Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei, dalyvaujant ieškovo S. P. atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovei S. K., jos atstovui pagal įgaliojimą P. M. ir atstovui advokatui Donatui Lengvinui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. patikslintą ieškinį atsakovei S. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pagal atsakovės S. K. patikslintą priešieškinį ieškovui S. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė pareiškė priešieškinį (4 t., 19–23 b. l.) ir patikslintus priešieškinius (4 t., 80–84 b. l., 5 t., 99–103), kuriais prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų 2014-11-27 atliktų kadastrinių matavimų duomenis (žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės Nr. 1 (6176552.75/329264.49), Nr. 2 (6176571.89/329256.08), Nr. 3 (6176583.11/329282.49) ir Nr.4 (6176563.97/329290.90). Motyvavo tuo, kad ieškovas faktiškai naudoja didesnio ploto sklypo dalį, nei numatyta atliekant preliminarius matavimus, pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo ribos praplečiamos į atsakovės sklypą, kas prieštarauja ir SB (duomenys neskelbtini) generaliniam planui.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus (4 t., 93–95 b. l., 5 t., 137–139 b. l.) į patikslintus priešieškinius, kuriais su patikslintais priešieškiniais sutiko.

Ieškovas pateikė atsiliepimus į patikslintus priešieškinius (4 t., 53–54, 99–100 b. l., 5 t., 148–151 b. l.), kuriais su patikslintais priešieškiniais nesutiko. Motyvavo tuo, kad atsakovės teisių nepažeidžia, kadangi ieškovas naudojasi faktiškai esančia laisva ir generaliniame plane numatoma laisva žeme, ši žemė pagal pateiktus kadastrinius matavimus yra prijungiama prie ieškovo žemės sklypo, kompensuojant trūkstamą įsigytą plotą. Nurodo, jog naudojamos žemės sklypo plotas yra 0,0710 ha, todėl prašo teismo nustatyti būtent tokio ploto žemės sklypo ribas.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė R. S. palaikė atsakovės poziciją. Pažymėjo, jog kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas yra procedūrinis dokumentas, pagrindas įregistruoti VĮ registrų centre žemės sklypą yra kadastro duomenų byla ir priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimas. Pažymėjo, jog 2015-03-25 atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą, žemės sklypo schemą. Prašė atkreipti dėmesį, kad ieškovas pirkdamas žemės sklypą neatliko kadastrinių matavimų, žemės sklypo plotas nustatytas atlikus preliminarius matavimus, kurie ir yra užregistruoti VĮ registrų centre. Paaiškino, kad privatizavimo metu žemės sklypų ribos buvo nustatomos pagal „abrisus“, tačiau tokio dokumento ieškovas nepateikė. Paminėjo, kad sodų bendrijos pirmininkas buvo užsiminęs leisti prisijungti ieškovui žemės dalį kanalo sąskaita, tačiau ieškovas neatliko tam tikrų procedūrų. Ieškovo žemės sklypo plotas apskaičiavus kraštinių ilgį yra 5,99 arų dydžio ir matininkas suklydo, nurodęs didesnį žemės sklypo plotą.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra žemėtvarkininkas, kuris 2012-09-07 atliko ieškovo žemės sklypo Nr. 228 kadastro duomenų bylos tikrinimą. Pažymėjo, jog tikrinimas atliktas tik pagal tuo metu pateiktus dokumentus. Tikrinimo aktą galutinai patikrina VĮ registrų centras. Jam nebuvo žinoma dėl ginčo sklypų persidengimo. Pažymėjo, jog yra leidžiama ploto paskaičiavimo paklaida. Mano, kad už kadastro duomenų byloje esantį sudarytą žemės sklypo planą ir pateiktus duomenis yra atsakingas tik bylos rengėjas. Nebuvo būtinybės tikrinti ieškovo žemės sklypo duomenis nuvykus į vietą.

Liudytojas D. R. paaiškino, jog yra matininkas, kuris matavo ieškovo žemės sklypą. Nurodė, jog matavimus atliko pagal faktinį žemės sklypo naudojamą plotą ir pagal tai, kaip parodė įgaliotas ieškovo asmuo. Pažymėjo, jog žinojo, kad vyksta ginčas ir buvo matęs ieškovo žemės sklypo schemą, kurioje klaidingai nurodytas plotas, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Kiek pamena, atskaitos tašką išmatuoti žemės sklypo ribas, pasirinko greta esančio upelio vidurį, riboženklių nebuvo. Daugiau apie sklypo ribų matavimo aplinkybes pasakyti nieko negalėjo.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog atliko ginčo žemės sklypų kadastro duomenų ekspertizę pagal pateiktus dokumentus. Paaiškino, jog visi paskaičiavimai buvo vykdomi atsižvelgiant į pirminius dokumentus, tai yra į SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą ir žemės sklypo schemas. Pažymėjo, jog atsakovės žemės sklypo ribos atitinka pirminius dokumentus ir žemės sklypo plotas yra 0,0599 ha. Pažymėjo, jog ieškovo žemės sklypo pirminėje schemoje pagal nurodytas žemės sklypo kraštines neteisingai apskaičiuotas ir įrašytas plotas 0,0732 ha, kuris turėtų būti 0,0599 ha.

Liudytoja V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba žemėtvarkininke. Paaiškino, jog tikrino sudarytą atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatė, kad trūkumų nėra. Paaiškino, kad atsakovės žemės sklypas atitinka SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą, schemą. Žino, jog vyksta ginčas dėl žemės sklypų ribų ir kad, ieškovo žemės sklypo plotas paskaičiuotas klaidingai.

Liudytojas R. K. paaiškino, jog yra matininkas, kuris matavo atsakovės žemės sklypą. Nurodė, jog vadovaujantis SB (duomenys neskelbtini) generaliniu planu, žemės sklypo schema bei analize, greta atsakovės žemės sklypo esančių dešimties žemės sklypų faktine padėtimi, atliko GPS matavimo prietaisu keturis geodezinius matavimus. Pamatavo ir ieškovo žemės sklypą, ko pasekmėje paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypai persidengia, matyti, jog ieškovo krūmai yra atsakovės žemės sklype. Paaiškino, jog skaitmenizavus ieškovo žemės sklypo pločius ir ilgius, žemės sklypo plotas būtų 6 arai ir pagal generalinį planą jam ploto užtektų, tačiau ieškovo nurodomas 7,32 arų žemės sklypas negali išsitekti, ieškovo žemės sklypo plotas apskaičiuotas klaidingai. Be to, pažymėjo, jog ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai visiškai neatitinka generalinio plano. Nurodė, kad 6 arų žemės sklypo ploto paklaida gali būti tik 48 kv.m., bet ne daugiau.

Liudytojai V. V. ir S. V. teismo posėdžio metu apie ginčo žemės sklypo ribas pasakyti nieko negalėjo. Paaiškino, jog jų žemės sklypai įregistruoti ir atitinka SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Iš ieškovo, jo atstovo, atsakovės, jos atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas S. P. ir atsakovė S. K. yra gretimų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., savininkai.

Ieškovas žemės sklypą Nr. 228, 7,32 arų ploto įsigijo iš N. V., 1997-02-20 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir sodo sklypo schemos, patvirtintos SB (duomenys neskelbtini) pirmininko P. S., kurioje nurodyti kraštinių ilgiai 28,69 m, 23,00 m, 28,99 m, 18,82 m, (3 t., 25, 81–80 b. l.). Teismui pateikti N. V. sodo sklypo pirkimo dokumentai (prašymas, sodo sklypo schema, šiltnamio statybai skirta sklypo schema) (5 t., 185–189 b.l.).

Atsakovė sklypą Nr. 227, 0,0600 ha ploto, įsigijo 1994-10-15 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir 1992-04-14 sodo sklypo schemos, patvirtintos SB (duomenys neskelbtini) pirmininko P. S. ir kurioje nurodyti kraštinių ilgiai 20,91 m., 28,69 m., 20,91 m., 28,69 m., pagrindu (3 t., 77–79 b. l.), įregistravo valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1995-01-02 (3 t., 78 b. l.).

Iš teismui pateikto 1994 metais parengto SB (duomenys neskelbtini) sodo suplanavimo projekto nustatytai, kad sklypo Nr. 228 kraštinių ilgiai yra 28,69 m, 23,00 m, 28,99 m, 18,82 m, o sklypo Nr. 227 kraštinių ilgiai 20,91 m., 28,69 m., 20,91 m., 28,69 m (3 t., 27 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) 2012-08-09 atliko žemės sklypo Nr. 228, unikalus Nr. 5544-0013-0228, esančio SB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. kadastrinius matavimus ir nustatė ribas pagal atliktų kadastrinių matavimų duomenis, žemės sklypo ribų posūkio taškus nustatant koordinatėmis

Nr. 1 (X=6176569,96/Y=329255,12), Nr. 2 (X=6176592,38/Y=329245,44), Nr. 3 (X=6176601,67/Y=329274,93) ir Nr. 4 (X=6176581,50/Y=329283,42), sudarė žemės sklypo planą, nurodant sklypo plotą 0,0710 ha (3 t., 154 b. l.). Nustatant žemės sklypo ribas 2012-08-09 buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame atsakovė nesutiko su kadastriniais išmatavimais, nes keičiamos jai priklausančio sklypo ribos (3 t., 162 b. l.). Teismui pateikta 2013-03-07 UAB (duomenys neskelbtini) parengta ginčų sklypų persidengimo schema, kurioje nurodyta, kad žemės sklypų persidengimo plotą sudaro 0,47 aro, ieškovo sklypo Nr. 228 kraštinių ilgiai neatitinka nei žemės sklypo schemos, nei SB (duomenys neskelbtini) generalinio plano (4 t., 38–40 b. l.), nei 2014-03-24 VĮ registrų centro Kadastro žemėlapių ištraukos (5 t., 15–16 b. l.). Atlikta ginčo žemės sklypų kadastro duomenų ekspertizė ir pateiktas 2014-06-02 teismo ekspertizės aktas (5 t., 33–51 b. l.). 2014-11-27 buvo atlikti atsakovei priklausančio sklypo kadastriniai matavimai, 2014-11-27 į žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo surašymo aktą neatvyko gretimų sklypų savininkai (ieškovas) S. P., A. Š. (5 t., 107 b. l.). 2015-01-29 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudarė atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, pažeidimų nenustatė (5 t., 182 b. l.)

Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo atveju toks patvirtintas teritorijų išplanavimo dokumentas yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinis planas (6 t., 84 b. l.). Kiekvienam sodo sklypui buvo sudarytos sodo sklypų schemos, pagal kurias ir buvo vykdoma sodo sklypų privatizacija. Atsakovė S. K. 1994-10-15 pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį įgijo 0,0600 ha žemės sklypą Nr. 227, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurio kraštinių ilgis buvo 20,91 m x 28,69 m (3 t., 77–79 b. l.).

Ieškovas S. P. 1997-02-20 nupirko iš N. V. 0,0732 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) (3 t., 25, 81–80 b. l.). Ieškovo sodo sklypo schemoje nurodyti sklypo kraštinių ilgiai 18,82 m, 28,69 m, 23,00 m, 28,99 m atitinka kraštinių ilgius nurodytus generaliniame plane, tačiau apskaičiuotas sodo sklypo plotas nėra teisingas, tai patvirtino teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų, tai yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės parodymai bei rašytiniai įrodymai – 2014-06-02 teismo ekspertizės akto išvados 3 atsakymas (5 t., 39 b. l.). Vadovaujantis ieškovo žemės sklypo linijų ilgiais, nurodytais schemoje bei generaliniame sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) plane, šio žemės sklypo plotas yra 0,0600 ha.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 d. įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jei anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

UAB (duomenys neskelbtini) 2012-08-09 atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nurodant sklypo plotą 0,0710 ha (3 t., 154 b. l.). 2012-09-17 atliktas ieškovo žemės sklypo kadastrų duomenų bylos patikrinimas ir nustatyta, kad kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota neteisingai (3 t., 159 b. l.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra SB (duomenys neskelbtini) generalinio plano ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, jog atliekant ieškovo žemės sklypo Nr. 228 kadastrinius matavimus, UAB (duomenys neskelbtini) matininkas atskaitos tašką pasirinko Beržų gatvėje žemės sklypo Nr. 218 kraštinės ilgį, nurodytą generaliniame plane 22,7 m., tačiau nekilnojamojo turto registre ši kraštinė įregistruota 23,88 m., ko pasekmėje ieškovo žemės sklypo riba apskaičiuota netiksliai. Kaip žinia, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju ir teismo posėdžio metu liudytojas V. V. patvirtino, jog jam priklausančio žemės sklypo Nr. 218 ribos yra aiškios ir įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau liudytojas D. R., atlikęs ieškovo žemės sklypo Nr. 228 kadastrinius matavimus, teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai paaiškinti ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo aplinkybes, minėjo, jog nesivadovavo teritoriniu dokumentu bei pirminiais žemės sklypo dokumentais. Atsižvelgiant į tai, teismas tokius liudytojo parodymus vertina kritiškai.

2013-03-07 UAB (duomenys neskelbtini) parengta ginčų sklypų persidengimo schema, kurioje nurodyta, kad žemės sklypų persidengimo plotą sudaro 0,47 aro, ieškovo sklypo Nr. 228 kraštinių ilgiai neatitinka nei žemės sklypo schemos, nei SB (duomenys neskelbtini) generalinio plano (4 t., 38–40 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) 2014-11-27 atliko atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus (5 t., 160–182 b. l.). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-01-29 priėmė atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 12KAM-8479, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentą, jog teisingai nustatytas žemės sklypo plotas, teisingai sudarytas žemės sklypo bei, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai (5 t., 182 b. l.)

Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-580/2012).

Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovo sklypo plotas būtų sumažėjęs dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų po to, kai jis įgijo šį sklypą nuosavybėn pagal 1997-02-20 pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas sudarydamas pirkimo–pardavimo sandorį neatliko tikslių perkamo žemės sklypo kadastrinių matavimų, be to, sodo sklypas suformuotas pagal sodininkų bendrijos nario žemės sklypo planą (be geodezijos matavimų), taip pat ieškovas teismui nepateikė, jokių rašytinių įrodymų, kad būtų pirkęs ar pradėjęs procedūrą dėl laisvos žemės (įvardintos kaip griovio apsauginė juosta) ir tik kilus ginčui su gretimo sklypo savininke (atsakove), ieškovas matavo ir tikslino žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus, ko pasekmėje teismo prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2012-08-09 atlikus UAB (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įvertinus rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, jog nustačius ieškovo žemės sklypo ribas pagal 2012-08-09 atliktus UAB „Domo projektas“ kadastrinius matavimus būtų sumažintas atsakovės teisėtai valdomo žemės sklypo plotas bei tokiu būdu būtų nepaisyta savininkų interesų pusiausvyros ir atsižvelgta išimtinai į vieno savininko interesus.

Lietuvos Respublikos CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. UAB (duomenys neskelbtini) 2015-03-24 parengė ginčo žemės sklypų ribų pasiūlymo schemą (6 t., 8 b. l.), iš kurios matyti, jog vadovaujantis pirminiais dokumentais ir teritorijų planavimų dokumentais bei šalims sutikus su pasiūlymu, būtų išlaikyta žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra, nes besiribojančių sklypų savininkai turėtų galimybę suformuoti žemės sklypą, atitinkantį pirminius dokumentus.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas. Teismas padarė išvadą atsižvelgdamas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tai, jog ieškovas pirkdamas žemės sklypą neįsitikino žemės sklypo ribų teisingumu, ypač, kai jos buvo nustatytos preliminariais matavimais. Pradėjus šią bylą buvo atlikti net keli gretutinių žemės sklypo ribų kadastriniai matavimai, esant neatitikimams, atlikta kadastrinių matavimų ekspertizė, kurios išvados iš esmės patvirtino atsakovės pateiktą projektą (teismas darydamas išvadas atsižvelgė į Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2015-07-24 sprendimo Nr. KT-6 išvadas ir nevertino ekspertizę atlikusio eksperto išvadų, kurių jis neturėjo teisės atlikti (6 t., 104-107)). Be to, atsakovės pateikto projekto teisingumą visiškai patvirtina ir tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), iš kurių paaiškinimų darytina išvada, jog matuojant sklypą Nr. 228 buvo suklysta dėl žemės sklypo ploto nustatymo. Šiuo atveju, tenkinant ieškovo interesus, ženkliai nukentėtų atsakovės interesai, kadangi pagal ieškovo pateiktą projektą žemės sklypų ribos persidengtų su atsakovės žemės sklypo ribomis ir daugiau nukentėtų atsakovė bei manytina, kad preliminariais matavimais nustatant ieškovo žemės sklypo ribas buvo apskaičiuotos ir tam sklypui nepriklausančios, šalia einančio upelio nuokalnės žemės ribos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei teisme atstovavo ne tik advokatas, bet ir pagal įgaliojimą P. M. (5 t., 79–80 b.l.), kuriam buvo atlyginta už teisinių paslaugų suteikimą.

Lietuvos Respublikos CPK 56 straipsnyje įtvirtintas sąrašas asmenų, galinčių atstovauti pagal pavedimą ir jis yra baigtinis. Šiuo atveju atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Cituojamoje byloje taip pat yra išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos, ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, šioje byloje nėra pagrindo priteisti atsakovei išlaidų, sumokėtų P. M. už teisinę pagalbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš ieškovo priteistina atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 484,43 Euro už advokato suteiktas paslaugas (4 t., 133–134 b. l., 6 t., 136–137 b. l. (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.,98 str.)).

Iš ieškovo priteistina atsakovei 240,09 Euro už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (4 t., 124–127 b.l. (Lietuvos Respublikos 96 str. 1 d., 98 str.)).

Iš ieškovo valstybei priteistina už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 1027,43 Euro (3 t., 146 b. l. (Lietuvos Respublikos 98 str.)).

Iš ieškovo priteistina 116,32 Euro išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Įvertinus tai, kad teismo depozitinėje sąskaitoje šioje byloje kaip užstatus paimtus 266,15 Euro piniginių lėšų likutis, pripažintina, jog yra pagrindas grąžinti J. P. 121,34 Euro bei atsakovei S. K. 144,81 Euro pinigines lėšas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Nustatyti atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 0,0600 ha ploto, esančio sklypo Nr. 227, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ribas pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkų 2014-11-27 atliktų kadastrinių matavimų duomenis (žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės Nr. 1 (6176552.75/329264.49), Nr. 2 (6176571.89/329256.08), Nr. 3 (6176583.11/329282.49) ir Nr.4 (6176563.97/329290.90).

Priteisti iš ieškovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 484,43 Euro bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisines paslaugas), 240,09 Euro už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iš viso 724,54 Euro (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 54 euro ct) atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Priteisti iš ieškovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1027,43 Euro valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, valstybei. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 116,32 Euro išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

G. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 121,34 Euro bei atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Euro pinigines lėšas iš teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, pavedant tai atlikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo finansininkei.

Sprendimui įsiteisėjus civilinę bylą Nr.2–39-778/2008 grąžinti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo archyvą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.