelsė beveik 4 metus, tačiau ir dar prašo paskolų grąžinimą išdėstyti ketverių metų laikotarpiui. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad tik, kai asmuo vykdo gamybą, gauna nuolatines pajamas ir turi realias galimybes atsiskaityti pagal kitos šalies naudai priimtą sprendimą, teismo sprendimas gali būti išdėstytas. Šio ginčo atveju taip nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 15 000 Lt skolos priteisimo bei sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 4 metams.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Apeliantas UAB „Lauktuvės Jums“ su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus –2014 m. vasario 28 d., 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymų kopijas bei 2014 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo motyvavo tuo, kad atsakovo atstovė buvo įsitikinus, jog prieš porą mėnesių atliktų mokėjimų ieškovas neginčys, todėl būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė naujų įrodymų nepriimti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl priteistos sumos dydžio

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl 800 000 Lt skolos priteisimo atsakovui, dėl to teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako. Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteista 15 000 Lt paskola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos nuo šios sumos. Apeliantas nurodo, kad kartu su skundu pateikti mokėjimo nurodymai įrodo, jog 15 000 Lt dydžio paskolos dalis buvo grąžinta iki teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme, ką teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo direktorė. Nesutikdamas su šiuo teiginiu, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo direktorės paaiškinimai teisme skolos grąžinimo fakto neįrodo, be to, apeliantas mokėjo ieškovui sutartines palūkanas visą bylinėjimosi laikotarpį ir jos apima apeliaciniame skunde nurodoma 15 000 Lt sumą.

Teisėjų kolegija sutinka, kad vien atsakovo atstovės paaiškinimai dėl dalies paskolos grąžinimo negali būti vertinami kaip pakankamas bei patikimas įrodymas, patvirtinantis dalies paskolos grąžinimo faktą. Visgi, iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų į bylą mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas 2014 m. vasario 28 d. pervedė ieškovui 4 000 Lt, 2014 m. balandžio 15 d. – 5 000 Lt, 2014 m. gegužės 16 d. – 6 000 Lt, t. y. viso 15 000 Lt ir visuose minėtuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta dalinis paskolos grąžinimas pagal 2008 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį (b. l. 188-190). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas grąžino ieškovui 15 000 Lt paskolos, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina skolos dalis sumažintina nuo 815 000 Lt iki 800 000 Lt (t. y. 231 696,02 Eur) ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Apeliano manymu, atsižvelgiant į tai, jog dalis skolos buvo sumokėta iki teismui priimant sprendimą, atitinkamai turi mažėti ir priteistų bylinėjimosi išlaidų suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo ieškovui priteista skolos dalis sumažinta todėl, kad atsakovas po ieškinio pareiškimo šią skolos dalį sumokėjo. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą lėmė ieškovo veiksmai. Todėl neigiamas pasekmes dėl laiku nesumokėtos skolos turi prisiimti atsakovas (CPK 93 str. 4 d. 5 d.).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovas dėl susidariusios sunkios finansinės padėties prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 4 metams. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį atsakovo prašymą, nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis komplikuota, jo pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, atsakovas skolingas ne tik ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 4 metams. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka.

Įstatymų leidėjas yra suteikęs teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abieju šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodytą kitą kasacinio teismo praktiką).

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo interesus, taip pat į tai, kad ieškovas visiškai nebendradarbiavo paskolos sutarčių vykdymo klausimais, be to, nevertino paskolos suteikimo tikslų bei dėl kokių priežasčių jie nebuvo pasiekti. Atsakovas pažymėjo, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį gautą sumą jis panaudojo kitos paskolos grąžinimui, o pagal 2008 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį gautą paskolą panaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui, iš kurio nuomos ir pardavimo tikėjosi gauti ne mažas pajamas ir taip grąžinti paskolas. Byloje nėra duomenų, kad šis bendrovės tikslas buvo nepagrįstas, realiai neįgyvendinamas. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis paskolų sutarčių sudarymo metu (2007 m. - 2008 m.) buvo gera, įmonė veikė pelningai, 2007 m. pelnas siekė 155 385 Lt, 2008 m. – 146 858 Lt, o metinės pajamos iš veiklos 2008 metais siekė 581 702 Lt (b. l. 112-118). Ir tik 2008 m. pabaigoje pasikeitus ekonominei situacijai, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, atsakovas susidūrė su finansiniais sunkumais ir tai turėjo esminę reikšmę tolesnei įmonės veiklai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas, nurodydamas, kad neturi nei tiek lėšų, nei gauna tiek pajamų, kad galėtų teismo sprendimą įvykdyti iš karto visa apimtimi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, atsakovas toliau vykdo ūkinę – komercinę veiklą, t. y. nekilnojamojo turto nuomą, iš kurios kas mėnesį gauna pastovias pajamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ateityje atsakovo finansinė padėtis gali pagerėti. Iš atsakovo 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo pelnas 2013 m. siekė 9 480 Lt, o per 2014 m. pirmą ketvirtį –12 290 Lt (b. l. 159, 191). Be to, atsakovas savo skolos ieškovui neginčija, nuolat moka sutartines palūkanas bei didesniąją dalį paskolos yra grąžinęs. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant sunkios finansinės padėties atsakovas dirba pelningai ir sugeba dalimis grąžinti skolą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priteistos didelės sumos iš atsakovo išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovui, nes tai sudaro jam sąlygas vykdyti normalią ūkinę veiklą, padedančią užtikrinti joje dirbantiems asmenis darbo vietas, o tai turi įtakos atsakovo, kaip įmonės veiklos, tęstinumui, sudaro jam galimybę grąžinti kreditoriui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis būtų sunki, todėl ieškovui teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, nes skolą ieškovas atgaus laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą. Be to, teismo sprendimu nuo priteistos sumos ieškovas gaus 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į priteistą sumą, sprendimo įvykdymo išdėstymas 2,5 metų (t. y. 30 mėnesių) laikotarpiui atitinka teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus bei nepažeis ieškovo interesų, todėl sprendžia teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 30 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 7 723,2 Eur (231 696,02 Eur : 30 mėn.= 7 723,2 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 13 500 Lt žyminį mokestį ir 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovui sumokėjus dalį skolos po bylos iškėlimo (135 000 Lt), ieškovas šioje dalyje ieškinio atsisakė ir teismas nutraukė bylą dėl 135 000 Lt skolos priteisimo. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį ieškovui turėjo būti grąžinta iš valstybės biudžeto 75 procentai žyminio mokesčio, mokėtino nuo 135 000 Lt sumos (3700 * 75%= 2775 Lt arba 803,7 Eur) ir atitinkamai sumažinta iš atsakovo ieškovui priteista žyminio mokesčio suma (13 500-2 775=10 725 Lt arba 3 106,17 Eur)

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 450 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 178). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas dėl 15 000 Lt skolos priteisimo patenkintas, iš ieškovo atsakovui priteistinas 450 Lt, t. y. 130 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str.). Prašymo dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepareiškė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovo UAB „Pokštas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovo UAB „Lauktuvės Jums“ (j.a.k. 147797155) ieškovui UAB „Pokštas“ (j.a.k. 168424572) priteistą negrąžintos paskolos sumą sumažinti iki 231 696,02 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt šešių eurų, 02 ct), o priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 3 106,17 Eur.

Sprendimo dalies dėl skolos priteisimo įvykdymą išdėstyti 30 (trisdešimties) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 7 723,2 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui UAB „Pokštas“ (j.a.k. 168424572) 803,7 Eur (aštuonis šimtus tris eurus, 70 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti iš ieškovo UAB „Pokštas“ (j.a.k. 168424572) atsakovui UAB „Lauktuvės Jums“ (j.a.k. 147797155) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) žyminį mokestį.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė