- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-452-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34280-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- M. S. M. M.
- Atsakovas
- H. M. S. A. Z.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Beloreta“
- Kategorijos
- 3.1.12.10Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. S. M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. M. M. ieškinį atsakovui H. M. S. A. Z. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažino negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Beloreta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2019 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Beloreta“ 336 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Beloreta“ 224 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui nuosavybės teise 560 UAB „Beloreta“ akcijų, o ieškovui priteisti iš atsakovo 14 000 Eur, sumokėtus už akcijas, įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti ieškovą iš UAB „Beloreta“ akcininkų sąrašo, informuoti Juridinių asmenų registrą apie pasikeitimus bendrovės akcininkų sąraše, atsakovui neįvykdžius šių įpareigojimų, leisti ieškovui pačiam informuoti Juridinių asmenų registrą apie įmonės akcininkų sudėties pasikeitimą.
Atsiliepimas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškinį ir išsiuntė jį atsakovui su pranešimu pateikti atsiliepimą. Nepavykus įteikti atsakovui teismo procesinių dokumentų ieškovo nurodytu adresu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatė ieškovui 20 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo ieškovui būdą. Ieškovas pateikė prašymą įteikti atsakovui dokumentus pagal CPK 130 straipsnį viešo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi išaiškino ieškovui, jog pagal CPK 130 straipsnį dokumentai šaliai įteikiami tada, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą, ir pakartotinai nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti, tai yra nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą.
3. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kurį jam nurodė Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau atsakovui procesiniai dokumentai nauju adresu taip pat nebuvo įteikti, siunta grįžo su žyma “neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą”.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo M. S. M. M. ieškinį atsakovui H. M. S.A. Z. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
5. Teismas nustatė, kad nėra įmanoma išspręsti tinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, ir ši aplinkybė yra kliūtis civilinei bylai nagrinėti. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą (CPK 130 straipsnis). Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad ieškovo ar kito proceso dalyvio nurodyti kontaktiniai kito dalyvaujančio byloje asmens duomenys yra netikslūs, teismas gali nustatyti terminą ieškinio ar kito procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).
6. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (šiuo atveju ieškinys, taikant CPK 3 straipsnio 7 dalį) neatitinka pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų. Nebuvimas galimybės įteikti atsakovui procesinių dokumentų yra kliūtis civilinei bylai nagrinėti ir pakankamas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovą pateikti kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, todėl CPK 296 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ieškiniui palikti nenagrinėtam yra įvykdytos. Kadangi atsakovui procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, jo gyvenamosios vietos adresas yra ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), neįmanoma tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Ši nutartis neužkerta ieškovui galimybės iš naujo kreiptis į teismą, kai bus įmanoma procesinius dokumentus tinkamai įteikti.
II. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas M. S. M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas turėjo pakartotinai pasiūlyti ieškovui dar karta šalinti trūkumus, o ne palikti ieškinį nenagrinėtu. Teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybes vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
7.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gyventų užsienyje. Užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi pateikti Migracijos departamentui dokumentą apie gyvenamąją vietą, o apie šios vietos pasikeitimą užsienietis privalo pranešti apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos padaliniui (migracijos tarnybai) ir nepamiršti, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nurodyta, jog asmuo, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam, negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti išvykimą.
7.3. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu teismų praktikoje pripažįstamas vienu iš alternatyviųjų įteikimo būdų, taikomu išimtinais atvejais, kai jau yra išnaudotos kitos dokumentų įteikimo galimybės. CPK normos išlygos dėl procesinių dokumentų įteikimo užsienyje gyvenantiems asmenims viešu paskelbimo būdu nenumato. Ieškovas nurodė visus jam žinomus atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos adresus. Kuratoriaus paskyrimas šioje byloje ar dokumentų įteikimas per antstolį būtų netikslingas, nes tiek antstolis, tiek kuratorius nenustatytų kitos atsakovo gyvenamosios vietos. Taigi yra išnaudotos kitos dokumentų įteikimo galimybės. Todėl teismas turėjo įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimu būdu. Įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu, informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems asmenims.
7.4. Pagal teismų praktiką, nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei sprendimo už akių atveju, atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas. Todėl ir nagrinėjamoje byloje egzistuoja galimybė išnagrinėti civilinę bylą, priimant sprendimą, o ne sprendimą už akių, net ir tuo atveju, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tik viešo paskelbimu būdu. Atsakovas, nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą Migracijos departamentui, nepriimdamas teismo procesinių dokumentų nei savo nurodytais gyvenamosios vietos adresais, nei savo vadovaujamos įmonės adresu, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis nežinojimu apie civilinės bylos jam iškėlimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmos instancijos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. ir 27 d. nutartimis buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti, kadangi jo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Ieškovas teismui pateikė Migracijos departamento informaciją apie kitą deklaruotą atsakovo gyvenamąją vietą. Teismui išsiuntus šiuo adresu procesinius dokumentus ir pastariesiems grįžus neįteiktiems, pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog teismas turėjo informuoti ieškovą apie tai, kad atsakovui ir kitu adresu dokumentai nebuvo įteikti, ir pasiūlyti dar kartą pašalinti trūkumus, nurodant kitą žinomą adresą ar įteikimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog nagrinėjama byla yra elektroninė. Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
11. Pagal CPK 175¹ straipsnis numato galimybę tvarkant elektroninę bylą šalims siųsti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis ir nustato, jog įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Byloje pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „Beloreta“ patvirtina, jog atsakovas yra šios įmonės vadovas nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d., yra pateikta jo kontaktinė informacija: elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikti duomenys apie pretenzijos dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pateikimą atsakovui patvirtina, jog ieškovo atstovė bendravo su atsakovu, susirašinėdama elektroniniu paštu būtent šiuo adresu. Taigi pirmos instancijos teismas turėjo pareigą išsiųsti atsakovui procesinius dokumentus ir šiuo elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini).
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog procesinių dokumentų įteikimas atsakovui per antstolį būtų netikslingas, nes antstolis nenustatytų kitos atsakovo gyvenamosios vietos nei pats ieškovas. Pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Taigi galimybė įteikti dokumentus per antstolį yra numatyta CPK, kaip vienas iš dokumentų įteikimo būdų, kurio galima pasinaudoti. Pažymėtina, kad abiem ieškovo nurodytais atsakovo gyvenamosios vietos adresais siųsti dokumentai grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nurodyta žyma nereiškia, jog nei vienu iš šių adresų atsakovas faktiškai negyvena, nes tokiu atveju ant grąžinamos siuntos pažymima, jog „netikslus adresas“. Antstoliai naudoja kitus, negu pašto darbuotojai, įteikimo metodus, todėl yra tikimybė, jog atsakovui iš tikrųjų gyvenant kuriuo nors iš nurodytų adresų, antstolis jį suras ir įteiks dokumentus.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nepavykus įteikti procesinių dokumentų nei elektroniniu paštu, nei, ieškovui pageidaujant, per antstolį, teismas nagrinėjamoje byloje privalo svarstyti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį, tai yra viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovas yra prisiėmęs Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens vadovo pareigas, nėra pateikęs Migracijos departamentui informacijos apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų CPK nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų atsakovui pagal byloje esančius duomenis, taip pat nepagrįstai nenustatė ieškovui pakartotino termino ieškinio trūkumams šalinti, todėl nepagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui procesinių dokumentų įteikimo atsakovui klausimą spręsti iš naujo.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.