- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- e2-328-1031/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08761-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Šiaulių futbolo akademija“
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas, Tomas Bagdansk
dalyvaujant ieškovui S. L., jo atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui, atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovams advokatui Virgilijui Kaupui ir Snieguolei Punzienei ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Šiaulių futbolo akademija“ atstovei R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai „Šiaulių futbolo akademija“ dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo jo į pirmiau dirbtą darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. L. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2016 m. birželio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. MP-62 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių futbolo akademijos direktoriui“ ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; įpareigoti grąžinti ieškovą į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Šiaulių futbolo akademija“ direktoriaus pareigas bei priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Šiaulių futbolo akademija“ ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovas savo ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodė, o bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose pats ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. su ieškovu sudarant darbo sutartį Nr. 28 jis buvo priimtas dirbti į BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ direktoriaus pareigas. Pareigas ieškovas ėjo iki buvo atleistas. Ieškovas nurodė, kad drausminių nuobaudų visą darbo laikotarpį jam skirta nebuvo.
Ieškovas pažymėjo, kad 2016 m. vasario 17 d. įvyko Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komiteto posėdis dėl Akademijos 2015 metų veiklos ir finansinės ataskaitos. 2016 m. vasario 24 d. buvo pradėtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vykdomas Akademijos auditas. 2016 m. balandžio 19 d. pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Akademijos veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo audito ataskaitos projektas. 2016 m. gegužės 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius pateikė Akademijos audito ataskaitą Nr. 4. 2016 m. gegužės 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-50 „Dėl darbo grupės galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė dėl Akademijos direktoriaus, t. y. ieškovo, galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo pagal audito ataskaitą. Darbo grupė buvo įpareigota ištirti galimą darbo drausmės pažeidimą ir pateikti Šiaulių miesto savivaldybės merui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir, nustačius darbo drausmės pažeidimus, pasiūlyti drausminę nuobaudą.
2016 m. gegužės 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės meras raštu Nr. S-1617 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ įpareigojo ieškovą raštu pasiaiškinti dėl audito ataskaitoje nurodytų pažeidimų. 2016 m. gegužės 25 d. ieškovas raštu Nr. ŠFA-464 pateikė pasiaiškinimą. 2016 m. birželio 10 d. buvo pateikta darbo grupės galimam darbo drausmės pažeidimui tirti išvada „Dėl S. L. darbo drausmės pažeidimo“ Nr. PV-432. 2016 m. birželio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. MP-62 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių futbolo akademijos direktoriui“, kuriuo ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Iki 2016 m. rugsėjo 20 d. imtinai Ieškovas buvo laikinai nedarbingas. 2016 m. rugsėjo 21 d. ieškovui sugrįžus į darbą, jam buvo pritaikyta ir įsigaliojo drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Šalies argumentai
Ieškovas, laikydamas, kad buvo atleistas neteisėtai, prašo panaikinti 2016 m. birželio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. MP-62 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių futbolo akademijos direktoriui“ ir grąžinti ieškovą į anksčiau dirbtą darbą. Ieškovas savo atleidimo neteisėtumą sieja tiek su esminiais drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimais, tiek su tuo, kad ieškovo vertinimu, jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurio padarymą galima būtų skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Ieškovas laiko, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra ir jos skyrimo terminai, nes atsakovas (šiuo atveju savivaldybės meras) rašte dėl reikalavimo pasiaiškinti neįvardija jokių konkrečių pažeidimų, dėl kurių ieškovas privalo pasiaiškinti, ir kurie galimai yra drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas, nes reikalavime pasiaiškinti yra prašoma pateikti pasiaiškinimą dėl Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. Šiaulių futbolo akademijos veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito ataskaitoje Nr. 4 nurodytų pažeidimų.
Ieškovas pažymėjo, kad nėra aišku už ką buvo paskirta drausminė nuobauda, nes nėra nurodyta kada, koks konkretus pažeidimas padarytas, t. y. neaiškus kiekvieno iš pažeidimų padarymo laikas ir vieta, pažeidimo padarymo aplinkybės. Atsakovas lakoniškai pateikia nuorodas į kitus didelės apimties dokumentus, todėl iš nurodytų argumentų nėra suprantama, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė konkretūs pažeidimai. Nei audito ataskaitoje, nei darbo grupės išvadoje nėra nurodyti konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė, neatsižvelgiama, jog pažeidimus galimai padarė treneriai ir kiti asmenys. Nėra aišku, ar atsakovas (savivaldybė) laiko, jog visi audito ataskaitoje nurodyti pažeidimai įvykdyti tik ieškovo, ar ir kitų asmenų. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad padaryti kitokio pobūdžio darbo drausmės ar pareigų neatlikimai savo kiekybe nekeičia pažeidimo kokybės, t. y. jų visuma, nesant bent vieno šiurkštaus darbo drausmės ar pareigų neatlikimo, pažeidimo nedaro šiurkščiu.
Ieškovas taip pat laikė, kad buvo drausminė nuobauda skirta pažeidžiant DK 241 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą. Ieškovas laiko, kad atsakovas (subjektas, kuris jį atleido) apie neva ieškovo padarytus pažeidimus sužinojo 2016 m. gegužės 4 d., t. y. būtent tada, kai buvo pateikta audito ataskaita, nes 2016 m. birželio 10 d. darbo grupės išvadoje tik pakartotinai konstatuoti tie patys pažeidimai, kurie buvo nustatyti ir audito ataskaitoje, todėl papildomas veiklos tyrimo organizavimas nebuvo pagrįstas bei objektyvus, todėl turi pripažintinas siekimu nukelti drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią, taip suvaržant darbuotojo interesus. Kadangi atsakovas - savivaldybės meras - priėmė potvarkį dėl drausminės nuobaudos paskyrimo 2016 m. birželio 20 d., nors apie pažeidimus sužinojo 2016 m. gegužės 4 d., laikytina, jog atsakovas praleido terminą skirti darbo drausmės nuobaudai.
Pasisakydamas dėl veiksmų, kuriuos darbdavys laikė ieškovo darbo drausmės pažeidimais, ieškovas pažymėjo, kad negalima laikyti, kad jis pažeidė Buhalterinės apskaitos reikalavimus, nes Akademijoje nesant kasos aparato lėšas iš ugdytinių surinkdavo treneriai, kurie jas įnešdavo į jiems išduotas DNB banko korteles ir įnešdavo į Akademijos sąskaitą. Ieškovas pažymėjo, kad Akademijai sumokėto atlyginimo už neformalaus ugdymo paslaugas suma banko pavedimu per mėnesį sudarydavo 37,5 proc, o grynais pinigais – 62,5 proc. Biudžeto planas už suteiktas neformalaus ugdymo paslaugas atitinkamu laikotarpiu buvo įvykdomas 100 proc., skolų suvestinės pagal kiekvieną vaiką buvo vedamos „Excel“ lentelėse, todėl skolos buvo apskaitomos ir suderinamos su treneriais, nors ugdytiniai dėl nesumokėjimo iš akademijos pašalinti nebuvo (nes ieškovas laikėsi pozicijos, kad sportuojantis vaikas nėra kaltas dėl to, kad jo tėvai už jį nesumoka), tačiau kiekvieno mėnesio pabaigoje treneriams buvo teikiama informacija apie nesumokėtą mokestį už neformalaus ugdymo paslaugas. Taip pat ieškovas nurodė, kad finansinių ataskaitų sudarymas nėra direktoriaus funkcija.
Dėl Akademijai patikėto turto naudojimo ieškovas nurodė, kad Akademija ir VšĮ „Šiaulių futbolo klubas“ siekdami nustatyti tarpusavio santykius plėtojant futbolo vystymą Šiaulių mieste bei atsižvelgdami į tai, kad Akademija užsiima jaunų Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono sportininkų – futbolininkų sportiniu ugdymu, pamainos reprezentacinei miesto komandai ruošimu, o Klubas yra reprezentacinė Šiaulių miesto futbolo komanda, 2014 m. vasario 20 d. ir 2015 m. sausio 23 d. sudarė bendradarbiavimo sutartis. Iš šių 2014 m. vasario 20 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatų galima spręsti apie tai, kad Akademija, aktyviai bendradarbiaudama su Klubu, galėjo leisti naudotis ir Klubui Akademijai perduotu turtu.
Taip pat svarbia aplinkybe ieškovas laikė tai, kad 2004 m. kovo 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija raštu Nr. S-353-20 „Sutikimas dėl adreso suteikimo“ sutiko, kad Akademijai priklausančiame pastate, esančiame adresu S. D. g. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas VšĮ „Šiaulių krepšinio ir futbolo klubas“ dabartinis pavadinimas VšĮ „Šiaulių futbolo klubas“ įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti ir ūkinei veiklai vykdyti. Taigi, dar 2004 metais Šiaulių miesto savivaldybės administracija leido Atsakovui priklausančiame pastate (S. D. (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats turtas, kurį Atsakovas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu perdavė Akademijai patikėjimo teise) įregistruoti Klubą įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti ir ūkinei veiklai vykdyti, t. y. plėtoti sportinę veiklą, populiarinti futbolo sportą. Ieškovas duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad Akademijos auklėtiniai buvo tarifikuoti (priskirti) tiek Akademijai, tiek Klubui, todėl Klubas galėjo teisėtai naudotis Akademijai perduotu turtu, nes Klubo žaidėjai buvo tuo pačiu ir Futbolo Akademijos auklėtiniai.
Ieškovas akcentuodamas, kad Akademija sudarydavo kai kurias paslaugų sutartis dėl stadiono ar autobuso nuomos daug anksčiau nei vykdavo renginys ar kelionės, o visas aplinkybes (konkretų renginio laiką, tvarkaraščius ir kt.) žodžiu aptardavo prieš pat renginį ar kelionę, kurių neįrašydavo į sutartis. Akademija prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, užtikrina paslaugos gavėjui kitų papildomų paslaugų (pvz. renginio apsaugos, greitosios pagalbos automobilio budėjimo varžybų metu ir kt.) suteikimą, už kurias apmoka paslaugos gavėjas. Finansinių nuostolių Akademija dėl to nepatiria. Kadangi Akademija yra įstaiga, kuruojanti futbolo sporto šaką Šiaulių mieste, o jai suteikta patikėjimo teisė valdyti savivaldybės turtą, todėl Akademija ir nuspręsdavo kokie renginiai ir kada buvo vykdyti jos žinioje. Visuomet buvo siekiama, kad mieste kuo daugiau renginių vykdytų Akademija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visuomet viešoje erdvėje (interneto tinklalapiuose) skelbiama informacija apie vykdomas varžybas buvo teisinga, todėl negalima teigti, remiantis trečiųjų asmenų informacija, pateikta viešoje erdvėje, kad Akademija negavo pajamų už tariamai įvykusias varžybas. Dėl šių priežasčių ieškovas kategoriškai nesutiko su teiginiu, kad Akademija 2014-2015 metais neatlygintinai išnuomojusi stadionus, turtą valdė ir naudojo neefektyviai ir neracionaliai bei nesivadovaudama teisės aktais, todėl negavo 12 395,59 Eur pajamų.
Bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį ieškovui nuvykus į Šiaulių miesto savivaldybę pokalbio metu miesto meras ieškovui pasakė, kad ieškovas turi palikti savo einamas pareigas. Kodėl ieškovas toliau šių pareigų eiti negali, ieškovui nebuvo nurodyta. Ieškovas, esant tokiai situacijai, sutiko su darbo sutarties nutraukimo abipusiu šalių sutarimu, nes ieškovui buvo nurodyta, jog jam nesutinkant ir nepasirašant susitarimo bus pradėtas tyrimas. Ieškovas pradžioje sutiko, tačiau dar nepasirašius susitarimo ir negavęs argumentų, kodėl jis yra netinkamas toliau eiti BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ direktoriaus pareigas, ieškovas apsisprendė darbo sutarties nenutraukti. Ieškovo vertinimu ieškovas patyrė neteisėtą savivaldybės mero spaudimą nutraukti darbo sutartį, o vėliau BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ atliktas veiklos ir vidaus kontrolės auditas už 2014 m. ir 2015 m., ieškovo vertinimu ir yra mero nurodytas pradėtas tyrimas ieškovui neišėjus iš darbo.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad savivaldybės mero jam skirta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga, nes kitose panašaus pobūdžio savivaldybei priklausančiose biudžetinėse įstaigose (sporto mokyklose) atlikus tokį veiklos ir vidaus kontrolės auditą ir nustačius panašius pažeidimus vadovams nebuvo skirtos pačios griežčiausios nuobaudos - atleidimas iš darbo ir kitų sporto mokyklų padaryti vadovų pažeidimai nebuvo vertinami kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai.
Ieškovas ir jo atstovas bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose pažymėjo, kad ieškovo atleidimas iš darbo turi būti pripažintas neteisėtu ir dėl to, kad ieškovas buvo atleistas tokios kompetencijos neturinčio subjekto, t.y. savivaldybės mero. Ieškovas pažymėjo, kad į darbą jis buvo priimtas kitos savivaldybės institucijos – savivaldybės tarybos, BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ yra švietimo įstaiga, todėl ieškovas iš darbo galėjo būti atleistas tos pačios institucijos, kuri jį ir priėmė į darbą – savivaldybės tarybos. Ieškovo vertinimu savivaldybės meras, neturėdamas kompetencijos ieškovo atleisti, negalėjo jam skirti ir su atleidimu susijusios drausminės nuobaudos. Todėl ieškovas laiko, kad buvo atleistas neteisėtai, ieškovas nemato aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti grąžintas į ankstesnį jo darbą, nes jo atleidimas nėra susijęs nei su ieškovo kompetencija, nei su kitomis dalykinėmis savybėmis, todėl ieškovas prašo grąžinti jį į pirmiau dirbtą darbą ir priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį.
Šalies argumentai
Šiaulių miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovas atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl 2016 m. birželio 20 d. savivaldybės mero potvarkis Nr. MP-62 turi būti paliktas nepakeistu, o ieškovas negrąžintas į pirmiau dirbtą darbą. Savo atsiliepime atsakovas nurodo ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos galėjo būti skirta nuobauda - atleidimas iš darbo. Atsakovas, pasisakydamas ką vertino kaip ieškovo darbo drausmės pažeidimą, nurodė, kad įmokų surinkimas už paslaugas, vykdant neformaliojo ugdymo programas, Akademijoje buvo vykdomas nesilaikant 2014-09-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1302 patvirtintos Atlyginimo už Šiaulių miesto savivaldybės įstaigose teikiamą neformalųjį švietimą mokėjimo tvarkos Aprašo (Aprašo 4 punkto), kuris nurodo, kad atlyginimas už Šiaulių miesto savivaldybės įstaigose teikiamą neformalųjį švietimą mokamas kiekvieną mėnesį ir turi būti sumokėtas iki kito mėnesio 15 dienos, nes ugdytiniai už įstaigos teikiamas neformaliojo ugdymo paslaugas atsiskaitydavo ne kiekvieną mėnesį, o kartą per ketvirtį, ir taip kai kuriems Akademijos treneriams buvo sudaryta galimybė keletą mėnesių disponuoti Akademijos grynaisiais pinigais, nes grynųjų pinigų gavimas iš ugdytinių tėvų (globėjų) jų gavimą įrodančiais dokumentais nebuvo fiksuojamas.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad Akademija, patikėjimo teise valdanti Savivaldybės turtą, neturėjo teisės perduoti šio turto panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti kitiems asmenims, nes tokios teisės neturėjo pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį. Taip pat turto negalėjo perduoti ir pagal 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-48 patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ar patikėjimo teise valdomo materialiojo turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos Aprašą.
Atsakovo atstovas nurodė, kad Futbolo akademijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Futbolo akademijos turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą; taip pat Futbolo akademijos direktorius atsako už tai, kad Futbolo akademijoje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, už demokratinį Futbolo akademijos valdymą, bendruomenės narių informavimą, informacijos apie Futbolo akademijos veiklą skelbimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatyto tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, Futbolo akademijos veiklos rezultatus, Futbolo akademija patikėjimo teise perduotą Šiaulių miesto savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus Savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovai pažymėjo, kad ieškovas pažeidė šią tvarką ir tai atsakovo vertinimu yra šiurkštus ieškovo darbo drausmės pažeidimas.
Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas, kaip darbuotojas, neturėdamas teisinio pagrindo, Akademijos ugdytinių prisiimtus įsipareigojimus dėl Akademijos suteiktų paslaugų apmokėjimo perdavė trečiosioms šalims (Šiaulių futbolo veteranų klubui „33“ ir Futbolo klubui „Gintra“), nes teisė perleisti ugdytinių prisiimtus įsipareigojimus dėl Akademijos ugdytiniams suteiktų paslaugų apmokėjimo trečiosioms šalims (pateikti sąskaitas faktūras apmokėjimui) nei įstaigos Nuostatuose, nei Mokėjimo tvarkos apraše ar kitame Akademijos veiklą, teikiant neformalaus ugdymo paslaugas ugdytiniams, reglamentuojančiame dokumente nėra reglamentuota. Sąskaitas faktūras minėtiems juridiniams asmenims už ugdytiniams suteiktas paslaugas Akademija išrašė nesilaikydama tiek Mokėjimo tvarkos Apraše, tiek neformaliojo švietimo paslaugų teikimo sutartyse, sudarytose su neformaliojo švietimo gavėjais nurodytų atsiskaitymo už paslaugas terminų, nes 2014-03-25 Šiaulių futbolo veteranų klubui „33“ Akademijos išrašyta sąskaita faktūra Nr. 157 už Akademijos ugdytiniams sausio - kovo mėn. suteiktas paslaugas -375 Lt; Atitinkamai 2014- 06-03 Akademijos išrašyta 500 Lt sąskaita faktūra Nr. 169 už balandžio - birželio mėn. suteiktas paslaugas; 2014-11-28 išrašyta 975 Lt sąskaita faktūra Nr. 176 už rugsėjo - lapkričio mėn. suteiktas paslaugas. 2015-03-27 Šiaulių futbolo veteranų klubui „33“ Akademijos išrašyta sąskaita faktūra Nr. 182 už sausio-kovo mėn. - 260,64 eurų; 2015-06-16 Futbolo klubui „Gintra“ Akademijos išrašyta sąskaita faktūra Nr. 190 už balandžio-birželio mėn. suteiktas paslaugas.
Atsakovas akcentavo, kad nors 2004 m. kovo 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija raštu Nr. S-353-20 „Sutikimas dėl adreso suteikimo“ sutiko, kad adresu S. D. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas VšĮ „Šiaulių krepšinio ir futbolo klubas“, tačiau šiuo raštu nesuteikė Akademijos direktoriui teisės nesivadovauti Savivaldybės tarybos sprendimais ir kitais teisės aktais, priimant sprendimus dėl patikėjimo teise valdomo turto naudojimo ir disponavimo juo. Atsakovo – Šiaulių miesto savivaldybės – atstovas taip pat nurodė, kad Akademijos direktorius, būdamas atsakingas už Akademijos autobusų saugojimą, eksploatavimo kontrolę vykstant autobusui vienai autobuso darbo dienai neįformino vairuotojų tarnybinės komandiruotės.
Taip pat atsakovas ieškovo darbo drausmės pažeidimu laikė ir tai, kad 2015 m. sausio 27 d. Akademijai UAB „Impuls LTU“ pateikė 1260 Eur sąskaitą išankstiniam apmokėjimui už „patalpų nuomą, (duomenys neskelbtini)“, kurią Akademija apmokėjo 2015-01-28 iš Paramos sąskaitos ((duomenys neskelbtini)). Pagal Akademijos darbuotojų paaiškinimus iš UAB „Impuls LTU“ nebuvo nuomojamos patalpos, o daliai Akademijos darbuotojų teiktos baseino paslaugos. Vadovaujantis teisės aktais labdaros ir paramos lėšas biudžetinės įstaigos gali naudoti nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti, o kai kurių Akademijos darbuotojų asmeninių poreikių tenkinimas nėra Akademijos nuostatuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas.
Atsakovas laikė, kad ieškovas taip pat padarė darbo drausmės pažeidimus viešųjų pirkimų srityje sudarant susitarimus dėl laikinųjų paviljonų gamybos ir pastatymo Kviečių g., Šiauliuose, nes Akademijoje buvo neužtikrinta teisės aktuose reglamentuotų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymosi, nes: (1) Pažeidžiant teisės aktus, dalį prekių ir paslaugų pirko žodžiu apklausiant tik vieną tiekėją; (2) Dalį pirkimų skaidė į atskirus pirkimus ir kiekvienu atskiru pirkimu žodžiu apklausė po vieną tiekėją, galimai siekiant išvengti teisingo įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo; (3) Kai kuriose tiekėjų apklausos pažymose pirkimo organizatoriai netinkamai apibūdino perkamą objektą, nenurodė techninių parametrų, kiekių, gautų pasiūlymų kainų; (4) Akademija, būdama perkančioji organizacija, dalį prekių ir paslaugų pirko netaikydama viešųjų pirkimų procedūrų; (5) Nustatyta atvejų, kai Akademija sudarė rangos sutartis su tiekėjais anksčiau, nei buvo atlikta tiekėjų apklausa bei tai dokumentuota tiekėjų apklausos pažymoje arba sudarė sutartis vėliau, negu buvo įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, todėl galima daryti išvadą, kad minėtos apklausos buvo vykdytos formaliai.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovai bylą nagrinėjant teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad darbdavys nenurodė konkretaus darbo drausmės pažeidimo, jo padarymo aplinkybių, vietos ar laiko. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad suformuluotas darbo drausmės pažeidimas ir jo turinys yra konkretūs ir informatyvūs, nes darbdavys juos sukonkretino pasirengimo stadijoje teikdamas savo atsiliepimą. Todėl ieškovo atstovas laiko, kad atleidžiant ieškovą DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu pagrindu buvo pagrindas darbo drausmės pažeidimą vertinti šiurkščiu ir tokią nuobaudą skirti.
Taip pat atsakovo atstovas laikė, kad 2016 m. gegužės 4 d. atlikta veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo ataskaita turi būti vertinama kaip didesnę įrodomąją galią turintis oficialus rašytinis įrodymas ir negali būti paneigtas liudytojų parodymais.
Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas kaip Akademijos direktorius nesilaikė tvarkos, kuri nustato perduoto turto naudojimą, tame tarpe ir nuomą, taip pažeisdamas Nuomos tvarkos aprašą. Atsakovo atstovas nurodė, kad darbdavys darbuotojo veiksmus laikė darbuotojo piktnaudžiavimu ir savivaliavimu, taip sukuriant naudą kitiems asmenims, nes sprendimus, susijusius su turto perdavimu, ieškovas priimti negalėjo, tokius sprendimus galėjo priimti savivaldybės Taryba.
Atsakovo atstovas atkreipė teismo dėmesį, kad terminas drausminei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo momento, kai komisija, sudaryta drausmės pažeidimui nustatyti, nustatė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Be to, atstovas pažymėjo, kad komisijos nariai nepatyrė jokio mero spaudimo ar įtakos priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Dar daugiau, komisija buvo sudaryta siekiant nešališkai ir objektyviai nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su darbo drausmės pažeidimo padarymu.
Atsiliepimas
Atsakovas BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ yra neformaliojo sportinio ugdymo įstaiga. Įstaiga, kuri atsakinga už vienos sporto šakos plėtrą ir vystymąsi Šiaulių mieste. Taip pat atstovė teismo posėdyje nurodė, kad lėšos iš ugdytinių buvo surenkamos, Akademijos pavaduotoja turėjo duomenis apie ugdytinių tėvų ir globėjų nesumokėtas įmokas, nuolat treneriams apie jas primindavo. Taip pat atstovė nurodė, kad gal ieškovas iš nepatirties ir padarė kažkokius pažeidimus, tačiau ne tiek reikšmingus, kad už juos galėtų būti skirta nuobauda - atleidimas iš darbo. Atstovė taip pat nurodė, kad nemato priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų būti grąžintas į pirmiau dirbtas pareigas, jeigu jo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: Ieškovas S. L. BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ direktoriaus pareigoms buvo priimtas dirbti 2007 m. rugpjūčio 28 d. su juo sudarant darbo sutartį Nr. 28. Darbo sutartį sudarė ieškovas ir Šiaulių miesto savivaldybės taryba, sutartį pasirašant ieškovui ir darbdavio - Šiaulių miesto savivaldybės tarybos – atstovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Dirbti darbuotojas pradėjo nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. (13, 14 b.l., tomas 1)[1]. Ieškovas šias pareigas ėjo iki jam buvo paskirta skundžiama drausminė nuobauda. Einant šias pareigas ieškovui, iki skundžiamos drausminės nuobaudos skyrimo, kitos drausminio poveikio priemonės taikytos nebuvo.
2016 m. vasario 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys A. Š. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui E. B. pateikė prašymą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų, kuriuo savivaldybės administracijos direktorių paprašė laikinai nušalinti nuo pareigų BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ direktorių, t.y. ieškovą, ir Savivaldybės sporto skyriaus vedėją G. J. iki paaiškės tyrimo išvados. Taip pat prašoma Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos dėl BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ veiklos ir finansinės ataskaitos patikrinimo (157 b.l., tomas 3).
2016 m. vasario 22 d. ieškovas savivaldybės merui A. V. pateikė prašymą atleisti jį iš einamų pareigų šalių susitarimu išmokant ieškovui 4 mėnesių VDU išeitinę išmoką. Ieškovo prašymas Savivaldybės personalo skyriuje užregistruotas 2016 m. vasario 22 d. (158 b.l. tomas 3). Pagal šį prašymą buvo parengtas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kurį tą pačią dieną – 2016 m. vasario 22 d. – pasirašė savivaldybės meras A. V., taip pat uždėdamas savivaldybės mero spaudą, ieškovas šio susitarimo pasirašęs nebuvo (168 b.l., tomas 3). 2016 m. vasario 24 d. ieškovas pateikė prašymą, kuriuo nurodė atšaukiantis savo prašymą atleisti jį iš pareigų šalių susitarimu (159 b.l., tomas 3). 2016 m. vasario 25 d. Savivaldybės meras rašte Nr. S-549 nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu nutraukti sutartį šalių susitarimu bei išmokėti ieškovui 4 VDU išeitinę išmoką. Tame pačiame rašte, adresuotam ieškovui ir siųstam BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ elektroniniu paštu, nurodoma, kad ieškovo vadovaujamojoje įstaigoje bus atliekamas veiklos ir valdymo auditas (141 b.l., tomas 3).
2016 m. gegužės 25 d. ieškovas raštu Nr. ŠFA-464 pateikė pasiaiškinimą, kuriame paaiškino aplinkybes ir pateikė savo vertinimą apie audito ataskaitoje nurodytus pažeidimus. Ieškovas iš esmės savo pasiaiškinime nenurodė, kad su Akademijoje nustatytais pažeidimais sutinka ar juos pripažįsta (58-61 b.l., tomas 1). 2016 m. birželio 10 d. pateikta darbo grupės galimam darbo drausmės pažeidimui tirti išvada „Dėl S. L. darbo drausmės pažeidimo“ Nr. PV-432, kuria darbo grupė nustatė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo tvartą ir sukėlė žalingus padarinius, todėl pasiūlo skirti drausminę nuobaudą – ieškovo atleidimą iš darbo (62-69 b.l., tomas 1). Vadovaujantis darbo grupės galimam darbo drausmės pažeidimui tirti išvada 2016 m. birželio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės meras priėmė skundžiamą potvarkį Nr. MP-62 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių futbolo akademijos direktoriui“, kuriuo ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (78 b.l., tomas 1). 2016 m. rugsėjo 21 d. ieškovui sugrįžus į darbą, jam buvo pritaikyta ir įsigaliojo drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas, laikydamas, kad yra atleistas neteisėtai, prašo jam skirtą nuobaudą panaikinti ir grąžinti jį į pirmiau dirbtą darbą.
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo.
Darbo teisinio santykio dalyviai yra darbuotojas (DK 15 straipsnis) ir darbdavys (DK 16 straipsnis). Darbo teisinio santykio turinys – darbo teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos. Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku, tinkamai ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, įvykdyti darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 228 straipsnis). Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Taip pat darbdavys turi sudaryti organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, taip pat darbdavys turi tiek teisę, tiek ir pareigą darbuotojus skatinti už gerą darbą (DK 227 ir 229 straipsniai). Sėkmingas darbo procesas yra įmanomas tada, kai abi darbo teisinio santykio šalys darbdavys ir darbuotojas, o tam tikrais atvejais ir darbuotojų kolektyvas, maksimaliai bendradarbiauja. Tik bendradarbiaudami ir veikdami darniai, vykdydami savo funkcijas, atlikdami savo pareigas ir įgyvendindami savo iš darbo teisinių santykių kylančias teises darbdavys ir darbuotojas (darbuotojai) gali užtikrinti sklandų, efektyvų, maksimaliai ekonomiškai naudingą darbo procesą. Darbdavys efektyvius rezultatus gali pasiekti tik turėdamas kvalifikuotus, motyvuotus ir atsakingus darbuotojus, kita vertus, tik atsakingas, tinkamai savo darbo pareigas vykdantis ir lojalus darbuotojas gali tikėtis būti skatinamas už gerą darbą ir pasiektus darbo rezultatus.
Tačiau tuo atveju, jeigu darbo teisinio santykio dalyviai veikia pažeisdami priešingos šalies teises ar jų teisėtus interesus, Darbo kodeksas ir kiti norminiai aktai numato priemones darbo teisės subjekto pažeistų teisių gynybai. Pavyzdžiui, darbuotojas, esant tam tikriems pagrindams turi teisę atsisakyti dirbti (DK 276 straipsnis), taip pat darbuotojas turi teisę iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų (DK 123 (1) straipsnis).
Taigi, drausminio poveikio priemonių taikymas darbuotojui yra įstatymu numatytas darbdavio teisių ir teisėtų interesų gynybos būdas. Darbdavys konstatuodamas, kad darbuotojas pažeidžia savo darbo pareigas dėl darbuotojo kaltės, t.y. padaro darbo drausmės pažeidimą, darbdavys tokiam darbuotojui gali taikyti drausmines nuobaudas, numatytas DK 237 straipsnyje.
Teismas, konstatuodamas, kad drausminių nuobaudų skyrimas yra pažeistos darbdavio teisės gynimo priemonė, pažymi, jog darbdavys šia savo teise gali naudotis dispozityviai, t.y. nustatęs darbo drausmės pažeidimą pats darbdavys gali nuspręsti nuobaudą darbuotojui skirti arba jos neskirti, nes joks norminis reguliavimas neįpareigoja darbdavio nuobaudą skirti visais atvejais. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu darbdavys, veikdamas savo diskrecijos ribose, nusprendžia drausminę nuobaudą skirti, skirdamas tokią nuobaudą jis privalo laikytis numatytos nuobaudos skyrimo reguliavimo, t.y. nuobauda turi būti skirta per numatytą terminą (DK 241 straipsnis), laikantis numatytos skyrimo procedūros (DK 240 straipsnis) ir tinkamai įvertinant darbo drausmės pažeidimą. Darbo drausmės nuobaudą skiria darbdavys. Vertinant paskirtos nuobaudos teisėtumą yra vertinamas šių sąlygų teisėtumas: (1) nuobaudos skyrimas numatytu terminu; (2) nuobaudos skyrimas laikantis numatytos procedūros; (3) nuobaudos skyrimas už padarytą ir tinkamai nustatytą pažeidimą ir (4) nuobaudos skyrimas tokią teisę turinčio subjekto.
Teismas akcentuoja, kad kiekvienos iš minėtų sąlygų buvimas yra būtinas, bet savaime nepakankamas paskirtą drausmės nuobaudą pripažinti teisėta. Tik konstatavus visų minėtų keturių sąlygų buvimą ir jų kiekvienos teisėtumą, paskirta drausminė nuobauda yra laikoma paskirta teisėtai.
Tuo atveju, jeigu su drausminės nuobaudos skyrimu susiję klausimai – jos skyrimo terminai, speciali skyrimo procedūra ar specialūs tokią teisę turintys subjektai - yra reglamentuojami kituose norminiuose aktuose, ne tik DK, vertinant nuobaudos teisėtumą yra vertinamas ir tuose norminiuose aktuose numatytas teisinis reguliavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra biudžetinės įstaigos vadovas, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina viena iš savivaldos (savivaldybės) institucijų, todėl teismas, nagrinėjamojoje byloje vertindamas ieškovui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, be DK numatyto reguliavimo ieškovo atleidimo teisėtumą vertina ir vadovaudamasis vietos savivaldą, biudžetinių įstaigų teisinį statusą numatančiu reguliavimu.
Dėl BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ ir jos vadovo teisinio statuso.
Ieškovas iki buvo atleistas iš darbo dirbo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, o biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Minėto įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė, o iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Įgyvendindama savininko teises ir pareigas savivaldybės taryba tvirtina biudžetinės įstaigos nuostatus; priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos buveinės pakeitimo; priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo.
BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ nuostatai, kurie yra patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-229, priimtu 2015 m. rugpjūčio 27 d. (144-149 b.l., tomas 1), nurodo, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančioji institucija yra savivaldybės taryba (6 punktas). Akademija yra neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaiga (9 punktas), o šios biudžetinės įstaigos užduotis – formalųjį švietimą papildančių ir neformaliojo sporto ugdymo programų vykdymas (13 punktas). Minėtu tarybos sprendimu patvirtintų nuostatų 23 punktas nurodo, kad Akademijos direktorių į pareigas skiria ir atleidžia Savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo.
Švietimo įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad švietimo įstaiga yra mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga. Tame pačiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad mokykla yra juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. VĮ Registrų centras JAR išplėstiniame sąraše (7-10 b.l., tomas 2) nurodoma, kad Akademijos veiklos tikslai – neformalusis vaikų ir suaugusiųjų ugdymas, formalųjį švietimą papildantis ugdymas, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų sportininkų rengimas. JAR išplėstiniame sąraše nurodoma, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba.
Vietos savivaldos įstatymas apibrėždamas savivaldos institucijų kompetenciją nurodo, kad savivaldybės meras inter alia priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, atlieka kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalie 17 punktas). To paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas, reglamentuojantis savivaldybės tarybos funkcijas nurodo, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija inter alia yra ir savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas sprendžiamo klausimo kontekste pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio, apibrėžiančio vietos savivaldos institucijų kompetenciją, 9 dalyje yra apibrėžta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kuri apibrėžiama kaip Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.
Teismas, nagrinėjamo klausimo kontekste vertindamas aptartą įstatymais numatytą reguliavimą, taip pat vertindamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-229 2015 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintus Šiaulių futbolo akademijos nuostatus, laiko, kad Šiaulių futbolo akademija yra biudžetinė savivaldybės neformaliojo ugdymo (švietimo) įstaiga, o ieškovas buvo šios įstaigos vadovas. Tiek minėti savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Akademijos nuostatai, tiek aptartas Vietos savivaldos įstatyme numatytas reguliavimas imperatyviai nurodo, kad tokios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, jos taip pat negali įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Pati savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.
Kaip teismas yra nustatęs, ieškovą į darbą priėmė su juo sudarant darbo sutartį savivaldybės taryba, tačiau atleistas ieškovas skiriant jam drausminę nuobaudą savivaldybės mero. Teismo vertinimu, nepriklausomai kokiu pagrindu su ieškovu (biudžetinės švietimo įstaigos vadovu) baigiami darbo santykiai – jis atleidžiamas jo paties prašymu (DK 127 straipsnis), darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu (DK 125) ar toks darbuotojas atleidžiamas skiriant jam drausminę nuobaudą, visais atvejais pagal nurodytą reguliavimą tokį darbuotoją atleidžia tik savivaldybės taryba. Teismo vertinimu, savivaldybės meras, priimdamas 2016 m. birželio 26 d. potvarkį Nr. MP-62, veikė aiškiai viršydamas ne tik jam įstatymų suteiktas kompetencijas, tačiau priimdamas minėtą potvarkį nepaisė draudimo perimti ir kištis į išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją. Todėl teismas sprendžia, kad 2016 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto mero potvarkis Nr. MP-62 yra priimtas tokios teisės neturinčio subjekto, jis yra laikytinas prieštaraujančiu numatytam teisiniam reguliavimui (contra legem), pažeidžiantis išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją ir dėl to turi būti panaikintas. Priešingas vertinimas iš esmės reikštų teisinės valstybės, valstybės ir savivaldos institucijų veikimo savo kompetencijos ribose, teisės viršenybės (rule of law) principų pažeidimus.
Dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo turinio ir drausminės nuobaudos skyrimo termino.
Teismas laiko, kad nagrinėjamojoje byloje yra aktuali kasacinio teismo praktika ir pateiktas teisės aiškinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 4 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-686/2016. Nors nurodytos bylos ir teismo nagrinėjamos bylos ne visos faktinės aplinkybės yra sutampančios, tačiau teisiškai reikšmingos teisinio ir teisinius padarinius lemiančios aplinkybės abiejose bylose yra panašios. Minėtoje byloje Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vertino darbuotojo atleidimo teisėtumą ir atleidimo teisinius padarinius, kai darbuotojas buvo atleistas (jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo) tokios teisės (kompetencijos) neturinčio subjekto. Teisėjų kolegija minėtoje byloje nurodė (nutarties 25 punktas), kad pripažinus neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbą, atliktą tokios teisės neturinčio asmens, šio asmens įrodinėjamos ieškovo darbo drausmės pažeidimo aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atleidusio subjekto teisės neturėjimas kilo iš Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės steigimo dokumentuose numatyto reguliavimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisė atleisti ieškovą, tame tarpe ir skiriant jam drausminę nuobaudą, yra ne savivaldybės mero, o išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl teismas šioje byloje konstatuoja, kad pripažinus neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, atliktą tokios teisės neturinčio asmens, darbo drausmės pažeidimo aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės.
Kaip teismas jau yra nurodęs, drausminės nuobaudos skyrimas yra darbdavio teisių gynimo priemonė, jei darbuotojas pažeidžia nustatytą darbo drausmę, daro darbdaviui žalą ar kitaip pažeidžia darbdavio teises ar teisėtus interesus. Drausminės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė darbdavio prerogatyva. Drausminę nuobaudą skiria, t.y. įvertina darbo drausmės pažeidimą, įvertina kitas aplinkybes ir parenka drausminę nuobaudą pats darbdavys. Teismui konstatavus, kad (1) darbo drausmės pažeidimo nustatymo, (2) pažeidimo įvertinimo ir (3) drausminės nuobaudos pasirinkimo prasme darbdavio statusą nagrinėjamojoje byloje turi tik Šiaulių miesto savivaldybės taryba, laikytina, kad tik šios institucijos paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumas gali būti vertinamas teismo. Teismo vertinimu, kitoks aiškinimas reikštų prieštaravimą Ex injuria jus non oritur (neteisėtu veikimu negalima sukurti teisėtų padarinių) principui, nes būtų vertinamas teisėtumas to, ką teismas jau pripažino neteisėtu, nes teisėtų padarinių negali sukurti subjektas, kuriam tokia teisė nenumatyta.
Teismui vertinant kitas drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes iš esmės reikštų teismo nešališkumo ir objektyvumo principų pažeidimą. Teismas, būdamas nešališku ginčo arbitru, sprendžia, ar darbdavys skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimą ir adekvačiai parinko nuobaudą, tačiau pats teismas darbo drausmės pažeidimo neformuluoja ir drausminės nuobaudos neparenka, nes tai yra darbdavio prerogatyva. Sprendimo priėmimo metu visiškai nėra žinoma kaip audito ataskaitoje nustatytas aplinkybes vertintų tokią teisę turintis subjektas – savivaldybės taryba. Ar audito nustatytos aplinkybės tarybos vertinimu sudarytų ieškovo drausminės atsakomybės pagrindą, t.y. ar taryba apskritai vertintų, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, taip pat nėra žinoma kaip taryba vertintų nustatytą darbo drausmės pažeidimą, jeigu laikytų, kad pažeidimas yra padarytas ir kokią drausminę nuobaudą parinktų. Be to, teismas pažymi, kad skyrus pastabą ar papeikimą kaip drausminę nuobaudą, ginčams dėl šių nuobaudų numatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje. Todėl teismas daro išvadą, kad darbo drausmės pažeidimo aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, o jas nagrinėdamas, kol jos nėra įvertintos savivaldybės tarybos, teismas iš esmės pažeistų išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją.
Iš esmės tas pats pasakytina ir apie drausminės nuobaudos skyrimo terminą, šis terminas yra aktualus tik tada, kai nuobauda yra skirta tokią kompetenciją turinčio subjekto, nes būtent su jo sužinojimo momentu įstatymas ir sieja nuobaudos skyrimo terminus (DK 241 straipsnis).
Dėl neteisėto ieškovo atleidimo teisinių padarinių.
DK 300 straipsnio 3 dalis nurodo, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šio straipsnio 4 dalis nurodo, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad nori būti grąžintas į pirmiau dirbtą darbą, teismas nenustatė jokių ekonominių, technologinių ar organizacinių priežasčių, dėl kurių ieškovas į darbą būti grąžintas negalėtų. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ direktoriaus pareigybės aprašymą (253, 254 b.l., tomas 1) Akademijos direktorius yra atsakingas savivaldybės tarybai, teismas nelaiko atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas prarado savivaldybės mero pasitikėjimą, teisiškai reikšmingomis ir pakankamomis, dėl kurių ieškovas neturėtų būti grąžintas į pirmesnį darbą. Vertinant šias aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovo išsakytą norą ir apsisprendimą būti grąžintu į darbą bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių ieškovas į pirmesnį darbą būti grąžintas negalėtų, teismas sprendžia ieškovą grąžinti į BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ direktoriaus pareigas.
Pagal pateikiamą UAB „Kagesos sauga“ pažymą ieškovas dirba UAB „Kagesos sauga“, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius (neto) 89,00 Eur, o iki mokesčių (bruto) - 100 Eur.
Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis skaičiuojamas pagal trijų paskutinių (iki faktinio atleidimo 2016 m. rugsėjo mėnesį) kalendorinių mėnesių faktiškai uždirbtą darbo užmokestį dalinant iš faktiškai dirbtų per tą patį laikotarpį dienų skaičiaus. 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovas faktiškai nedirbo ir darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, o 2016 m. birželio mėnesį ieškovas faktiškai dirbo 7 dienas ir už jas buvo priskaičiuotas 398,78 Eur (bruto) darbo užmokestis, todėl ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis neatskaičius mokesčių yra 56,97 Eur (398,78/ iš 7 d.d.).
Skaičiuojant ieškovui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. vienos darbo dienos užmokestis 56,97 Eur dauginamas iš konkretaus priverstinės pravaikštos mėnesio darbo dienų skaičiaus ir gauta suma (bruto) mažinama UAB „Kagesos sauga“ apskaičiuota ieškovui darbo užmokesčio suma (bruto).
Rugsėjis 7 d.d. x 56,97 Eur = 398,78 Eur – 22,73 Eur = 376,05 Eur
Spalis 21 d.d. x 56,97 Eur = 1196,37 Eur – 100 Eur = 1096,37 Eur
Lapkritis 21 d.d. x 56,97 Eur = 1196,37 Eur – 100 Eur = 1096,37 Eur
Gruodis 21 d.d. x 56,97 Eur = 1196,37 Eur – 100 Eur = 1096,37 Eur
Sausis 22 d.d. x 56,97 Eur = 1253,34 Eur – 100 Eur = 1153,34 Eur
Vasaris 19 d.d. x 56,97 Eur = 1082,43 Eur – 100 Eur = 982,43 Eur
Kovas 23 d.d. x 56,97 Eur = 1310,31 Eur – 100 Eur = 1210,31 Eur
Balandis 19 d.d. x 56,97 Eur = 1082,43 Eur – 100 Eur = 982,43 Eur
Gegužė 1 d.d. x 56,97 Eur = 56,97 Eur – 4,55 Eur (100 Eur/ iš 22 d.d.) = 52,42 Eur
Viso priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį - 8046,09 Eur. Užmokestis nurodomas iki mokesčių (bruto). Privalomus sumokėti mokesčius turi apskaičiuoti ir sumokėti BĮ „Šiaulių futbolo akademija“.
DK 302 straipsnis reglamentuoja, kad teismas nurodo skubiai vykdyti sprendimą dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą. Todėl teismas sprendžia, kad sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą vykdoma skubiai ir priverstinės pravaikštos laikotarpis baigiasi 2017 m. gegužės 2 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, prašomų priteisti atstovavimo išlaidų sumas teismas turi vertinti ir pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalaus tokių sumų dydžio. Išlaidos nustatomos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Ieškovas 2017 m. sausio 30 d. (123 b.l., tomas 3) ir 2017 m. balandžio 3 d. pateikė prašymus priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti 4224,10 Eur ir 1399,57 Eur (viso 5623,67 Eur). Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad tame tarpe ir už kitas advokato paslaugas ieškovas sumokėjo 2000 Eur; 520,82 Eur; 2000 Eur ir 1400 Eur – viso 5920,82 Eur.
Vadovaujantis Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis maksimalus dydis advokato pagalbos išlaidoms apmokėti apskaičiuojamas taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal ieškovo teikiamas sąskaitas ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas ieškovas už ieškinio parengimą, tikslinimą ir patikslinto ieškinio parengimą sumokėjo 616,67 Eur (127 b.l., tomas 3), 100,00 Eur (131 b.l., tomas 3) ir 400,00 Eur (133 b.l., tomas 3), viso 1116,67, o kartu su PVM 1351,17 Eur. Sąskaita už ieškinio rengimą išrašyta 2016 m. rugpjūčio 31 d., todėl maksimalus dydis vertinamas pagal 2016 m. pirmojo ketvirčio vidutinį mėnesio bruto darbo užmokestį ir maksimalus dydis gali būti 1870 Eur (2,5 x 748 Eur). Todėl teismas daro išvadą, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio. Bylos nagrinėjimo metu buvo surengti du parengiamieji posėdžiai ir aštuoni teismo posėdžiai, pagal Rekomendacijos 8.19 punktą viena teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valanda, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu – 0,1 koeficiento.
Pirmasis parengiamasis posėdis įvyko 2016 m. lapkričio 18 d., jo trukmė 1 val. 15 min. (nuo 9 val. 30 min iki 10 val. 15 min.), todėl teismas pagrįstomis išlaidomis už šį posėdį pripažįsta 119 Eur (793,3 Eur x 0,1 x 1,5 val.). Antrasis parengiamasis posėdis 2016 m. gruodžio 13 d., truko 2 val. 30 min., todėl teismas pagrįstomis išlaidomis už šį posėdį pripažįsta 198,33 Eur (793,3 Eur x 0,1 x 2,5 val.). 2017 m. sausio 27 d. (135 b.l., tomas 3) nurodomos išlaidos 550 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, tačiau nenurodoma už dalyvavimą kuriame. Išrašant PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 8506 2017 m. sausio 27 d. abu parengiamieji posėdžiai buvo jau įvykę, o už vasario mėnesį vykusius ir kitus posėdžius sąskaitos išrašytos vėliau, todėl teismas nurodytą sumą nepripažįsta pagrįsta ir jos nepriteisia.
Su 2017 m. balandžio 3 d. teikiamu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suteiktų paslaugų ataskaitoje nurodytos kainos už dalyvavimą teismo posėdžiuose teismas iš esmės vertina pagrįstomis ir sprendžia jas priteisti. Iš išlaidų, susijusių su atstovo dalyvavimo teismo posėdyje, viso 2606,67, o su PVM 3154,07 Eur, teismas nepagrįstomis pripažįsta 550 Eur, o su PVM 665,50 Eur; 450 Eur (su PVM 544,50 Eur) -119 Eur =425,50 Eur; ir 450 Eur (su PVM 544,50 Eur) -198,33 Eur =346,17 Eur), viso 1437,17 Eur, ir tokia suma mažina ieškovo prašomas priteisti išlaidas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ataskaitose nurodomas ir vykimas į teismo posėdžius pažymi, jog minėtos Rekomendacijos 3 punktas nurodo, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2017 m. sausio 27 d. teisinių paslaugų ataskaitoje (135 b.l., tomas 3) pagal PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 8506 (b.l. 136, tomas 3) konsultacijų trukmė 5 val., o jų bendra kaina 500 Eur, o kartu su PVM 605 Eur. Pagal minėtos Rekomendacijos 8.19 punktą viena teisinių konsultacijų valanda – 0,1 koeficiento, todėl bendra konsultacijų kaina negali būti didesnė nei 396,65 Eur (793,3 Eur x 0,1 x 5 val.). Todėl šią sumą teismas mažina 208,35 Eur (605 - 396,65 Eur), pagrįstomis pripažindamas 396,65 Eur konsultacijų išlaidas. Kitas ieškovo išlaidas teismas laiko pagrįstomis ir teisėtomis.
Dėl pirmiau pasakytų motyvų teismas ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų 5623,67 Eur sumą mažina 1645,52 Eur suma (1437,17 Eur + 208,35 Eur) ir tenkindamas ieškinį ieškovui priteisia 3978,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei priteistinas žyminis mokestis 31 Eur už reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu ir 181 Eur už reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Nors ieškinys reiškiamas dviem atsakovams, pagrindinis jo reikalavimas kyla iš vieno atsakovo - Šiaulių miesto savivaldybės - institucijos (mero) priimto norminio akto teisėtumo. Šiam priimtam valiniam sprendimui antrasis atsakovas – BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ - jokios įtakos nedarė ir negalėjo daryti. Šis atsakovas su ieškiniu sutiko. BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ atsakovu įtrauktas todėl, kad teismo sprendimas tiesiogiai įtakoja jo teises ir pareigas dalyje dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamą potvarkį priėmė tik vieno atsakovo (savivaldybės) institucija, atsižvelgdamas į tai, kad biudžetinė įstaiga yra finansuojama iš savivaldybės skiriamų asignavimų, sprendžia bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš Šiaulių miesto savivaldybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, Darbo kodekso 300 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu ir 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį tenkinti.
Panaikinti 2016 m. birželio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. MP-62 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių futbolo akademijos direktoriui“ ir pripažinti ieškovo S. L. atleidimą iš BĮ „Šiaulių futbolo akademija“ direktoriaus pareigų neteisėtu.
Grąžinti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į biudžetinės įstaigos „Šiaulių futbolo akademija“, juridinio asmens kodas 301077604, direktoriaus pareigas. Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo biudžetinės įstaigos „Šiaulių futbolo akademija“, juridinio asmens kodas 301077604, vidutinį darbo užmokestį iki mokesčių (bruto) už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį 8046,09 Eur (aštuonis tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus ir 9 ct). Privalomus sumokėti mokesčius apskaičiuoja ir sumoka BĮ „Šiaulių futbolo akademija“.
Priteisti ieškovui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188771865, patirtas bylinėjimosi išlaidas 3978,15 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 15 ct).
Priteisti valstybei iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188771865, 212,00 Eur (du šimtus dvylika eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.