Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą B. R., VĮ Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas (patikslintas) tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos senelė S. K., gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Ji (duomenys neskelbtini) susilaukė nesantuokinės dukters J. K.. J. K. tėvystė liko nenustatyta. S. K. 1940-07-27 susituokė su L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Abu S. santuokoje susilaukė dar trijų vaikų: dukters O. S. – M. ir 2 sūnų - A. S. bei P. S.. P. S. yra miręs. O. M. ir A. S. iš tėvų sodybos išsikraustė sukūrę šeimas, gyvena gretimuose kaimuose. Pareiškėjos mama J. K. buvo netekėjusi ir visą savo gyvenimą gyveno mamos (S. K. – S.) sodyboje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama J. S. 1970 metais susilaukė dvynukių pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens B. K. (šiuo metu R.). Po tėvų mirties J. K. su dukterimis liko gyventi sodyboje. 1986 - 1990 m. Gadūnavo seniūnijos, Kęstaičių kaimo ūkinės knygos patvirtina, kad iki 1986-03-22 sodybos šeimos galva buvo S. S., o po jos mirties (duomenys neskelbtini) sodyboje gyveno tik J. K. su dukterimis O. K. ir B. K.. Ūkinėse knygose pažymėta, kad 1989 metais B. K. išsikėlė iš sodybos. Pareiškėja dėl progresuojančios mamos ligos jau nuo pat 2005 metų rūpinosi sodyba ir tvarkė ją kaip savo, mokėjo mokesčius. Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nutartimi J. K. nustatyta rūpyba, o pareiškėja paskirta mamos rūpintoja. Paminėtoje nutartyje nurodoma, kad nuo 2005 metų J. K., paūmėjus išsėtinei sklerozei, nebesikelia iš lovos, nebevaikšto. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos mama J. K. mirė, o pareiškėja lieka gyventi sodyboje su savo vaikais ir gyvena joje iki šios dienos, ką patvirtina Gadūnavo seniūnijos raštai. Nėra pagrindo abejoti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, bei giminystę įrodančiais dokumentais, taip pat nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos dokumentais, kurie taip pat patvirtina, kad ši sodyba priklausė pareiškėjos senelės S. K. (vėliau S.) tėvams, nes byloje nurodoma, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais buvo pastatytas 1918 metais (rekonstruotas 1991 metais), pagalbinis pastatas kiemo rūsys pastatytas 2005 metais (pastatytas pareiškėjos O. K.); jog statiniai priklausė šiai šeimai patvirtina ir J. K. gimimo liudijime įrašas, jog ji gimė (duomenys neskelbtini) kaime, o iš santuokos liudijimo matyti, kad jos mama su L. S. susituokė tik po ketverių metų. Tai, kad atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę nebuvo suformuota pastatų kadastrinių matavimų byla ir nebuvo sutvarkyti nuosavybės dokumentai tik rodo, kad juos valdžiusi J. K., o vėliau O. K. nebuvo pakankamai išsilavinusios, neturėjo žinių kaip pasielgti konkrečioje situacijoje, tuo pačiu tai ir patvirtina patį faktą, kad šiuos pastatus jos valdė kaip savo, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, visiškai neabejodamos tuo, jog niekas už jas neturi daugiau teisių į šiuos pastatus.

2017 m. buvo suformuota statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla Nr. 78/9345, tačiau VĮ Registrų centras 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. sprendimais atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus. Daiktinės teisės į šiuos statinius, teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nuo 1989 metų (seseriai palikus šeimos namus) kartu su mama J. K., o nuo 2005 metų, pasiligojus mamai, viena pati valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pastatus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėja nėra šių pastatų savininkė. Pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Pareiškėja, sąžiningai įgijo pastatus, juos sąžiningai valdo visą valdymo laiką, o viena pati realiai nuo 2005 metų. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, gerinama jo būklė, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos argumentus, kad minimų pastatų valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad ji, valdydama pastatus buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į pastatus, patvirtina byloje pateikti ir jau aptarti duomenys ir tai, kad, paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdama pareiškime įvardintų pastatų savininke, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai juos valdė, todėl siekiant išspręsti turto priklausomybės klausimus ir užtikrinti civilinių santykių stabilumą, patikslintas pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1ž, su priestatais, plane pažymėtais 1a1ž ir 2a1b, pagalbinį pastatą (ūkinį pastatą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1ž, su priestatais, plane pažymėtais 1i1ž (daržine) ir 2i1ž (malkine), pagalbinį pastatą (kiemo rūsį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1b, ir kitus inžinerinius statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą Š, esančius (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdydama daugiau kaip 10 metų, įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1ž, su priestatais, plane pažymėtais 1a1ž ir 2a1b; pagalbinį pastatą (ūkinį pastatą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1ž, su priestatais, plane pažymėtais 1i1ž (daržine) ir 2i1ž (malkine); pagalbinį pastatą (kiemo rūsį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1b, ir kitus inžinerinius statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą Š, esančius (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro Nr. 44/2146938).

Faktas nustatytas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.