- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- AN2-142-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00014-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. A.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Alius Galminas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. įgalioto atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį 115 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. A. 2020-01-24 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 68-ANR_P-229-2020 už tai, kad jis 2020-01-23 apie 22.45 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nevykdė teisėto statutinės valstybės tarnautojos L. G. reikalavimo palikti nusikaltimo vietą, kai pats su šia nusikalstama veika nesusijęs, taip trukdydamas policijos pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas. Tokie R. A. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-05-22 nutarimu pripažino R. A. kaltu padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaudė 115 Eur bauda. Teismas, motyvuodamas tokį sprendimą, skundžiamame nutarime, be kita ko, nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą apie vykdomą galbūt norminius aktus pažeidžiantį miško kirtimą, už kurį numatyta atsakomybė ANK 272 ir 273 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnyje, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jie turėjo teisę imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti. Be to, transporto priemonė, kuri yra nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo priemonė, baudžiamajame procese ar administracinio nusižengimo teisenoje pripažįstama daiktiniu įrodymu, todėl pareigūnų vykdomas transporto priemonės priverstinis nuvežimas taip pat buvo teisėtas, nes šiais veiksmais buvo siekiama apsaugoti galimą įrodymą. Taip pat pažymėjo, kad dėl vykdomo galbūt norminius aktus pažeidžiančio miško kirtimo buvo kilęs pavojus gamtai, todėl policijos pareigūnai, remdamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėjo teisę laikinai apriboti asmenų ar transporto priemonių galimybę patekti į tam tikrą teritoriją. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnų reikalavimai palikti nusikaltimo vietą ir pasitraukti nuo priverstinai nuvežamos transporto priemonės buvo teisėti ir pagrįsti, o jų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. R. A. šių teisėtų ir pagristų reikalavimų nevykdė ir tokie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. įgaliotas atstovas advokatas A. Galminas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-05-22 nutarimą, kuriuo R. A. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį buvo paskirta piniginė 115 Eur bauda.
3.1. Nutarime nurodyta, kad jo padaryti veiksmai (neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas.
3.2. R. A. neneigia, kad nutarime nurodytą dieną jis buvo (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., tačiau jis nebuvo nusikaltimo vietoje ir netrukdė policijos pareigūnams atlikti jų tiesiogines funkcijas. Jis tiek policijos pareigūnams, tiek teismui nurodė, kad minėtą dieną, t. y. 2020-01-23, apie 22 val. atvažiavo kartu su A. L. jo vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., kur A. L. reikėjo atvežti dokumentus policijos pareigūnams apie nuomojamus žemės sklypus. Policijos pareigūnams A. L. pateikė dokumentus ir jis aiškinosi su jais dėl galbūt neteisėtai iškirsto miško ir su tuo susijusių aplinkybių, o R. A. stovėjo nuošaliau ir stebėjo bei telefonu filmavo ūkio techniką, policijos pareigūnus, kad nebūtų viršijami jų įgaliojimai. Toje vietoje, kur jis buvo, yra viešas kelias, jis nebuvo nei aptvertas, nei nusikaltimo vieta. Tariama nusikaltimo padarymo vieta buvo už maždaug kilometro, ir jis, būdamas viešame kelyje, tikrai netrukdė policijos pareigūnams bendrauti su atvykusiu A. L.. Taip pat jam policijos pareigūnai nepareiškė jokių draudimų būti viešame kelyje, o tik paprašė pateikti asmens dokumentą jo asmenybei nustatyti ir tik kelis kartus nurodė atsitraukti, tai jis ir padarė. Be to, R. A. nurodo, kad jis negalėjo išeiti iš šios viešos vietos, kadangi jį atsivežė su savo automobiliu A. L., o atstumas nuo jo namų yra keletas kilometrų.
3.3. Taip pat, kai viešame kelyje buvo sulaikytas A. L., policijos pareigūnai liepė jam R. A. patraukti A. L. priklausantį automobilį ir parvairuoti jį iki jo namų. Šiuo atveju patys pareigūnai sau prieštarauja, kad neva liepė palikti nusikaltimo įvykio vietą, o paskui patys prašė patraukti automobilį ir jį nuvairuoti iki A. L. namų. Tiesiog pareigūnams nepatiko, kad jis juos ir ūkio techniką filmavo savo mobiliuoju telefonu, todėl surašė jam administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad neva jis trukdė pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas.
3.4. Byloje esantis jo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad jis policininkams netrukdė atlikti tiesioginių funkcijų, kadangi iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog policijos pareigūnei paprašius jo pateikti asmens dokumentą, šį reikalavimą jis vykdė ir pateikė prašomus dokumentus, paliepimą atsitraukti šiek tiek toliau jis taip pat įvykdė ir atsitraukė. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kokiu būdu, kokiais konkrečiais veiksmais jis trukdė policijos pareigūnams.
3.5. R. A. nurodo, kad jis filmavo ūkio techniką (traktorių), kad šis nebūtų savo eiga transportuojamas į policijos komisariato aikštelę, kadangi traktorius buvo su variklio gedimu (degė variklio lemputė). Policijos pareigūnai liepė I. R. važiuoti su traktoriumi į policijos aikštelę, nekreipdami dėmesio į tai, kad yra variklio gedimas ir galimos didelės išlaidos variklio tvarkymui. Būtent šiam neprotingam ir nelogiškam reikalavimui prieštaravo A. L. ir prašė iškviesti automobilvežį, su kuriuo galėtų traktorių gabenti į policijos saugomą aikštelę. Būtent šias aplinkybes R. A. fiksavo telefonu, kad policijos pareigūnai nesavavaliautų.
3.6. R. A. pažymi, kad visiškai nesutinka su policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kad neva policijos pareigūnai bijojo, jog jis nieko nepadarytų technikai, vaikščiodamas aplinkui, kadangi jokio tikslo sugadinti techniką jis neturėjo, priešingai, stengėsi ją apsaugoti filmuodamas.
3.7. Teismas nutarime padarė išvadą, jog policijos pareigūnų reikalavimai palikti nusikaltimo vietą ir pasitraukti nuo technikos buvo teisėti ir pagrįsti. R. A., nesutikdamas su šiais teismo argumentais, nurodo, kad jie yra prieštaringi, kadangi, visų pirma, jis nebuvo nusikaltimo vietoje ir patys pareigūnai jo prašė patraukti A. L. automobilį ir jį parvairuoti iki jo namų. Teismas nesigilino į šias aplinkybes, palaikė formaliai policijos pareigūnų surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paskyrė piniginę baudą.
3.8. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagristos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų kodekse, kaip ir Baudžiamajame kodekse, nustatyta nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu ir teigia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis trukdė policijos pareigūnams atlikti jų tiesiogines funkcijas.
6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, pavartoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
8. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami neginčijamai nustatyti, jog R. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y kad jis nevykdė valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo.
9. Kaip matyti iš skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2020-05-22 nutarimo, pirmosios instancijos teismas R. A. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, grindė iš esmės pačios policijos pareigūnės L. G., kurios reikalavimo palikti nusikaltimo vietą, kaip nurodyta R. A. 2020-01-24 surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2), jis nevykdė, 2020-01-24 tarnybiniame pranešime (b. l. 4–5) ir jo pagrindu surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis ir šios pareigūnės bei policijos pareigūno L. L., apklaustų kaip liudytojų, teisme duotais parodymais, kad R. A. nevykdė teisėtų policijos reikalavimų. Šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindžia filmuota medžiaga, kurioje, kaip pažymėjo teismas, užfiksuota stambi žemės ūkio technika ir prie jos esantys žmonės, iš jų ir policijos pareigūnai, ir girdimi keli moters perspėjimai paeiti toliau nuo technikos, po to iš R. A. pareikalauta asmens dokumentų, užfiksuota, kaip jis bando bendrauti su kitu vietoje esančiu asmeniu (urėdu), reikalauja jo paaiškinti, kas vyksta, girdisi, kaip policijos pareigūnas jam sako: „Jūs čia esat pašalinis asmuo, todėl nevaikščiokit apie techniką, negalit prie jos būti, netrukdykit policijos darbui“. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, šie duomenys (t. y. nei policijos pareigūnės L. G. 2020-01-24 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, nei šios pareigūnės ir policijos pareigūno L. L. teisme duoti parodymai, nei byloje pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys) neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad R. A. nevykdė teisėto valstybės tarnautojo, šiuo atveju – policijos pareigūnės L. G., kaip nurodyta R. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole, reikalavimo palikti nusikaltimo vietą, kai pats su šia nusikalstama veika nesusijęs, taip trukdydamas policijos pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas.
10. Policijos pareigūnės L. G. 2020-01-24 tarnybiniame pranešime kad 2020-01-23 jai dirbant kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju L. L., buvo gautas pranešimas apie galbūt neteisėtą valstybinio miško kirtimą, atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miške juos pasitikęs pranešėjas A. R. – Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas – nurodė 2020-01-16 pastebėjęs, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype valstybei priklausančiame ir privačios valdos miške buvo iškirsta mediena, kuri buvo sukrauta į krūvas. Įvykio vietoje traktoriumi „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabintas medienai smulkinti skirtas smulkintuvas „(duomenys neskelbtini)“ su manipuliatoriumi, dirbęs traktorininkas-operatorius I. R. paaiškino, kad dirba A. L. ūkyje ir jo nurodymu 2020-01-23 susmulkino ir pakrovė vieną priekabą smulkintos medienos, kuri traktoriumi „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. J., buvo pristatyta į A. L. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi I. R. buvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką, siekiant, kad nebūtų sunaikinti ar paslėpti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, buvo priimtas sprendimas traktorių su smulkintuvu pristatyti į policijos saugojimo aikštelę, kol bus išsiaiškintos įvykio aplinkybės. Traktoriui, kurį vairavo I. R., o šalia sėdėjo tyrėjas L. L., išvažiavus iš miško į pagrindinį kelią, važiuoti sutrukdė atvykęs džipu „(duomenys neskelbtini)“ A. L., pasakęs, kad traktorius toliau važiuoti negali. Buvo nuspręsta kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. R. surado techniką, kuri atvyko, kad transportuotų traktorių, tačiau traktoriaus vairuotojas paaiškino, kad smulkintuvas yra per didelis, todėl transportuoti nėra galimybės. Buvo susisiekta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kuris atsiuntė techninės pagalbos vairuotoją D. Ž. su techninės pagalbos automobiliu, kuris pasikonsultavęs ir įvertinęs technikos būklę prisiėmė atsakomybę palydėti traktorių iki saugojimo aikštelės. A. L. tuo metu buvo išvykęs pasiimti dokumentų ir 22.45 val. grįžo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo atvyko kitas vyras. A. L. automobiliu užstatė traktorių su smulkintuvu, kad šis negalėtų važiuoti. Tuo metu iš automobilio išlipęs asmuo pradėjo vaikščioti aplink traktorių, dėl to buvo įspėtas netrukdyti atlikti veiksmus įvykio vietoje. Tačiau vyras į reikalavimus palikti įvykio vietą nereagavo. Buvo baimintasi, kad jis ko nors nepadarytų policijos žinioje esančiam traktoriui, todėl buvo paprašyta asmens dokumento. Nustatyta, kad šis asmuo yra R. A.. Kadangi jis buvo pašalinis asmuo, dar keletą kartų buvo įspėtas palikti įvykio vietą ir netrukdyti dirbti, tačiau R. A. nevykdė L. G. reikalavimų, toliau vaikščiojo aplink traktorių, švietė telefonu, trukdė vykdyti tiesiogines funkcijas. Įvykis filmuotas „Body“ kamera (b. l. 4–5).
11. Apklausiama kaip liudytoja teisme policijos pareigūnė L. G. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad toje vietoje prie kelio, kur stovėjo traktorius su smulkintuvu ir atvažiavo A. L. su R. A., buvo tamsu, neapšviesta, technikos gabaritai dideli ir iš dalies buvo tamsoje, aptverti tą vietą nebuvo nei laiko, nei poreikio, nes tai nebuvo galimo nusikalstamo įvykio vieta, o tik tarpinė stotelė, sprendžiant technikos pergabenimo į saugomą policijos aikštelę klausimą. Dėl šių priežasčių R. A. veiksmai – vaikščiojimas aplink techniką patamsiais, nutolstant nuo apšviestų vietų ir nežinia ką darant ar galint padaryti, policijos pareigūnams esant užsiėmusiems dviem sulaikytais asmenimis, technikos pergabenimo organizavimu ir kt. klausimais, sukėlė grėsmę tinkamam aplinkybių užfiksavimui ir policijos darbui, todėl R. A. ne kartą buvo duodamas nurodymas pasitraukti atokiau, kurio jis menkai paisė – pasitraukdavo tam kartui ir tuoj vėl priartėdavo, tokiu būdu nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl to jam kitą dieną buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vietoje R. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas nebuvo sprendžiamas, nes sulaikyti jį ar skubiai įforminti jo padarytą pažeidimą nebuvo poreikio, tai buvo padaryta kitą dieną surašius tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas pradėti prieš R. A. administracinio nusižengimo teiseną.
12. Kaip matyti iš 2020-01-24 surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jame kaltimas R. A. suformuluotas dėl to, kad jis nevykdė teisėto statutinės valstybės tarnautojos L. G. reikalavimo palikti nusikaltimo vietą, kai pats su šia nusikalstama veika nesusijęs, taip trukdydamas policijos pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas. Tačiau, peržiūrėjus pačių policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuotą vaido ir garso įrašą, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kaip policijos pareigūnė sako R. A.: „Jūs trukdote tyrimui, todėl prašau atlaisvinti tyrimo vietą“, nenustatyta, kad R. A., filmuodamas kelyje sustojusį traktorių (netoliese matosi policijos pareigūnai ir jų tarnybinis automobilis), kuris, kaip nurodė į policijos pareigūnės klausimą, yra jo draugės, ir pareigūnei pareikalavus, nurodo, kokiu pagrindu ir kieno prašymu čia atvyko bei pateikia asmens dokumentus, kokiais nors neteisėtais veiksmais būtų trukdęs policijos pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas. Nors vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad policijos pareigūnė R. A. sako: „Jūs esate pašalinis asmuo. Čia yra transporto priemonė ir prašau pasišalinti“, tačiau, kaip matyti, R. A. paeina atokiau ir toliau filmuoja, tačiau tokius jo veiksmus vertinti kaip teisėto statutinės valstybės tarnautojos L. G. reikalavimo palikti nusikaltimo vietą, kai pats su šia nusikalstama veika nesusijęs, taip trukdant policijos pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vieta, kur, kaip nurodė pati pareigūnė, prie kelio stovėjo traktorius su smulkintuvu ir atvažiavo A. L. su R. A., nebuvo galimo nusikalstamo įvykio (kaip įtariama, neteisėto miško kirtimo) vieta, kurioje būtų galėję likti kokie nors nusikaltimo pėdsakai, kuriuos būtų reikėję apsaugoti ir užfiksuoti. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad R. A. kokias nors savo neteisėtais veiksmais būtų trukdęs policijos pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas, to nenurodė ir pati tarnybinį pranešimą surašiusi pareigūnė L. G. bei kartu įvykio vietoje buvęs kaip liudytojas teisme apklaustas L. L.. Apygardos teismo vertinimu, patį R. A. filmavimo mobiliuoju telefonu faktą vertinti kaip neteisėtą veiksmą nėra pakankamo pagrindo, juolab, kaip matyti iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo, jame jokie kiti neteisėti ar tyrimui trukdantys R. A. veiksmai neužfiksuoti. Šių duomenų kontekste policijos pareigūnės L. G. reikalavimas, kaip matyti iš policijos teismui pateiktos filmuotos medžiagos, „atlaisvinti tyrimo vietą ir pasišalinti“, kai asmuo jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir tyrimui netrukdė, apygardos teismo vertinimu, buvo perteklinis, juolab, kad pati pareigūnė L. G., apklausiama teisme pripažino, kad R. A. į nurodymus pasitraukti reagavo, tik, pasak pareigūnės, po kurio laiko vėl priartėdavo. Tačiau vėlgi, kaip matyti iš minėto vaizdo įrašo, jame neužfiksuota, kad R. A., pareigūnams aiškinantis galimo neteisėto įvykio (pažeidžiant norminius teisės aktus miško kirtimo) aplinkybes, būtų kaip nors pareigūnams trukdęs atlikti savo tiesiogines funkcijas. Iš A. L., kuris, kaip nurodyta policijos pareigūnės L. G. tarnybiniame pranešime, savo automobiliu užstatė traktorių su smulkintuvu, kad šis negalėtų važiuoti, su kuriuo kartu atvažiavo R. A., apklausto teisme kaip liudytojo, parodymų matyti, kad jo policijos pareigūnai paprašė išlipti iš automobilio ir įsisodino į savo tarnybinį pranešdami, kad jis yra sulaikomas, taigi dėl paties, kaip buvo įtariama, neteisėto įvykio aplinkybių buvo aiškinamasi policijos tarnybiniame automobilyje, prie kurio, kaip matyti iš vaizdo įrašo, R. A. net nebuvo arti priėjęs, jis tik filmavo kelyje esančią techniką ir šalia esančią teritoriją, kurioje stovėjo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir policijos pareigūnai, filmavo ir tuo metu, kai policijos pareigūnė priėjo prie pastarojo ir pareiškė: „Jūs trukdote tyrimui“ ir paprašė atlaisvinti tyrimo vietą, nors, kaip minėta, jokie tyrimui trukdantys R. A. veiksmai vaizdo įraše nebuvo užfiksuoti ir nebuvo konkrečiai įvardyti teisme kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje.
13. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad dėl vykdomo galbūt norminius aktus pažeidžiančio miško kirtimo buvo kilęs pavojus gamtai, todėl policijos pareigūnai, remdamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėjo teisę laikinai apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimą į tam tikrą teritoriją ir, remdamiesi minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo teisę imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti. Tačiau nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl galbūt neteisėto miško kirtimo ir kitų aplinkybių buvo aiškinamasi ne galimo nusikalstamo įvykio vietoje (tai apklausiama teisme nurodė pati policijos pareigūnė L. G.), be to, kaip pažymima apeliaciniame skunde, patys pareigūnai R. A. prašė pagalbos, kad jis patrauktų A. L. automobilį ir parvairuotų jį namo, todėl pareigūnės L. G. teiginiai, jog R. A. vaikščiojimas aplink techniką patamsiais, nutolstant ir nežinia ką darant ar galint padaryti, policijos pareigūnams esant užsiėmusiems dviem sulaikytais asmenimis, technikos pergabenimo organizavimu ir kt., sukėlė grėsmę tinkamam aplinkybių užfiksavimui ir policijos darbui, nepagrįsti. Kaip minėta, pačių policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše jokie galimi neteisėti R. A. veiksmai policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes su kitais asmenimis, sprendžiant technikos pergabenimo į saugomą policijos aikštelę ir kt. klausimus nebuvo užfiksuoti ir apie tai apklausiami teisme kaip liudytojai nenurodė patys įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. Galiausiai, R. A. pareigūnei L. G. nurodžius, kad technika (traktorius) yra jo draugės, pastarosios abejonės dėl R. A. vaikščiojimo aplink techniką, nežinia ką galint padaryti, neturėjo pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad incidentas vyko nakties metu žiemą, kaimo vietovėje, byloje nustatyta, kad į įvykio vietą R. A. atvyko kartu su A. L. pastarojo automobiliu, todėl R. A. aiškinimas, jog pareigūnams sulaikius A. L., jis pats neturėjo galimybių pasišalinti iš įvykio vietos ir saugiai pasiekti už keleto kilometrų esančius namus, byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas.
14. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad R. A. nevykdė teisėto statutinės valstybės tarnautojos L. G. reikalavimo palikti nusikaltimo vietą, kai pats su šia nusikalstama veika nesusijęs, taip trukdydamas policijos pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas. Byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad automobiliu atvykęs į įvykio vietą su A. L. ir neturėdamas galimybių nakties metu pats pėsčiomis saugiai pasiekti namus, R. A. įvykio vietoje laukė, kol pareigūnai baigs aiškintis įvykio aplinkybes su A. L., tuo pat metu per tam tikrą atstumą telefonu filmuodamas įvykio vietą ir joje buvusius asmenis. Byloje nenustatyta, kad tokiais veiksmais R. A. būtų esmingai trukdęs pareigūnams, taip pat nustatyta, kad pareigūnams pareikalavus pasitraukti iš tam tikros konkrečios buvimo vietos, R. A. šiems reikalavimams paklusdavo ir pasitraukdavo atokiau, tačiau, kaip minėta, atsižvelgiant į paros bei metų laiką ir įvykio vietos dislokaciją, jis neturėjo galimybės pats pasišalinti iš įvykio vietos ir pėsčiomis saugiai grįžti namo. Taip pat nustatyta, kad įvykis vyko ne galimai padaryto nusikaltimo, kurio aplinkybes aiškinosi pareigūnai, vietoje, o viešame kelyje, kuriame pareigūnų lydimam traktoriui su smulkintuvu, kurių pagalba galimai buvo daromas nusikaltimas, užkirto kelią automobiliu atvykęs A. L.. Taigi nurodytu laiku R. A. buvo viešoje vietoje ir tokiais veiksmais nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, dėl ko pareigūnams būtų atsiradęs pagrindas įpareigoti R. A. iš minimos vietos pasišalinti. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad būdamas viešoje vietoje, kurioje pareigūnai aiškinosi su A. L. galimo nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sprendė klausimą dėl tolesnio traktoriaus ir smulkintuvo transportavimo, ir telefonu per atstumą filmuodamas įvykio vietoje buvusius asmenis bei techniką, R. A. būtų trukdęs pareigūnams atlikti tiesiogines funkcijas ar nevykdęs jų reikalavimų tam tikrais atvejais pasitraukti iš savo buvimo vietos šiek tiek atokiau.
15. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, R. A. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti visi ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena R. A. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį R. A. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.