Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1289-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-22
Bylos Nr.
2S-1289-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
R. Z.
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1289-378/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis
Procesinio sprendimo kategorija 34.5, 102.5, 114.4, 121.14, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties termino palikimui priimti atnaujinimo klausimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po E. B. mirties 2001-09-30, priimti. Pareiškėjas nurodė, kad 1998-04-29 testamentu E. B. paliko jam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Debeikių sen., Anykščių r. 2006 m. lapkritį pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 15-ąjį notarų biurą, kuriame sužinojo, kad po testatorės mirties yra užvesta paveldėjimo byla, o palikimą priėmė mirusiosios sūnus suinteresuotas asmuo R. J. B. . Notarė atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo liudijimą, nes jis praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo velionės mirties dienos. Pareiškėjas nurodė, kad apie testatorės mirtį sužinojo tik 2006-08-21, todėl tai laikė svarbia priežastimi praleistam terminui palikimui priimti atnaujinti (CK 5.57str), kadangi, nežinodamas apie testatorės mirtį, jis negalėjo ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškimą atmetė.

Vertindamas pareiškėjo nurodytų termino palikimui priimti priežasčių pagrįstumą, teismas pirmiausia atsižvelgė į įstatyme nustatyto 3 mėnesių palikimui priimti termino paskirtį. Todėl, vadovaudamasis CK 5.50 str. ir CK 1.2 str., teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas beveik penkerius metus praleido terminą palikimui, kurį sudarė nekilnojamasis turtas (žemė), priimti, o šį palikimą priėmė palikėjos sūnus – jos įstatyminis įpėdinis, termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų palikėjos sūnaus teises ir teisėtus interesus, jo teisėtus lūkesčius. Teismas nustatė, kad palikėjos sūnus priėmė palikimą po savo motinos mirties, tame tarpe gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, t.y. ten, kur yra ginčo žemė, todėl pagrįstai visą tą laiką tikėjosi, kad motinos vardu atkurtos nuosavybės teisės į žemę atiteks jam, kaip vieninteliam įstatyminiam įpėdiniui. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas apie palikėjos mirtį sužinojo tik 2006-08-21 negali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi pats pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai - nebuvo pakankamai atidus ir sąžiningas, nepasidomėdamas pačia palikėja, jos sveikata, o termino atnaujinimas kartu pažeistų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Teismas nepripažino svarbia termino praleidimo priežastimi pareiškėjo darbo Anglijoje, nes nustatė, jog pareiškėjas retkarčiais grįždavo į Lietuvą, o jo galimybė susisiekti su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais, susirasti atstovą bei atlikti atitinkamus veiksmus, išreiškiant savo valią dėl palikimo priėmimo, nebuvo apribota.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Z. prašo pirmosios instancijos teismo 2007-09-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po E. B. mirties, priimti.

Skunde nurodoma, jog teismas neteisingai aiškino CK 5.57 str. normą šios bylos faktinių aplinkybių kontekste bei pažeidė CPK numatytas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai ir neprotingai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 str. nuostatas.

Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai aiškino priežasčių terminui atnaujinti svarbą, kadangi jo nurodytos priežastys, t.y. tai, kad apie testatorės mirtį pareiškėjas sužinojo tik 2006-08-21, ir tai, kad jis nuo 2000 m. vasario mėn. nepertraukiamai dirbo Anglijoje (grįždavo į Lietuvą labai retai), yra pripažintinos svarbiomis priežastimis ir dėl to terminas atnaujintinas. Pareiškėjas nurodo, jog jam apie jo tetos E. B. mirtį niekas nepranešė, jis nedalyvavo jos laidotuvėse, todėl negalėjo žinoti ir apie atsiradusį palikimą. Kita vertus pareiškėjo santykiai su E. B. nebuvo artimi, kadangi žemės nuosavybės atkūrimo procedūrą pareiškėjas vykdė tetos vardu, tik siekdamas atgauti savo seneliui priklausiusią žemę. Kadangi pareiškėjas su E. B. faktiškai nebendravo, jo nuomone, jis ir neturėjo pareigos jos lankyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas neteisingai iškraipė liudytojo P. B. parodymus, kadangi šis liudytojas paaiškino bylai svarbias aplinkybes ir netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjo vertinimu, teismo motyvas, jog termino atnaujinimas pažeis suinteresuoto asmens teises, yra visiškai nepagrįstas, kadangi R. J. B. pats praleido terminą palikimui priimti ir palikimo priėmimo faktą nustatė teismine tvarka, tačiau iki šiol paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė ir žemės nepaveldėjo. Todėl skundžiama nutartimi yra pažeisti ne suinteresuoto asmens, bet pareiškėjo teisėti lūkesčiai, užkertant pareiškėjui kelią į jam teisėtai priklausančio palikimo paveldėjimą pagal 1998-04-29 testamentą.

Pareiškėjo nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad testatorė buvo sudariusi oficialųjį testamentą - laisva valia, be prievartos ar suklydimo, todėl turtas turėtų būti paveldėtas vadovaujantis šiuo dokumentu, išreiškiančiu tikrąją jos valią, įgyvendinančiu testatorės teisę ir laisvę palikti turtą testamentu savo nuožiūra pasirinktam asmeniui. Todėl vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo po mamos mirties lankėsi ginčytinai paveldėtoje sodyboje ir apie 1998-04-29 testamentą nieko nežinojo, jokios esminės reikšmės sprendžiant šią bylą neturi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. J. B. pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas teisingai aiškino CK 5.57 str. normą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, kadangi įvertino abi pareiškėjo nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis: tai, kad pareiškėjas apie testatorės mirtį sužinojo tik 2006-08-21, ir tai, kad pareiškėjas terminą praleido, nes dirbo užsienyje. Įvertinęs pareiškėjo įvardintas priežastis, teismas konstatavo, kad jos yra nepakankamai svarbios. Suinteresuoto asmens nuomone, svarbiomis priežastimis dėl termino palikimui priimti praleidimo gali būti pripažintos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas ir kurios kliudė asmeniui laiku, tiesiogiai ar per atstovą palikimą priimti, taip pat kai šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo Anglijoje, kaip teismas teisingai nurodė, jam nekliudė tinkamai įgyvendinti savo teisės priimti palikimą laiku. Be to, atsižvelgiant į tai, kad surašant testamentą (1998-04-28) E. B. buvo jau 82 metų amžiaus, todėl manytina, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas, įvertindamas vidutinę žmogaus amžiaus trukmę, turėjo palaikyti su testatore bent minimalius ryšius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT 2006-10-06 nutartyje Nr.3K-3-46/2006 konstatavo, kad, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, reikia atsižvelgti ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas, bet ir į tai, kiek jis buvo praleistas. Pareiškėjas į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi praėjus beveik penkeriems metams po palikėjos mirties. Todėl termino atnaujinimas praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po palikėjos mirties pažeistų suinteresuoto asmens teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Po mamos mirties pagal įstatymą suinteresuotas asmuo paveldėjo namą ir ūkio pastatus, esančius ant ginčo žemės. Paveldėdamas šį turtą suinteresuotas asmuo pagrįstai tikėjosi, kad jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, atiteks ir žemė. Šiuo metu suinteresuoto asmens užsakymu yra atliekami žemės sklypo geodeziniai matavimai. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, svarbu paminėti, kad pareiškėjas yra pardavęs 4 ha žemės plotą iš atkurtų E. B. vardu nuosavybės teisių į 6,5 ha žemės plotą, todėl yra teisinga ir sąžininga, kad likusi dalis atitektų palikėjos sūnui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis nustato tik bendro pobūdžio taisyklę, jog praleistą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši teisės norma nepateikia jokių priežasčių, kurias nustačius praleistas terminas turi būti atnaujinamas. Tai reiškia, jog termino praleidimo priežasčių nustatymas ir jų svarbumo įvertinimas yra priskiriamas išimtinai teismo diskrecijai ir teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje įprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstama sunki asmens liga, neraštingumas ir pan. Vienok, sprendžiant šį klausimą visų pirma turi būti atsižvelgiama į prašomo atnaujinti termino paskirtį. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po E. B. mirties 2001-09-30, priimti. Todėl sprendžiant klausimą dėl tokios paskirties termino atnaujinimo yra būtina įvertinti ir patį palikimo civilinėje teisėje institutą bei jo paskirtį. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, šioje konkrečioje byloje neįvertino objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas buvo praleistas, taip pat neįvertino byloje esančių įrodymų visų faktinių bylos aplinkybių kontekste. Pagal susiklosčiusią praktiką, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens R. J. B. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 straipsnis), tačiau jis tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises. Tokiu būdu, lieka tik pareiškėjo nurodytų priežasčių svarbumo įvertinimas visų bylos aplinkybių kontekste. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. Z. visą laikotarpį nuo 2000 metų gyveno ir dirbo Anglijoje (b.l.43,44). Byloje taip pat įrodyta, kad apie testatorės E. B. mirtį jis sužinojo iš liudytojo P. B. 2006 metų vasaros pabaigoje (b.l.57). Pastebėtina tai, kad suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad pareiškėjas apie jo motinos mirtį tikrai galėjo nežinoti. Kolegija konstatuoja, šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyku yra ne praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimai, o termino palikimui priimti, kuris savo esme ir paskirtimi yra visiškai kitokio pobūdžio. Vadovaujantis teismo sprendime nurodytais argumentais sektų, jog pareiškėjas turėjo nuolatos tikrinti ir domėtis ar E. B. dar nėra mirusi. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo, neleistinai nukrypo į paties testamento ir pareiškėjo teisės paveldėti revizavimą. Iš visų bylos aplinkybių akivaizdu, kad tiek suinteresuotam asmeniui, tiek ir kitiems asmenims (liudytojai A. Ž. ) apie E. B. valią buvo žinoma iš jos pačios (b.l.54 antroji pusė, b.l.74). Testatorės valios analizė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi esant nenuginčytam testamentui ši valia nėra kvescionuojama.

Kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas R. Z. , nuo 2000 metų gyvendamas ir dirbdamas Anglijoje, apie testatorės E. B. mirtį sužinojo tik 2006 metų vasaros pabaigoje, todėl terminą po jos mirties atsiradusiam pagal testamentą palikimui praleido dėl svarbių priežasčių, dėl ko šis terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendžia, jog suinteresuoto asmens R. J. B. teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi testatorė pareiškėjui paliko ne visą savo turtą, o konkrečiai testamente įvardintą. Bylos medžiaga nustatyta, kad į testamente nenurodytą turtą suinteresuotam asmeniui jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l.19).

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išsprendžiamas iš esmės, pareiškėjo prašymas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo R. Z. prašymą patenkinti.

Atnaujinti Ramūnui Zabulioniui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė 2001-09-30), priimti.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius