Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-514-609/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-06
Bylos Nr.: eI-514-609/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01892-2018-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: N. K.
Atsakovas: Neringos savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos miesto

Kategorijos

16.2.2Kiti su kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais susiję klausimai
55.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-514-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01892-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 55.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos N. K. atstovui advokato padėjėjui V. P.,atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atstovei advokatei L. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovėms N. P., G. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. K. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (4.17) V15-184 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pasiūlymą dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 16 patvirtinto Nidos II ūkinio sektoriaus rytinės dalies detaliojo išplanavimo projekto koregavimo organizavimo žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) .

Skunde nurodė, jog ji yra pastato – poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, ir Žemės sklypo, esančio valstybės nuosavybe, naudotoja. Pažymi, jog Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Teigia, jog už Žemės sklypo naudojimąsi ji moka didelius mokesčius, nors komercinės veiklos nevykdo. Nurodo, jog 2018 m. kovo 28 d. ji kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorijos bei pakeisti pastato – poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į gyvenamąją. Teigia, jog Neringos savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.17) V15-1649 nurodė, kad Žemės sklypas buvo suformuotas ir jam reglamentai nustatyti Neringos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 16, patvirtintu Nidos II ūkinio sektoriaus rytinės dalies detaliuoju išplanavimo projektu (toliau – ir Detalusis planas), todėl norint pakeisti jo naudojimo būdą, reikia koreguoti Detalųjį planą. Teigia, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. ji kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją su pasiūlymu dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, tačiau Neringos savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (4.17) V15-184 jos prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog siekiami tikslai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatoms planuojamos teritorijos atžvilgiu. Pareiškėjos teigimu, pagal Neringos savivaldybės bendrąjį planą, patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, Nr. T1-164 (toliau – ir Bendrasis planas), Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri yra priskiriama prie „Gyvenamosios teritorijos (Gyvenamųjų namų statybos), Rekreacinės teritorijos (Ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos))“, todėl Žemės sklypo naudojimo būdas gali būti tiek rekreacinės teritorijos, tiek gyvenamosios teritorijos. Pažymi, jog pagal Bendrąjį planą teritorijai, į kurią patenka ir Žemės sklypas, galioja naudojimo reglamentas R3.2/U2.2, todėl Žemės sklypas gali būti tvarkomas arba pagal reglamentą R3.2, t. y. urbanizuojama rekreacinė teritorija, arba kaip U2.2, t. y. kaip intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės - gyvenamųjų pastatų statybai arba keisti esamų pastatų paskirtis į gyvenamąsias. Pareiškėjos nuomone, pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (toliau – ir Tvarkymo planas), nuostatas Žemės sklypui gali būti nustatytas gyvenamųjų teritorijų žemės naudojimo būdas, esant tam tikroms sąlygoms: 1) esami privatūs pastatai, neatsižvelgiant į jų paskirtį, naudojami arba norima juos naudoti kaip gyvenamuosius namus; 2) neužstatytoje teritorijoje, savivaldybei susidūrus su poreikiu statyti naujus socialinius būstus, tos teritorijos atitinkamos dalies naudojimo būdas gali būti nustatomas ar keičiamas į gyvenamąją. Akcentuoja, jog inicijuodama Detaliojo plano koregavimą, siekė pakeisti žemės naudojimo būdo į gyvenamą tam, kad galėtų pakeisti pastato – poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į gyvenamąją, nes ji ten yra deklaravusi savo gyvenamą vietą ir jame gyvena.

Pripažįsta, jog egzistuoja nesuderinamumas tarp Bendrojo plano ir Tvarkymo plano sprendinių, nes Bendruoju planu ginčo teritorijoje leidžiama ir rekreacinė, ir gyvenamoji ūkinė veikla, o Tvarkymo planas nustato tam tikras išlygas. Teigia, jog Bendrasis planas yra parengtas ir galioja, pagal jo sprendinius nėra jokių kliūčių pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, todėl mano, jog atsisakydama organizuoti Detaliojo plano koregavimą, atsakovė elgėsi nesąžiningai. Pažymi, jog Neringos savivaldybės administracija atsisakė organizuoti Detaliojo plano koregavimą, nurodydama, kad naujų socialinių būstų statybai poreikio nėra, tačiau pareiškėjos nuomone, nurodyta aplinkybė negali paneigti pareiškėjos intereso turimą pastatą – poilsio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudoti kaip gyvenamą namą, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Pažymi, jog Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (4.17) V15-18 apribota pareiškėjos teisė disponuoti valdomu turtu, nes nepakeitus Žemės sklypo naudojimo būdo, ji neturi galimybės pakeisti pastatą – poilsio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirties. Pareiškėjos teigimu, Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. (4.17) V15-18 negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl privalo būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pats atsisakymo pagrindas visiškai nemotyvuotas, todėl neatitinka reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galioja Detalusis planas.

Teigia, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, numatant pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir nustatyti žemės sklypo naudojimo reglamentus. Akcentuoja, jog Tvarkymo planas yra priskirtinas specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams. Teigia, jog priimdama sprendimą organizuoti detaliojo plano koregavimą ar keitimą, Neringos savivaldybės administracija privalo įsitikinti, ar planavimo iniciatoriaus nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja Tvarkymo plano nuostatoms. Pažymi, jog Tvarkymo plano 9.4.2.11 punkte numatyta viena išimtis – teritorijoje, žymimoje indeksu NRu12, galima nustatyti gyvenamųjų teritorijų ir komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdą, tačiau tik pagal esamą pastatų naudojimą ir savivaldybei priklausančio būsto statybos poreikį. Atsakovės teigimu, pareiškėjos atžvilgiu ši išimtis nėra taikytina, nes pastatas – poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra gyvenamosios paskirties. Atsakovės vertinimu, pareiškėja galėtų inicijuoti Detaliojo plano koregavimą jos norimu būdu tuo atveju, jei pastato – poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis būtų gyvenamoji. Teigia, jog pareiškėjos veiksmai, pasireiškiantys Žemės naudojimu ne pagal paskirtį, nėra teisėti, todėl iš neteisėtų veiksmų negali būti kildinami jokie reikalavimai. Pažymi, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipimesi į Neringos savivaldybės administraciją, tiek ankstesniuose raštuose, tiek atstovavimo sutartyje pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog nagrinėjamu atveju Tvarkymo plano nuostatos papildo Bendrojo plano nuostatas. Tvarkymo plane nagrinėjama teritorija numatyta kaip rekreacinė zona, su išimtine galimybe tam tikrais atvejais nustatyti gyvenamosios paskirties žemės naudojimo būdą arba komercinės paskirties objektų žemės naudojimo būdą. Teigia, jog Bendrajame plane taip pat numatyta, jog prioritetinis žemės naudojimo būdas yra rekreacinė teritorija, tačiau įmanomi (Tvarkymo plane nustatytais atvejais) ir komercinės bei gyvenamosios paskirties žemės naudojimo būdai. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje naudojimo būdas keičiamas pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Akcentuoja, jog Žemės įstatyme neįtvirtina, kad savivaldybės ar vietovės lygmens bendrasis planas turi prioritetą prieš valstybės lygmeniu tvirtinamus teritorijų planavimo dokumentus.

Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Neringos savivaldybės administracija savo veiksmais riboja pareiškėjos teisę naudotis pastatu – poilsio pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Mano, jog Tvarkymo plano sprendiniai galioja visiems. Pabrėžia, jog pareiškėjos nuosavybės teisė yra ribojama įstatymu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą.

Atsakovės teigimu, Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. (4.17) V15-184 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kadangi pareiškėjos nurodyti planavimo tikslai prieštaravo Tvarkymo plano sprendiniams, pareiškėjos pasiūlymas buvo atmestas, tai motyvuojant konkrečia Tvarkymo plano nuostata.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovės prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo - rekreacinės teritorijos keitimas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, prieštarautų Kuršių Nerijos nacionalinio parko Tvarkymo plano sprendiniams. Pažymi, jog yra rengiamas naujas detalusis planas, tačiau teritorija, kurioje yra žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į naujai rengiamo detaliojo plano sprendinius, todėl šiam žemės sklypui galioja Neringos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 16, patvirtintas Detalusis planas. Akcentuoja, jog Tvarkymo planas yra tvirtinamas Vyriausybės, todėl turi aukštesnę galią, lyginant su Detaliuoju planu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 5 d. rašto „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 5 d. rašto „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo.

Nustatyta, jog pareiškėja yra pastato, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė ir Lietuvos valstybei priklausančio 0,0953 ha žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudotoja.

2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja kreipėsi su pasiūlymu dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo –Neringos II ūkinio sektoriaus rytinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 16, sprendinių koregavimo, numatant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos keitimą ir žemės sklypo naudojimo reglamentų nustatymą.

Neringos savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. (4.17) V15-184 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ nurodė, jog pareiškėjos pasiūlymo tenkinti negali, kadangi pasiūlyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) nuostatoms.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014 m. sausio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius, o 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti Teritorijų planavimo įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis). Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, 313 punkte numatyta, kad detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą <...>. Detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu (Taisyklių 314 punktas). Detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. <...>. (Taisyklių 315 punktas). Taisyklių 317 punkte nurodyta, kad detalieji planai keičiami ar koreguojami, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Taisyklių 318 punkte reglamentuoti galiojančių detaliųjų planų koregavimo atvejai. Taisyklių 325 punkte pažymėta, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygio kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams <...>.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir jam reglamentai nustatyti Neringos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 16 „Dėl Nidos II ūkinio sektoriaus rytinės dalies detalaus plano išplanavimo projekto patvirtinimo“ patvirtinus Nidos II ūkinio sektoriaus rytinės dalies detalųjį išplanavimo projektą.

Teritorijai, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, galioja Neringos savivaldybės tarybos 20102 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.

Kaip jau minėta, Taisyklių 317 punkte nurodyta, kad detalieji planai keičiami ar koreguojami, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio <...> nuostatomis.

Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

Įvertinus tai, jog Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, Tvarkymo planas turi aukštesnę galią už Bendrojo sprendinius ir taikytinas privalomai.

Pagal Bendrojo plano nuostatas ginčo žemės sklypas patenka į buvusios šiaurinės komunalinės zonos konvertuojamą teritoriją, kurios funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto, joje nustatyti žemės naudojimo būdai (pobūdžiai); 1) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; naudojimo pobūdis – ilgalaikio poilsio pastatų statyba; 2) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo turinys – gyvenamųjų namų sklypai; 3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija.

Tvarkymo plano 9.4.2.11 punkte reglamentuota, kad NRu¹² – šiaurinė buvusi komunalinė teritorija. Šią zoną numatoma transformuoti į urbanizuojamą rekreacinę teritoriją. Atsižvelgiant į esamą pastatų naudojimą ir savivaldybei priklausančio būsto statybos poreikį, joje gali būti nustatytas gyvenamųjų teritorijų, taip pat komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdas.<...>.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjai priklausančio pastato adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – poilsio, todėl pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.1 punktą jis yra priskirtinas negyvenamosios paskirties pastatų grupei. Minėto statybos techninio reglamento 7.13 punktas patikslina, jog poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas reglamentuoja, kokias papildomas veiklas galima vykdyti poilsio paskirties pastatuose/patalpose. Nurodytame apraše nėra pažymėta, jog poilsio paskirties pastatuose yra leidžiama gyvenamoji veikla.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 23 punkte pažymėta, kad rekreacinėms teritorijoms priskirtini žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui.

Kadangi ginčo detaliojo plano koregavimas pareiškėjos nurodytu būdu prieštarauja Bendrojo plano ir Tvarkymo plano sprendiniams. atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą laikytinas pagrįstu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia klausimą dėl ginčijamo sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamiems reikalavimams.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo (iki 2018 m. lapkričio 1 d. galiojusi akto redakcija) 9 punkte nurodyta, kad planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti prašymą. <...>Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.

Įvertinus skundu ginčijamo sprendimo turinį matyti, kad jame yra nurodyta, jog pasiūlymas prieštarauja Tvarkymo plano nuostatoms, jame yra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, todėl teisėjų kolegija nemano, jog toks administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Neringos savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 5 d. raštas „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė Neringos savivaldybės administracija prašo iš pareiškėjos N. K. jai priteisti 743,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Kadangi pareiškėjos N. K. skundas buvo atmestas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovė įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Į bylą pateikta 2018 m. sausio 31 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog atsakovę Neringos savivaldybės administraciją atstovavo advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatė L. Š..

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, jog prašomą priteisti bendrą 743,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro susipažinimo su skundu ir bylos medžiaga išlaidos, atsiliepimo į skundą parengimo išlaidos, pasirengimo teismo posėdžiui ir atsakovės atstovavimo teisme išlaidos ir kitos šioje byloje teiktų teisinių paslaugų išlaidos.

Atsiliepimas į skundą teismui buvo pateiktas 2018 m. spalio 12 d., t.y. skundo teismui parengimo paslauga suteikta 2018 metų IV ketvirtyje, administracinė byla išnagrinėta 2019 m. sausio 9 d., todėl atstovavimo teisme paslauga suteikta 2019 m. I ketvirtyje, todėl nagrinėjamu atveju atitinkamai taikytini 2018 metų II ketvirčio darbo užmokestis (926,7 Eur) ir 2018 metų III ketvirčio darbo užmokestis (935,7 Eur).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisinės paslaugos, kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos, gali būti sudėtine skundo (patikslinto skundo) parengimo dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą - skundo (patikslinto skundo) parengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Kadangi teisininko veikla, apimanti susipažinimą su skundu ir bylos medžiaga Rekomendacijose tiesiogiai neminima, ji laikytina sudėtine atsiliepimo į skundą parengimo paslaugos dalimi ir išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – atsiliepimo į skundą parengimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už atsiliepimą į skundą galima priteisti suma yra 2316,75 Eur (926,7 x 2,5). Prašomos priteisti atsiliepimo parengimo išlaidos yra 498,22 Eur (411,75 + 21 proc. PVM) ir neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl nurodyta suma iš pareiškėjos priteistina.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu įvertinus ginčo pobūdį, aplinkybę, jog atsiliepimas į skundą buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, prašoma priteisti skundo parengimo išlaidų suma mažintina ir už atsiliepimo parengimą pareiškėjai priteistina 249 Eur suma.

Susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2017 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą. Taigi laikas rengiantis teismo posėdžiui (susipažįstant su bylos medžiaga) ir dalyvaujant jame vertintinas bendrai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog advokatė L. Š. atsakovę atstovavo 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje.

Prašyme nurodyta 2 val. 30 min. pasiruošimo bylos nagrinėjimui ir dalyvavimo 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje trukmė.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda.

Įvertinus aplinkybę, jog administracinės bylos nagrinėjimas 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje vyko 1 val. 03 min. (nuo 09 val. 08 min. iki 10 val. 11 min.), vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu galima priteisti už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje 187,14 Eur (0,1 x 935,7 x 2) suma.

Kadangi atsakovės prašoma priteisti 245,03 Eur (202,50 + 21 proc. PVM) suma už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą maksimalų dydį, atsakovei priteistina 187,14 Eur sudaranti minėtų išlaidų suma.

Iš viso iš pareiškėjos atsakovei priteistina 436,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Atsakovės Naringos savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti atsakovei Neringos savivaldybės administracijai 436,14 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos N. K..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė