Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-278-781/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-18
Bylos Nr.: e2A-278-781/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00598-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Autokausta“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Ogrinda“
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Kautros nekilnojamas turtas“, uždaroji akcinė bendrovė „Contestus projektai“

Kategorijos

2.6.11Pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-278-781/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00598-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Autokausta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ogrinda“ dėl netinkamos kokybės prekių pakeitimo tinkamomis ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ogrinda“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Kautros nekilnojamas turtas“, uždaroji akcinė bendrovė „Contestus projektai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Autokausta“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Ogrinda“ savo rizika ir sąskaita pateikti 850 kv. m. naujų ir 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-0916 reikalavimus atitinkančių plokščių Lambri Topline TLS 28/4 ir per 50 kalendorinių dienų jomis pakeisti 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-0916 reikalavimus neatitinkančias akustines plokštes.

2. Nurodė, kad šalys 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-0916 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei 850 kv. m. akustinių plokščių Lambri Topline TLS 28/4 ir 20 dėžių tvirtinimo klipsų, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Šalys susitarė dėl 86 396,78 Eur prekių kainos. Akustinės plokštės turėjo būti pagamintos iš drėgmei atsparios medienos plaušų plokštės, plokščių paviršius turėjo būti padengtas natūralia klevo fanera su skaidriu laku, o kita pusė neapdorota fanera, dengta juodu akustiniu vilnos audeklu. Prekės ieškovei buvo perduotos kartu su 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16433 ir 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-451.

3. Ieškovei, priėmus prekes, kilo įtarimas, kad prekės neatitinka Sutarties reikalavimų: plokščių montavimo metu pastebėta, kad jos nėra atsparios drėgmei, nes nuo drėgmės išsipūsdavo ir keisdavo formą; plokščių kita pusė yra padengta ne akustiniu vilnos, o kitu audeklu; plokštės padengtos ne fanera, o kažkokia kita medžiaga. Ieškovė 2016 m. gruodžio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pateiktos akustinės plokštės yra pagamintos iš drėgmei atsparios MDF plokštės, jų paviršius padengtas fanera; jų paviršius padengtas juodu akustiniu vilnos audeklu. Atsakovė pateikė akustinių plokščių eksploatacinių savybių deklaraciją, tačiau joje buvo pateikti duomenys tik apie akustinių plokščių degumo klasę. Ieškovė pakartotinai 2016 m. gruodžio 22 d. raštu pareikalavo atsakovės pateikti akustinių plokščių atitikimą Sutarties reikalavimams patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovė į prašymą nesureagavo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė teiginį, kad pateiktos akustinės plokštės neatitinka Sutartyje numatytų reikalavimų, grindžia Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro ir VŠĮ FURNITEST atliktais bandymais, kurių metu nustatyta, kad MDF plokštės išbrinkimas siekia 14,8 procentų ir 13,7 procentų, kai pagal MDF plokštėms nustatytą Lietuvos standartą LST EN 622-5 „Plaušų plokštės. Techniniai reikalavimai. 5 dalis Sausuoju būdu pagamintų plokščių (MDF) reikalavimai“ MDF plokštės išbrinkimo dydis neturi viršyti 10 procentų.

5. Ieškovė kreipėsi į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės institutą, kuris, atlikęs tyrimą, nustatė, kad akustines plokštes dengiantis audinys yra sudarytas iš natūralių celiuliozinių ir poliesterinių pluoštų, o ne iš vilnos. Ieškovė nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar plokštės yra padengtos fanera, kadangi nei viena iš laboratorijų, į kurias kreipėsi ieškovė, negalėjo pateikti atsakymo, kadangi akustinių plokščių pagrindu panaudota MDF iš abiejų pusių yra padengta per plonu sluoksniu išorinės medžiagos, kurio nepakanka mėginiams paimti ir bandymams atlikti. Kadangi atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių faneros panaudojimą, todėl ieškovė mano, kad plokštės nėra padengtos fanera. Atsakovei per Sutarties 5.7. punkte numatytą 50 kalendorinių dienų terminą nepakeitus nekokybiškų prekių kokybiškomis, tai įpareigoti atsakovę padaryti turi teismas.

Šalies argumentai

6. Atsakovė UAB „Ogrinda“ ieškinyje (priešieškinyje) prašė priteisti iš ieškovės UAB Autokausta“ 40 260,23 Eur skolą, 451,59 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (414 Eur žyminio mokesčio ir 520 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

7. Nurodė, kad ieškovė UAB „Autokausta“ nesumokėjo atsakovei už prekes, pateiktas pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-0916 ir perduotas kartu su 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-433 ir 2016-11-15 PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-451.

8. Užsakytas prekes ieškovė priėmė, jų priėmimą patvirtino atstovo parašu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose. Bendra ieškovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma yra 87 459 Eur. Kiekvienoje iš PVM sąskaitų-faktūrų yra ieškovės atstovo patvirtinimas, kad prekės patikrintos ir gautos kokybiškos. Prekių kokybė yra patvirtinta ieškovei pateiktoje gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijoje. 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-433 turėjo būti apmokėta iki 2016 m. lapkričio 10 d., o 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-451 iki 2016 m. lapkričio 18 d., tačiau ieškovė atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga 40 260,23 Eur.

Atsiliepimas

9. Atsakovė teigė, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių ir papildomai 2016 m. gruodžio 12 d. pareikalavus įvykdyti prievolę, jos neįvykdė. Pagal Sutarties 7.1. punktą ieškovė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 7.1. punkto, CK 6.256 straipsnio pagrindu iš ieškovės priteistini 451,59 Eur dydžio delspinigiai pagal delspinigių apskaičiavimo aktą bei 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu atsakovės UAB „Ogrinda“ ieškinį UAB Autokausta“ patenkino visiškai ir priteisė 40 260,23 Eur skolą, 451,59 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 934 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė UAB „Autokausta“ pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad nesutinka su reikalavimais. Nesutikimą iš esmės grindė aplinkybėmis dėl pateiktų prekių kokybės, nurodytomis ieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Autokausta“ ieškinį atmetė, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. preliminarų sprendimą, kuriuo atsakovės UAB „Ogrinda“ ieškinys patenkintas visiškai, paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės UAB „Autokausta“ atsakovei UAB „Ogrinda“ 2 360,36 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 22,90 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl UAB „Autokausta“ perduotų prekių atitikimo Sutarties reikalavimams

11.1. Teismas, vertindamas prekių atitikimą sutarties reikalavimams, vadovavosi 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirtos plokščių Lambri Topline TLS 28/4 teismo ekspertizės, kurią pavesta atlikti VšĮ „Furnitest“, išvadomis, kuriose nurodyta, kad tiriamos plokštės tinkamos naudoti sausoje aplinkoje ir neveikiamos apkrovų. Taip pat bandymų metu gautas storio išbrinkis 12,8 proc. yra standartinio nuokrypio paklaidos ribose. Be to, sausuoju būdu pagamintos plaušų plokštės žymimos raidėmis MDF, o papildomų žymėjimų kaip nurodyta priede Nr. 1 prie Sutarties, t. y. FR MR pagal standartą nėra. Teismas nutarė vadovautis minėtomis teismo ekspertizės išvadomis, nes Kauno autobusų stoties patalpos buvo apžiūrėtos ir akustinė plokštė Lambri Topline TLS 28/4 detalė bandymui atlikti buvo nuimta nuo sienos dalyvaujant šalių atstovams, todėl ekspertizei atlikti pateiktas bandinys abejonių nekėlė.

11.2. Teismas nesivadovavo ieškovės pateikta Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2016 m. gruodžio 23 d. bandymo protokolo Nr. 997/16 kopija, kurioje nurodyta, kad MDF plokštės išbrinkis siekia 14,8 procentų, o VšĮ „Furnitest“ 2017 m. balandžio 11 d. bandymų protokole Nr. BBC-17-092 nurodyta, kad MDF plokštės išbrinkis siekia 13,7 procentų, nes šiems bandymams buvo pateikti skirtingo storio medienos plaušų plokštės bandiniai.

11.3. Teismas darė išvadą, kad pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-0916 šalys susitarė dėl akustinių plokščių Lambri Topline TLS 28/4, t. y. sausuoju būdu pagamintų plaušų plokščių (MDF), kurias atsakovė perdavė ieškovei pagal Sutarties reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad perduotos plokštės neatitinka Sutarties, standartų ar juose numatytų kokybės reikalavimų.

11.4. Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei UAB „Autokausta“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nenustatė, kad UAB „Autokausta“ nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Dėl skolos

11.5. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, jog prekių kaina su PVM sudaro 86 396,78 Eur (sutarties 2.1 p.); Sutarties 3.1.2 punkte numatytas galutinis atsiskaitymas per 3 dienas po prekių perdavimo pirkėjui, kuris patvirtinamas priėmimo-perdavimo aktu ir PVM sąskaitos-faktūros pateikimo pasirašytinai pirkėjui dienos; UAB „Ogrinda“ ieškovei papildomai pateikė 30 dėžių tvirtinimo klipsų ir 50 vnt. dekoratyvinių faneruotų juostelių; visos prekės pagal Sutartį ieškovei buvo perduotos kartu su 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-433 ir 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-451, kuriose yra ieškovės patvirtinimas, kad prekės patikrintos ir gautos kokybiškos; ieškovei buvo pateikta gamintojo eksploatacinių savybių deklaracija; dėl papildomai ieškovei pateiktų prekių bendra išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma sudaro 87 459 Eur; UAB „Autokausta“ 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. mokėjimai ir UAB „Ogrinda“ buhalterinis dokumentas „atsiskaitymas su partneriais (detali)“ patvirtina, kad ieškovė už pateiktas prekes atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 40 260,23 Eur. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė UAB „Autokausta“ be pateisinamos priežasties neatsiskaitė su atsakove UAB „Ogrinda“, todėl pažeidė prievolę laiku atsiskaityti su UAB „Ogrinda“ pagal Sutarties sąlygas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl priteistina 40 260,23 Eur skolą.

11.6. Teismas, remdamasis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi ir vadovaudamasis šalių sudarytos Sutarties 7.1 punktu, delspinigių paskaičiavimo aktu, nustatė, kad apskaičiuotų delspinigių dydis yra 451,59 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Autokausta“ prievolės tinkamai laiku neįvykdė, todėl nusprendė priteisti iš jos 451,59 Eur dydžio delspinigius.

11.7. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, priteisė iš ieškovės 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11.8. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės UAB „Ogrinda“ ieškinio reikalavimas patenkintas pagrįstai, teismas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė UAB „Autokausta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, o atsakovės UAB „Ogrinda“ priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nesutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad akustinėms plokštėms nebuvo keliamas atsparumo drėgmei reikalavimas, kadangi tarp teismo motyvų ir nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyko nėra jokio loginio ryšio.

12.2. Nurodo, kad šalių tikrosios valios nustatymas, sudarant ginčo Sutartį, nebuvo ekspertizės objektu. Ekspertams negalėjo būti pavesta nustatyti tikrąjį ginčo šalių valios turinį sudarant Sutartį, nes tai yra ne techninių žinių, o teisinių žinių reikalaujantis klausimas, į kurį, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, turėjo atsakyti pirmosios instancijos teismas. Ekspertizės išvados teiginys, kad nors akustinės plokštės pagamintos iš drėgmei neatsparios MDF plokštės, tačiau yra tinkamos naudoti sausoje vidaus aplinkoje, neatsako į klausimą, dėl kokių plokščių šalys susitarė, sudarydamos ginčo sutartį.

12.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, konstatuodamas, jog akustinėms plokštėms nebuvo keliamas atsparumo drėgmei reikalavimas, visiškai nevertino ieškovės byloje pateiktų įrodymų, t. y. statybos objekto lubų plano brėžinio pastabų 2 punkte nurodyta, kad akustinės plokštės turi būti pagamintos iš drėgmei atsparios MDF plokštės; nors drėgmei atspari MDF plokštės standarte žymimos simboliu MDF H, tačiau praktikoje naudojamas simbolis MDF MR; atsakovė pripažino, kad simboliu „MR“ žymimos atsparios drėgmei MDF plokštės; 2016 m. gruodžio 12 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2017 m. sausio 6 d. pretenzijomis ieškovė pareikalavo atsakovę pateikti techninius dokumentus, patvirtinančius, kad plokščių pagrindas pagamintas iš drėgmei atsparios MDF plokštės; argumentą, jog pateiktos plokštės neturėjo būti pagamintos iš drėgmei atsparios MDF MR plokštės, atsakovė nurodė praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pirmosios ieškovės pretenzijos pateikimo, ginčui persikėlus į teismą; atsakovės ieškovei siųstuose pasiūlymuose buvo nurodoma, jog akustinės plokštės pagamintos iš MDF MR plokštės; atsakovė buvo pateikusi ieškovei komercinį pasiūlymą dėl pigesnių plokščių, tačiau ieškovė atsisakė, nes jos nebuvo pagamintos iš drėgmei atsparios MDF MR plokštės; nebuvo vertinamas ieškovės darbuotojo, derinusio su atsakove užsakymo detales, paaiškinimas.

12.4. Skundžiamame sprendime remiamasi akivaizdžiai klaidingais ekspertizės išvados teiginiais, kad MDF plokštėms, naudojamoms sausoje vidaus aplinkoje nekeliami atsparumo drėgmei reikalavimai, bet jie gali būti nustatomi ir pateikiami esant būtinybei. Iš atliktos ekspertizės, matyti, jog akustinėms plokštėms panaudota MDF netenkina standarte nustatytus sausoje aplinkoje naudojamų plokščių atsparumo drėgmei minimalius reikalavimus. Akustinių plokščių gamybai buvo panaudotos nekokybiškos MDF plokštės. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas atmetė, teigdamas, kad nurodyti neigiami rezultatai yra standartinio nuokrypio ribose, tačiau koks yra leistino standartinio nuokrypio ribos byloje nebuvo nustatyta.

12.5. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, kad akustinių plokščių paviršius nėra padengtas natūralia klevo fanera su skaidriu laku, o kita akustinių plokščių pusė nėra padengta juodu akustiniu vilnos audeklu. Šių argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl vien dėl šios priežasties pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą sprendimą.

12.6. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų byloje esančių įrodymų visumos, neatskleidus bylos esmės, tikslinga bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

13. Atsakovė UAB „Ogrinda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo:

13.1. Apeliantei neprimokėjus žyminio mokesčio, apeliacinį skundą dalyje dėl patenkinto UAB „Ogrinda“ priešieškinio laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantei UAB „Autokausta“;

13.2. UAB „Autokausta“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą;

13.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

14.1. Apeliaciniame skunde prašoma patenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį, todėl apeliantė turėjo sumokėti žyminio mokestį už abu reikalavimus, tačiau apeliantė sumokėjo žyminį mokestį tik už vieną reikalavimą (tenkinti ieškinį). Apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio už priešieškinį nuo pirmosios instancijos teismo atsakovei UAB „Ogrinda“ priteistos sumos. Apeliantei nesumokėjus žyminį mokestį už ginčijamo teismo sprendimo, kuriuo patenkintas priešieškinis, dalį, šioje dalyje apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas apeliantei.

14.2. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės nepagrįsti, nes teismas išsiaiškino kuo grindžiamas UAB „Ogrinda“ priešieškinys priteisti skolą, išsamiai ištyrė UAB „Autokausta“ pareikšto ieškinio pagrindą, suteikė ieškovei ne vieną galimybę pateikti įrodymus, ieškovės prašymu skyrė byloje ekspertizę, ieškovės prašymu byloje apklausė ekspertus.

14.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-0916 šalys susitarė dėl akustinių plokščių Lambri Topline TLS 28/4, t. y. sausuoju būdu pagamintų plaušų plokščių (MDF). Teismas pagrįstai sutiko su 2018 m. vasario 8 d. VšĮ „Furnitest“ ekspertų atliktos ekspertizės rezultatais ir jomis vadovavosi darant išvadas dėl akustinių plokščių Lambri Topline TLS 28/4 atitikimo Sutarties sąlygoms. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekspertizės išvadomis, nustatinėdamas šalių susitarimo dalyką, tikrąją valią. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog prekės perduotos ieškovei pagal Sutarties reikalavimus. Ekspertizės išvadomis teismas vadovavosi spręsdamas ar prekės atitinka Sutarties keliamas sąlygas, kalbant apie prekių kokybę.

14.4. Skunde teigiama, kad apeliantė užsakė akustines lubų plokštes, skirtas naudoti drėgnoje aplinkoje. Šias aplinkybes neva patvirtina Statybos objekto lubų plano brėžinys. Tačiau atsakovė pažymi, kad ši projektinė dokumentacija yra su žyma „Taip pastatyta“, t. y. šiuo dokumentu yra konstatuojamas faktas, kaip yra faktiškai atlikti darbai, juo nėra keliami reikalavimai, kaip ir iš kokių medžiagų darbai turėjo būti padaryti. Kaip statybos techninis prižiūrėtojas nustatė reikalavimus lubų plokštei bei kokią prasmę suteikė žodžių junginiui „atspari drėgmei“ atsakovei nėra žinoma. Statybos techninis prižiūrėtojas atliktus rangovų darbus priėmė, savo parašu patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir iš tinkamų medžiagų.

14.5. Nurodo, kad atsakovei nebuvo pateikta objekto projektinė dokumentacija. Kokius reikalavimus medžiagoms kėlė objekto užsakovė UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“ generalinei rangovei UAB „Autokausta“ atsakovei nėra žinoma. Objekto projektinė dokumentacija šiuo atveju saisto užsakovę UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“ ir ieškovę UAB „Autokausta“. Atsakovė teigia, kad sutarties uždarumo principas lemia, jog tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Apeliantė negali reikšti reikalavimus atsakovei, kildinamus iš jos sutarties su UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“. Atsakovė nėra atsakinga už šios sutarties vykdymą.

14.6. Atsakovė neteigė, kad akustinė lubų plokštė Lambri Topline TLS 28/4 yra skirta naudoti drėgnoje aplinkoje. Atsparumas santykinei oro drėgmei (sausoje aplinkoje nuo 35 iki 60 proc.) nėra tapatu naudojimui drėgnoje aplinkoje. Standartas LST EN 316:2009 aiškiai nurodo, kaip yra žymimos plokštės, skirtos naudoti drėgnoje aplinkoje – raide „H“. Tik atitinkamai pažymėtoms plokštėms gali būti keliami atitinkamų standartų reikalavimai. Tam, kad galima būtų teigti, jog plokštė yra skirta naudoti drėgnoje aplinkoje, ji turėjo būti pažymėta kaip MDF.H. Visi kiti žymėjimai yra pardavėjų sugalvoti ir kiekvienas pardavėjas pats aiškina, ką konkretus žymėjimas reiškia. Prekės žymėjimas raidėmis „MR“ nėra standartizuotas, todėl iš tokio žymėjimo negalima spręsti, kad plokštė yra skirta naudoti drėgnoje aplinkoje ar ne.

14.7. Teigia, kad apeliantė pati pasirinko konkrečias plokštes savo objektui, nurodė tiksliai kokio modelio plokštės nori ir ją užsakė. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Autokausta“ pirkimų vadybininko R. A. 2016 m. gegužės 20 d. el. laiškas su plokštės fragmento nuotraukomis. UAB „Autokausta“ neprašė parinkti plokštes pagal tam tikrus parametrus, nenurodė jokių H, MR ar kitų raidžių, nenurodė, kad plokštė turi būti atspari drėgmei, bet užsakė konkrečią, iš anksto pasirinką, plokštę. Todėl apeliantė negali reikalauti, kad jos konkrečiai išsirinkta prekė turėtų tokias savybes, kokių ji niekada neturėjo. Apeliantei tenka atsakomybė už savo pasirinkimą.

14.8. Apeliantei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios atliko priėmimo perdavimo aktų vaidmenį, ir kurias apeliantė pasirašė, nurodydama, kad prekes patikrino ir gavo kokybiškas. Tokiu būdu buvo patvirtintas prekių gavimo ir patikrinimo faktas. Apeliantė prekes priėmė tokias, kokios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ir pretenzijų nereiškė.

14.9. Skunde yra keliamos abejones, kad ginčo plokštė nėra padengta klevo fanera. Tačiau byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, kad plokštė Lambri Topline TLS 28/4 nėra dengta klevo faneruote. Priešingai, ekspertizės akte yra pateiktas akustinės plokštės Lambri Topline TLS 28/4 apibūdinimas: pagrindas yra sausuoju būdu pagaminta plaušų plokštė (MDF), apdailinta 0,6 mm storio lukštu: iš vienos pusės klevo lukštu, padengtu laku, iš kitos pusės lukštu be lako sluoksnio.

14.10. Apeliantė nurodo, kad akustinė plokštė nėra padengta akustiniu vilnos sluoksniu, tačiau nei viename procesiniame dokumente nenurodė kokią reikšmę tai turi apeliantei ar plokštės savybėms. Akustinio audinio paskirtis – garso absorbavimas. Garso absorbavimo savybę patvirtina eksploatacinių savybių deklaracija. Įrodymų, kad MDF plokštė deklaruotų savybių neatitinka apeliantė nepateikė.

14.11. Apeliantė teigia, kad nebuvo įvertintas jos darbuotojo paaiškinimas teismui, tačiau liudytojų paaiškinimų pateikimą raštu CPK nenumato. Liudytojas parodymus duoda CPK 192 straipsnyje numatyta tvarka. Tik išimtinais atvejais liudytojas rašytinius parodymus gali duoti notaro akivaizdoje. Apeliantės darbuotojo parodymai nėra patvirtinti notaro bei nėra nustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti išimtį iš liudytojo apklausos teisme tvarkos. Apeliantė neprašė apklausti liudytoją teisme, todėl nurodomi darbuotojo paaiškinimai yra neleistinas įrodymas byloje ir jis negalėjo būti vertinamas.

14.12. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliantės pretenzijose vardijamų akivaizdžių prekių (plokščių) trūkumų dar prieš jas montuojant Kauno autobusų stotyje. Atsakovė pažymi, kad apeliantė iki prekių sumontavimo jokių pretenzijų atsakovei dėl prekių neatitikimo nereiškė. Protingas terminas pretenzijoms pareikšti, šiuo atveju, yra tik iki plokščių sumontavimo objekte, nes apeliantė, žinodama apie prekių „netinkamumą“ iki jų montavimo, tačiau vis dėlto nusprendusi prekes montuoti, prekes realizavo ir faktiškai priėmė tokias kokios jos yra. Apeliantė, sumontavusi netinkamo asortimento plokštes, prisiėmė dėl to visą riziką ir neteko teisės remtis plokščių neatitikimu.

14.13. Ginčo prekės buvo skirtos rekonstruojamai Kauno autobusų stočiai. Apeliantė buvo generaline rangove, o užsakove – UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“. Apeliantė perdavė rangos darbų rekonstruotoje Kauno autobusų stotyje rezultatą užsakovei, todėl užsakovei perėjo ir nuosavybės teisė į Kauno autobusų stotyje rekonstrukcijai panaudotas medžiagas, tame tarpe ir į atsakovės parduotas prekes – akustines plokštes. Apeliantė nebedisponuoja ginčo prekėmis ir nebeturi nuosavybės teisių į prekes, negali jų valdyti ar naudoti, todėl nebegali reikšti tiesioginių pretenzijų atsakovei. Apeliantė pretenzijas atsakovei galėtų reikšti tik regreso tvarka, jei tokios pretenzijas apeliantei pareikštų jos užsakovė.

14.14. Apeliantė nenurodė motyvų, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvas, kad reikia įvertini įrodymų visumą, yra nepakankamas tam, kad būtų daroma išimtis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

16. Atsakovė UAB „Ogrinda“ pateikė prašymą prijungti papildomus rašytinius įrodymus (2018 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ORG Nr. 18-301; 2018 m. rugpjūčio 9 d. siuntos kvitą Nr. 014192231; AB SEB banko 2018 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymą). Atsakovė šiais papildomais įrodymais siekia pagrįsti, kad galutinis prekės (akustinės plokštės Lambri Topline TLS 28/4) pirkėjas, kurio valdomame objekte, Kauno autobusų stotyje, sumontuota plokštė, jokių pretenzijų dėl prekės kokybės ar asortimento neturėjo, o priešingai, UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“ užsakė papildomai tokias pat prekes, todėl daroma išvada, kad prekė yra kokybiška, tinkama naudoti pagal paskirtį, tenkina galutinio užsakovo poreikius. Papildomas prekių užsakymas įvyko po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo, todėl nebuvo galimybės įrodymų pateikti anksčiau.

17. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės UAB „Ogrinda“ papildomus rašytinius įrodymus, nes šie įrodymai neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – sudaryti po bylos išnagrinėjimo. Be to, pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad yra susiklostę nauji pirkimo – pardavimo santykiai tarp UAB „Ogrinda“ ir UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“ ir neturi įtakos nagrinėjamam ginčui.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19. Apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamas tik išimtine tvarka (CPK 322 str.). Pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatyta, dėl ko tenkinti apeliantės (ieškovės) prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde iš esmės keliama įrodymų tyrimo ir vertinimo problema. Tokių skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasi bylos medžiaga – nėra būtina pakartotinai išklausyti šalis dėl jų pozicijos kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai.

Dėl bylos esmės

20. 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-0916, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei 850 kv. m. akustinių plokščių Lambri Topline TLS 28/4 ir 20 dėžių tvirtinimo klipsų. Prekės ieškovei UAB „Autokausta“ buvo perduotos kartu su 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16433 ir 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-451. Bendra PVM sąskaitų-faktūrų suma 87 459 Eur. Užsakytas prekes ieškovė priėmė, jų priėmimą patvirtino atstovo parašu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose. Ieškovė 2016 m. gruodžio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pateiktos akustinės plokštės yra pagamintos iš drėgmei atsparios MDF plokštės, jų paviršius padengtas fanera; jų paviršius padengtas juodu akustiniu vilnos audeklu. 2016 m. gruodžio 22 d. ieškovė pakartotinai pareikalavo atsakovės pateikti akustinių plokščių atitikimą Sutarties reikalavimams patvirtinančius įrodymus. 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-433 turėjo būti apmokėta iki 2016 m. lapkričio 10 d., o 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita-faktūra serija OGR Nr. 16-451 iki 2016 m. lapkričio 18 d., tačiau ieškovė UAB „Autokausta“ atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga atsakovei UAB „Ogrinda“ 40 260,23 Eur. Paminėta skola atsakovei buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu.

21. Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė UAB „Ogrinda“ perdavė ieškovei UAB „Autokausta“ prekes, atitinkančias Sutarties reikalavimas ir ar ieškovei kilo pareiga atsiskaityti už gautas prekes.

22. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akustinėms plokštėms nebuvo keliamas atsparumo drėgmei reikalavimas. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, konstatuodamas, jog akustinėms plokštėms nebuvo keliamas atsparumo drėgmei reikalavimas, visiškai nevertino ieškovės byloje pateiktų įrodymų. Teigiama, kad skundžiamame sprendime remiamasi klaidingais ekspertizės išvados teiginiais, kad MDF plokštėms, naudojamoms sausoje vidaus aplinkoje nekeliami atsparumo drėgmei reikalavimai, bet jie gali būti nustatomi ir pateikiami esant būtinybei. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ieškinio aplinkybių, kad akustinių plokščių paviršius nėra padengtas natūralia klevo fanera su skaidriu laku, o kita akustinių plokščių pusė nėra padengta juodu akustiniu vilnos audeklu, todėl vien dėl šios priežasties pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

23. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

25. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prekių atitikimą Sutarties reikalavimams, vadovavosi 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirtos plokščių Lambri Topline TLS 28/4 teismo ekspertizės, kurią buvo pavesta atlikti VšĮ „Furnitest“, išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, minėtą ekspertizės aktą vertino kaip patikimą, nes ekspertizė buvo atlikta apžiūrėjus Kauno autobusų stoties patalpas, o akustinės plokštės Lambri Topline TLS 28/4 detalė bandymui atlikti buvo nuimta nuo sienos, dalyvaujant šalių atstovams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis, todėl atmeta apeliantės skundo argumentą, kad ekspertizės išvados buvo klaidingos, nes teismas ekspertizė paskyrė apeliantės iniciatyva, ekspertiniam tyrimui buvo paimtos būtent tos plokštės, kurios buvo panaudotos Kauno autobusų stotyje, be to byloje nebuvo ginčijama ekspertų kvalifikacija ar keliami kiti klausimai, kurie leistų abejoti atliktos teismo ekspertizės patikimumu.

27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino aplinkybės, kad akustinėms plokštėms buvo keliamas atsparumo drėgmei reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu.

28. 2016 m. gegužės 20 d. ieškovė UAB „Autokausta“ kreipėsi į atsakovę elektroniniu laišku, kuriame nurodė tikslaus modelio plokštes, kurias nori užsakyti, pridėjo norimų įsigyti plokščių nuotraukas. Minėtame elektroniniame laiške nebuvo nurodyti jokie kiti plokščių parametrai, ar privalomi prekės kokybės raidiniai žymėjimai (susiję su plokščių atsparumu drėgmei). 2016 m. rugsėjo 16 d. tarp šalių buvo sudaryta prekių pirkimo – pardavimo sutartis, kurios 1.1. punkte numatyta, kad Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis atsakovė UAB „Ogrinda“ (pardavėja) įsipareigoja perduoti ieškovei UAB „Autokausta“ (pirkėjai) Sutarties priede Nr. 1 nurodytos specifikacijos, kokybės ir kiekio 850 kv.m. prekes (akustines plokštes), o pirkėja įsipareigoja priimti kokybiškas prekes ir atsiskaityti už jas. Sutarties priede Nr. 1 numatytos prekės yra akustinės plokštės Lambri Topline TLS 28/4, kurių pagrindas – 16mm MDF FR MR, EN13501-1 B-s2-d0, paviršius – natūrali klevo fanera dengta skaidriu laku, kita pusė – neapdorota fanera dengta juodu akustiniu vilnos audeklu. Kaip matyti, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė nenurodė, kad užsakomos plokštės turi būti drėgmei atsparios. Apeliantės skunde nurodoma aplinkybė, kad statybos objekto lubų plano brėžinio pastabų 2 punkte numatyta, kad akustinės plokštės turi būti pagamintos iš drėgmei atsparios MDF plokštės, vertinama kaip nepagrįsta, nes minėtos pastabos buvo sudarytos tarp užsakovės ir rangovės, t. y. tarp UAB „Kauno nekilnojamasis turtas“ ir UAB „Autokausta“, be to byloje nėra duomenų, kad sudarant 2016 m. rugsėjo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį, tokios objekto lubų plano brėžinio pastabos buvo pateiktos atsakovei UAB „Ogrinda“. Be to, teismo ekspertizės akte nustatyta ir teismo posėdžio metu ekspertai paaiškino, kad ginčo plokštės pagamintos sausuoju būdu, tinkamos naudoti sausoje aplinkoje ir neveikiamos apkrovų, o plokščių žymėjimas raidėmis MDF reiškia, jog jos gaminamos sausuoju būdu ir papildomų žymėjimų neturi. Taigi, apeliantė, sudarydama Sutartį ir jos priedą, turėjo suprasti, kad akustinėms plokštėms Lambri Topline TLS 28/4 nėra keliamas atsparumo drėgmei reikalavimas.

29. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad akustinių plokščių paviršius nėra padengtas natūralia klevo fanera su skaidriu laku, o kita akustinių plokščių pusė nėra padengta juodu akustiniu vilnos audeklu. Šias aplinkybes paneigia teismo ekspertizės akte užfiksuotas plokštės apibūdinimas, jos paėmimu metu, t. y. tyrimui buvo paimta plokštė, kurios pagrindas yra sausuoju būdu pagaminta plaušų plokštė (MDF), apdailinta 0,6 mm storio lukštu: iš vienos pusės klevo lukštu, padengtu laku, iš kitos pusės lukštu be lako sluoksnio. Be to, atsakovės pateiktoje Eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 11600366 nurodyta, kad akustinės plokštės Lambri Topline TLS 28/4 yra padengtos natūralaus medžio fanera, Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad apeliantė neįrodė savo teiginių (CPK 178 straipsnis).

30. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės teiginius, kad akustinės plokštės Lambri Topline TLS 28/4 neatitiko Sutarties reikalavimų, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantė UAB „Autokausta“ nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialinių teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovei, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

32. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinio skundo reikalavimą

33. Atsakovė UAB „Ogrinda“ atsiliepime į skundą teigė, kad apeliantė UAB „Autokausta“ turi sumokėti trūkstamą 414 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo reikalavimą atmesti atsakovės priešieškinį.

34. CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

35. Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „Autokausta“ ieškinį atmetė, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. preliminarų sprendimą, kuriuo atsakovės UAB „Ogrinda“ ieškinys patenkintas visiškai (priešieškinys), paliko nepakeistą.

36. Apeliantė UAB „Autokausta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, o atsakovės UAB „Ogrinda“ priešieškinį atmesti. Apeliantė kartu su skundu pateikė mokėjimo nurodymą, kad sumokėjo 1 521 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau ši žyminio mokesčio suma yra tik už apeliacinio skundo reikalavimą tenkinti ieškinį. Atsakovė UAB „Ogrinda“ už priešieškinį 2017 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 34242059 yra sumokėjusi 414 Eur žyminį mokestį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundą turi būti mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, tai iš apeliantės priteistina 414 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo reikalavimą atmesti priešieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

38. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39. Atsakovė UAB „Ogrinda“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, nurodytos atsakovės patirtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš ieškovės UAB „Autokausta“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ogrinda“ (j. a. k. 123494737 ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ (j. a. k. 135007799) 1 125,30 Eur (vieną tūkstantį šimtas dvidešimt penkis eurus ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ (j. a. k. 135007799) valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio, nesumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėGintaras PečiulisJūratė Varanauskaitė