- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- Ik-2825-365/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01982-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Gintaras Dzedulionis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Fortera”
- Atsakovas
- Muitinės departamentui
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Linai Ivinskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui, atsakovo atstovui Linui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Fortera” skundą atsakovui Muitinės departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų ir ataskaitų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Fortera“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti: Muitinės departamento 2010 06 14 sprendimą Nr. 1A-4.13-334; Kauno teritorinės muitinės 2010 03 03 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (I t., b. l. 1-13).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikusi 2010 03 03 patikrinimą, priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą 2010 03 14 Nr. 0KM19/21 -0278S, kuria bendrovės atžvilgiu perskaičiavo muitus, pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), taip pat nustatė PVM delspinigius ir paskyrė baudą. Minėtą ataskaitą apskundė Muitinės departamentui, kurio 2010 06 14 sprendimu Nr. 1A-4.13-334 skundas buvo atmestas. Nurodo, kas su priimtu sprendimu nesutinka, mano, kad jis priimtas neteisingai nustačius faktines aplinkybes bei pažeidus materialinės teisės normas.
Paaiškino, kad bendrovė 2009 03 30 ir 2009 05 05 laikotarpiu į Bendrijos muitų teritoriją pagal 17 bendrųjų administracinių dokumentų importavo techninę sieros rūgštį. Kauno teritorinė muitinė supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nusprendė pareiškėjo importuotų prekių muitinės vertei nustatyti, netaikyti sandorio vertės metodo, todėl muitinės vertė buvo nustatyta kitais metodais, dėl ko buvo priskaičiuoti muitai ir PVM. Minėtas ataskaitas apskundė Muitinės departamentui, kuris ataskaitas paliko galioti.
Muitinės departamentas, remdamasis LR MAĮ 135 str.3d., nepagrįstai nevertino pateiktų SMGS važtaraščių, nes bendrijos muitinės kodekse ir kituose norminiuose aktuose nenumatytas reikalavimas teikti muitinei tik išverstus į lietuvių kalbą dokumentus. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo objektu buvo tiek SMGS važtaraščiai, tiek Baltarusijos eksporto deklaracijos. Nevertindamas SMGS važtaraščių, departamentas netinkamai nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl aukščiau minėtų ataskaitų teisingumo ir pagrįstumo.
Bendrijos MK įgyvendinimo nuostatų 23 priedas nustato, kad galima aplinkybių ar sąlygų įtaka prekių kainai yra tuomet, kai : a) pardavėjas nustato importuojamų prekių kainą su sąlyga, kad pirkėjas nupirks tam tikrą kiekį kitų prekių; ar b) importuojamų prekių kaina priklauso nuo to, už kokią kainą importuojamų prekių pirkėjas pardavėjui parduoda kitas prekes; arba) kaina nustatoma naudojant mokėjimo būdą, nesusijusį su importuojamomis prekėmis ir pan. Todėl mano, kad atsakovas nepagrįstai netaiko sandorio vertės metodo prekių muitinei vertei nustatyti. Atsakovo argumentai, jog patikrinimo metu buvo nustatytas žymus skirtumas, palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis prekių vertėmis, t. y., kad kiti importuotojai nurodo penkis partus didesnę tos pačios prekės kainą, ir dėl to buvo suabejota nurodyta prekės kaina, laikomas netinkamu.
Mokestinio ginčo metu mokesčių administratorius rėmėsi Lietuvos Statistikos departamento informacija apie tai, jog per 2009 metus iš Baltarusijos į Lietuvą pareiškėjas importavo 86,2 procentus viso sieros rūgšties kiekio, o kiti importuotojai tik likusius 13,8 procentus sieros rūgšties importo. Atsakovas neteisingai lygino kainas prekių, parduotų ne tuo pačiu apyvartos lygiu; PREMI duomenų bazėje esanti kitų importuotojų sieros rūgšties importo kaina skiriasi dėl 7 kartus mažesnio apyvartos lygio. Nurodo, jog taikant tik Lietuvos muitinės departamento sukauptus PREMI duomenų bazėje esančius duomenis, nebuvo užtikrintas neutralus muitinis įvertinimas, t. y. nebuvo naudojami Bendrijos teisės nustatyti teisiniai instrumentai, nebuvo įvertinta ekonominė situacija rinkoje, galimas produktų perteklius eksportuojančios šalies rinkoje, eksportuojančios valstybės eksporto dokumentai ir prekių eksporto kaina, neatsižvelgta į prekių apyvartos lygį, importo į Bendrijos muitų teritoriją atvejus apskritai. Nebuvo atsižvelgta į apyvartos lygį, kuris turi didžiulę reikšmę prekių kainai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog sieros ir sulfitinė rūgštys laikomos šalutiniu ir pavojingu produktu, kas pareiškėjos manymu, pateisina techninės sieros rūgšties pardavimą į Bendrijos teritoriją mažomis kainomis, vietoj to, kad neturėdamas pardavimo rinkos, gamintojas šį šalutinį produktą utilizuotų, kas susiję su labai dideliais kaštais. Mano, kad gamintojo pardavimas šalutinio produkto mažesnėmis nei transportavimo sąnaudų kainomis yra ekonomine logika pateisinamas, nes tokiu būdu išvengiama labai didelių sieros, kaip šalutinio gamybos produkto, utilizavimo kaštų. Nurodytas aplinkybes dėl sieros rūgšties savikainos ir labai žemų pardavimo kainų, esant produkto pertekliui, patvirtina AB „Lifosa” 2010 04 12 pažyma Nr.(duomenys neskelbtini)..
Sprendimo motyvuose klaidingai nuspręsta dėl prekių nuosavybės teisės turėjimo ar neturėjimo, todėl sprendime padarytos prekybos teisei bei praktikai prieštaraujančios išvados. Muitinės departamentas sprendime nurodė, kad muitinio įforminimo metu pareiškėjas nebuvo šių prekių savininkas nes prekes pardavė AB“Lifosa“. Krovinio siuntėjas SMGS važtaraščiuose prekių savininke nurodė UAB ,,Fortera“, nors UAB ,,Transchema“ tik po kelių dienų pareiškėjui pardavė sieros rūgštį pagal PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas ,motyvuodamas savo sprendimą, rėmėsi nuosavybės teisių į prekes perėjimo momentu, tačiau jį visiškai klaidingai interpretavo. Pareiškėjos manymu, nuosavybės teisės į importuotas prekes turėjimas teisinės reikšmės taikant MK 29 str. 1 d. (b) p. neturi. Nuosavybės teisės į techninę sieros rūgštį perėjimo momentas yra teisės nustatytas ir aiškus, jis nustatomas pagal privatinės teisės taisykles ir negali būti laikomas sąlygomis ar aplinkybėmis, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovas sprendime nurodė, jog pareiškėjas turėjo nurodyti transportavimo išlaidų sumą-objektyviai įvertinamus duomenis, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nesutinka su šia pozicija. Vietinis mokesčių administratorius pagal SMGS važtaraščius buvo nustatęs prekių transportavimo nuo gamintojo iki Baltarusijos/Lietuvos pasienio kaštus ir tai buvo pažymėta sprendime. Atsakovai ir Valstybinė mokesčių inspekcija ,atlikusi priešpriešinį patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas importuotą į Bendrijos teritoriją techninę sieros rūgštį pirko ne iš gamintojo OAO „Naftan”, o iš UAB „Transchema”. Savo ruožtu UAB „Transchema” iš OAO „Naflan” pirko prekes DAF Gudagojus sąlygomis ir akivaizdu, kad gamintojas OAO „Naftan” prekes pristatė ir UAB ,,Transchema” perdavė Gudagojuje, esančiame Baltarusijos/Lietuvos pasienyje, bet Baltarusijos teritorijoje. Čia pat UAB „Transchema” priėmė sieros rūgštį ir iš karto šią rūgštį perdavė pareiškėjui, tačiau tai buvo daroma Jau pagal UAB „Transchema” ir UAB „Fortera” techninės sieros rūgšties pirkimo - pardavimo sutartį. Iš to darytina išvada, kad pagal pirkimo -pardavimo sutartį, pardavėjas - UAB „Transchema” ir pirkėjas - UAB „Fortera” sudarė prekių, esančių Gudagojuje pirkimo - pardavimo sutartį DAF Baltarusijos/Lietuvos siena (perėjimas Gudagojus) sąlygomis. Tai reiškia, kad jokių transportavimo išlaidų iki Bendrijos teritorijos pareiškėjas nepatyrė, o visos prekių transportavimo nuo gamintojo iki Bendrijos muitų sienos išlaidos buvo įskaitytos į faktiškai sumokėtą arba mokėtiną prekių kainą, todėl atsakovų argumentai, susiję su transportavimo išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikimu, yra nepagrįsti ir prieštarauja MK 32 str. 1 d. Aplinkybė, kad už importuotų prekių gabenimą pagal pareiškėjo ir AB „Lifosa” prekių pirkimo pardavimo sutartį, Lietuvos geležinkeliams sumokėjo AB „Lifosa”, jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl prekių muitinės vertės nustatymo neturi, nes šis vežimas buvo atliekamas Bendrijos muitų teritorijoje ir šios išlaidos, remiantis MK 33 str. I d. (a) p. į prekių muitinę vertę neįskaitomos. Tuo pat metu, atsakovų argumentas, kad UAB „Transchema” direktorius paaiškinime neteisingai nurodė mokėtoją už Lietuvos geležinkelio suteiktas transportavimo Bendrijos muitų teritorijoje paslaugas, vertintinas kritiškai, nes minėtas direktorius, nebūdamas UAB „Fortera” ir AB „Lifosa” techninės sieros rūgšties pirkimo pardavimo sutarties šalimi nežinojo ir neturėjo žinoti, kas turi apmokėti už krovinio transportavimą nuo Balarusijos/Lietuvos sienos iki AB „Lifosa” gamyklos.
Incoterms sąlygos - tai tarptautinių prekybos rūmų, t.y. nevyriausybinės organizacijos, apibendrintos, susistemintos prekybos taisyklės, neturinčios nei įstatymo galios, nei imperatyvaus pobūdžio ir kurios sutarties Šalių valia gali būti koreguojamos, todėl nesant sutartyse ar kituose dokumentuose nuostatų dėl prekių draudimo, prekių draudimas nėra privalomas, o jo nesant negali būti reikalaujama iš pareiškėjo pateikti duomenis apie tai, ko nebuvo. Dėl šių priežasčių atsakovų argumentai dėl duomenų apie draudimą nepateikimo, laikomi nepagrįstais.
Atsakovai priimdami skundžiamus sprendimus turėjo savo žinioje ir savo sprendimus motyvavo:
1) Baltarusijos Respublikos eksporto deklaracijomis, kuriose parduodamos techninės sieros rūgšties kaina atitinka kainą, už kurią pirkėjas UAB „Transchema” pirko prekes iš gamintojo;
2) OAO „Naftan” sąskaitomis, kuriose pardavimo UAB „Transchema” kaina atitinka Baltarusijos Respublikos eksporto deklaracijoje nurodytą kainą;
3) SMGS važtaraščiais, su kuriais prekės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją;
4) Muitinės tarpininko paslaugas Bendrijoje patvirtinančiomis PVM sąskaitomis - faktūromis;
5) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinio patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nebuvo nustatytas jokių su importuojama technine sieros rūgštimi susijusių sandorių Aktyvumas ar kiti mokesčių ar muitų teisės pažeidimai;
6) su prekių pardavėju UAB „Transchema” buvo atsiskaitoma mokant avansu pagal išankstines sąskaitas faktūras, todėl buvo susidariusi permoka, kuri pardavėjo buvo pripažįstama, o metų gale visos permokos buvo panaikintos.
g) pažymi, kad pareiškėjas prekes iš UAB „Transchema” pirko iš pradžių sumokant avansą, o avanso mokėjimo pagrindu buvo išankstinio apmokėjimo sąskaita, tačiau ši sąskaita pagal Buhalterijos pagrindų įstatymą nėra laikoma dokumentu, pateisinančiu įmonės pajamas ar išlaidas. Po to tik realiai atlikus ūkinę operaciją, tai yra prekių pardavėjui – UAB ,.Transchema” realiai perdavus prekes pareiškėjui ir jau įforminant prekių išleidimą į laisvą apyvartą muitinei buvo pateikiamos UAB „Transchema” tikros PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įforminama atlikta ūkinė operacija ir šių sąskaitų faktūrų pagrindu prekių pardavėjas UAB „Transchema” įformindavo savo pajamas, tuo pačiu mažindamas pareiškėjo avanso dydį.
Mano, kad atsakovų žinioje esantys dokumentai atspindi visas su šiuo mokestiniu ginču susijusias ūkines operacijas ir atspindi visas su prekių pardavimu arba jų kaina susijusias aplinkybes. Jei atsakovai netiki sąskaitose faktūrose ir Baltarusijos Respublikos eksporto deklaracijose nurodytų kainų realumu, tai Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškintas prekių muitinės vertės sąžiningumo, vieningumo ir neutralumo principų įgyvendinimas, įpareigoja atsakovus kreiptis į eksporto valstybės - Baltarusijos kompetentingą instituciją tikslu patvirtinti ar paneigti iš šios valstybės eksportuotų prekių ekonominę vertę. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-575-1508-08 fabulos tokia praktika atsakovų yra naudojama ir privalėjo būti panaudota šio mokestinio patikrinimo atveju.Turėdami galimybę naudotis visais dokumentais, kurie patvirtina importuojamų prekių sandorį ir realią šių prekių ekonominę vertę, kitas reikšmingas aplinkybes, atsakovai, atsisakydami taikyti prekių vertei nustatyti sandorio metodą, pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 29 str.1d.
Skundžiamame sprendime atsakovas rėmėsi tuo, kad OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” yra tarpusavyje susiję ir jų tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai. Šio fakto pareiškėjas neginčija, tačiau MK 29 str. 1 d. (d) taikymo sąlyga yra ta, kad sandorio, kurio pagrindu įvyko pardavimas į Bendrijos muitų teritoriją, šalys ,tai yra pirkėjas ir pardavėjas yra susiję. Šio mokestinio ginčo atveju taip nėra, nes atsakovai netinkamai identifikavo sandorį, kurio pagrindu įvyko prekių importas į Bendrijos muitų teritoriją, bei tuo pagrindu buvo pažeista MK 29 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovo teiginiai, kad dėl OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” prekių pirkimo pardavimo įvyko prekių importas į Bendrijos teritoriją, neatitinka tikrovės. Atsakovų turimi dokumentai aiškiai parodo, kad dėl OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” prekių pirkimo pardavimo įvyko prekių tiekimas iki Baltarusijos/Lietuvos sienos, perėjimo punktas Gudagojus, kuris yra Baltarusijos teritorijoje. Pagal nagrinėjamą sutartį prekių pirkėjas UAB „Transchema” nebuvo jokios muitinės procedūros, tai yra tranzito ar prekių išleidimo į laisvą apyvartą vykdytoju Bendrijos muitų teritorijoje, todėl atsakovų išvada apie tai, jog dėl OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” sandorio įvyko prekių importas į Bendrijos muitų teritoriją neatitinka tikrovės ir prieštarauja atsakovų turimiems įrodymams. Prekių importas į Bendrijos muitų teritoriją įvyko dėl prekių pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo UAB „Transchema” ir UAB „Fortera”, o atsakovų turimoje medžiagoje nėra jokių duomenų ar informacijos, kad minėtos įmonės būtų kaip nors susijusios. UAB „Fortera” akcininkai yra fiziniai asmenys”, jokių ryšių nei UAB „Fortera”, nei jo akcininkai atskirai su Baltarusijos valstybiniais naftos perdirbimo ir pardavimo koncernais, taip pat su OAO „Naftan” ir/ar UAB „Transchema” neturi. Taip pat pareiškėjas nėra nė vienos įmonės, susijusios su Baltarusijos valstybinėmis naftos perdirbimo įmonėmis, taip pat OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” juridiškai pripažintas verslo partneris, nes pareiškėjas nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs ar minėtomis įmonėmis ir nėra šių įmonių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas, todėl atsakovai atsisakydami taikyti prekių muitinei vertei nustatyti sandorio metodą, pažeidė Bendrijos muilinės kodekso 29 str. 1 d. mano, kad atsakovai, priimdami skundžiamus sprendimus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes bei pažeidė Bendrijos muilinės kodekso 29 str. 1 d., todėl skundžiami sprendimai turi būti panaikinti. Importo pridėtinės vertės mokestis gali būti perskaičiuojamas tada, kai perskaičiuojama importuotų prekių muitinė vertė, tačiau šio mokestinio ginčo atveju, importuotų prekių muitinės vertės nustatymas skundžiamais sprendimais yra neteisėtas ir nepagrįstas ir, panaikinus atsakovų sprendimus dėl Bendrijos muilinės kodekso 29 str. 1 d. (b) p. ir (d) p. taikymo pažeidimo, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 str. 15 d. nėra ir nebuvo teisinio pagrindo papildomai už importuotas prekes priskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, delspinigius ir baudas. Prašo panaikinti Muitinės departamento 2010 06 14 sprendimą Nr. lA-4.13-334 ir Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)..
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 135-139) nurodė, kad Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, 2010 04 22 sprendimu Nr. 1A-4.13-217 įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentų nevalstybine kalba (važtaraščių, sąskaitų-faktūrų ir kt.) vertimus į valstybinę kalbą. Bendrovė 2010 05 06 raštu Nr. 59 pateikė techninės sieros rūgšties Paso Nr. 1862 vertimą bei sąskaitų tarp OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” vertimus, taip pat paaiškino, jog prekių važtaraščių vertimus yra pateikusi Kauno teritorinei muitinei; taip pat pareiškėja nurodė, jog SMGS važtaraščiai neturi įtakos sprendžiant ginčą dėl prekių muitinės vertės, todėl minėtų dokumentų vertimų nepateikė, taip pat pareiškėja į valstybinę kalbą neišvertė ir Baltarusijos muitinės eksporto deklaracijų. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja turėjo pati teisę spręsti, kokie dokumentai pagrindžia jos skundą ir nuspręsti, ar juos teikti Muitinės departamentui. Atkreipia dėmesį į tai, kad jei pareiškėja prašomų dokumentų nepateikia, tai nors ir nenutraukia mokestinio ginčo, tačiau pareiškėja praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu. Pažymėjo, kad dėl tokio teisinio reglamentavimo, nagrinėdamas panašų ginčą, pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-261-2055/2008. Sutinka su Kauno teritorinės muitinės pakartotinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei pritaria muitinės sprendimui, jog viena iš priežasčių nepripažinti bendrovės deklaruotos sandorio vertės yra žymus, skirtumas (beveik keturis kartus) palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis sandorio vertėmis. Teigia, kad rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorio šalių sąžiningumą sudarant ir vykdant sandorį, sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, neturi labai skirtis nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų. Todėl tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio kaina labai skiriasi nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų, darytina išvada, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, ir tai yra pagrindas, vadovaujantis Kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, netaikyti sandorio vertės metodo. Pareiškėja neteisingai aiškina Kodekso nuostatas, reglamentuojančias PREMI duomenų bazės taikymą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos importuotų prekių muitiniam įvertinimui muitinė taikė ne Kodekso 30 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytus tapačių ir panašių prekių sandorio vertes, o Kodekso 31 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjos argumentas, kad muitiniam įvertinimui turi būti taikomos kainos prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu, nėra pagrįstas. Minėtas reikalavimas, vadovaujantis 1993 07 02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau - Nuostatos) 150 ir 151 straipsniais, taikomas taikant tapačių ar panašių prekių sandorio vertes.
Nesutinka, kad pareiškėjos pateikta bendrovės „Orlen Lietuva” interneto tinklalapyje skelbta informacija, taip pat Europos Komisijos 2000 05 03 sprendimas (2000/532/EB) pagrindžia pareiškėjos gabentos sieros rūgšties gamybos būdą. Nėra įrodymų, kad bendrovės „Orlen Lietuva” gamybos procesas identiškas Baltarusijos bendrovės „Naftan” gamybos procesui, nes pareiškėja nepateikė dokumentų iš prekių gamintojo, įrodančių sieros rūgties pagaminimo būdą. Prekės priskyrimas pagrindiniam ar šalutiniam gamybos produktui nėra esminis motyvas, įtakojantis sandorio vertės pripažinimą ar paneigimą. Nepaisant to, kokiu būdu yra pagaminama prekė, kokia jos paskirtis, jos pardavimo kaina rinkoje neturėtų žymiai skirtis. Muitinė savo sprendimuose tinkamai identifikavo sandorį, kurio pagrindu įvyko pardavimas į Bendrijos teritoriją. Vertinant sandorį buvo atsižvelgta ir į sandorį, kurį sudarė OAO „Naftan” ir UAB „Transchema”. Nepaisant to, kad minėtas sandoris nebuvo pagrindu importuojant prekes į Bendriją, jis įvyko tarp tarpusavyje susijusių asmenų, iš kurių vienas yra Baltarusijos Respublikos, o kitas - Bendrijos ūkio subjektas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog muitinė sandorį tarp OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” laiko prekių importo sandoriu. Pareiškėjos teiginys, jog nuosavybės teisės į importuojamas prekes turėjimas neturi teisinės reikšmės pagal Kodekso 29 straipsnio 1 dalies (b) punktą, yra nepagrįstas. Nepaisant to, jog nuosavybės teisės įgijimas gali būti nustatomas ir sutartimis tarp asmenų, prieštaravimai sutartyse gali būti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma nustatyti. Prieštaravimų neturėtų būti ne tik sutartyse, bet ir kituose muitiniam įvertinimui pateikiamuose dokumentuose (transportavimo, apmokėjimo ir kt.). Pareiškėja neneigia ir nepaaiškina muitinės sprendimuose nurodytų sandorių sudarymo aplinkybių, tačiau apsiriboja teiginiu, jog tai teisinės reikšmės Kodekso 29 straipsnio taikymo prasme neturi.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 140-144) nurodė motyvus, išdėstytus atsakovės atsiliepime.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė buvo paskaičiavusi ir nustačiusi transportavimo išlaidas dvejose ataskaitose. Todėl atsakovo teiginys, kad neįrodytos transportavimo išlaidos, neteisingas. Atsakovui buvo pateikti bendrovių „Naftan“ ir Transchema“ raštai, kuriose nurodoma, jog perdirbti naftą į kurą, neliekant sieros, nėra galimybių. Neneigia, kad pastarosios dvi įmonės tarpusavyje susijusios, tačiau importo sandoris vyko ne tarp šių įmonių, o tarp UAB “Transchema“ ir UAB “Fortera“. Kokia įmonė nurodyta kaip savininkas- tai neturi reikšmės krovinių vežimo sutarčiai. Kalbant apie prekės kainą, būtina atsižvelgti į tapačių ar panašių prekių palyginimą, t.y. turi būti vienodas apyvartos lygis ir prekių kiekis. Kuo didesnis apyvartos lygis, tuo mažesnė kaina. Apie šias aplinkybes rašo ir bendrovė „Naftan“ savo rašte. UAB “Lifosa“ gamina sieros rūgštį, tačiau perka tą rūgštį iš Baltarusijos, nes Baltarusijoje ji gaminama žymiai pigiau. Kodėl pati bendrovė „Lifosa“ nekontaktavo betarpiškai su įmone „Naftan” – mano, kad tai biznio reikalai, kurie niekaip neįtakoja sandorio kainos. Atsakovas nustatė, kad UAB “Fortera“ kaina prieštarauja PREMI duomenų bazės kainoms - tai nustatė, tačiau atsakovas neturi duomenų nustatyti tapačių prekių muitinei kainai. Muitinė privalėjo atsižvelgti į apyvartos lygį, į ryšius, rinkos ypatumus ir pan., tačiau to nepadarė. Prašo panaikinti sprendimus, t. y. prašo tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, replikuodamas į pareiškėjo atstovo argumentus paaiškino, kad Lietuva yra bendrijos narė, todėl importas į Lietuvą yra vertinamas kaip importas į bendrijos teritoriją. Pateikti duomenys patvirtino, kad nustatytos transportavimo išlaidos viršijo pačios prekės kainą. UAB “Fortera“ importuotų prekių kaina viršijo kitų tapačių prekių kainą, todėl pagrįstai buvo netaikytas prekių sandorio vertės principas. Baltarusijos įmonė ir UAB “Transchema“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, todėl tai taip pat kėlė abejones dėl prekių sandorio kainos, nežiūrint į tai, kad tarp šių įmonių įvykęs sandoris nebuvo pagrindas importui. Buvo tarpininkas, tačiau tai kėlė pagrįstas abejones, nes gavėjas ir vežėjas nesutapo. Tai, kad prekes gabeno įmonė, kuriai nepriklausė tos prekės, taip pat kėlė pagrįstas abejones dėl sandoryje užfiksuotos kainos. Sieros rūgštis, kaip ir kitos prekės, gali būti skirtingos koncentracijos, rūšies, o tai įtakoja kainą. Pareiškėjas turėjo galimybę gauti visus dokumentus, kuriais rėmėsi muitinė. Teritorinis muitinės padalinys važtaraščius vertina, o Muitinės departamentas priima tik oficialius vertimus į lietuvių – valstybinę kalbą. Kadangi pareiškėjas turi teisę spręsti ką pateikti, ko neteikti, tai transportavimo dokumentų nepateikė, ir į tai nebuvo atsižvelgta. Skundas buvo išnagrinėtas pateiktų duomenų pagrindu ir priimtas pagrįstas sprendimas. Prašo pareiškėjo reikalavimų netenkinti.
Įrodymų tyrimo ir vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas pateikė į bylą medžiagą nesusijusią su byloje ginčijamais sprendimais, t.y. pateikta medžiaga, kuri susijusi su kitais sprendimais. Teisme yra nagrinėjama ne viena byla pagal pareiškėjos UAB ,,Fortera” skundus atsakovui Muitinės departamentui dėl sprendimų panaikinimo, todėl tikėtina, kad atsakovas teikdamas medžiagą galėjo apsirikti. Būtina įrodymų tyrimui išreikalauti medžiagą susijusią su UAB ,,Fortera” keliamais reikalavimais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 str. 8 d.,
nutarė:
Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Įpareigoti atsakovą - Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti medžiagą susijusią su pareiškėjos UAB ,,Fortera” skunde ginčijamu Muitinės departamento 2010 06 14 sprendimo Nr. 1A-4.13-334 ir Kauno teritorinės muitinės 2010 03 03 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimu.
Bylos nagrinėjimą skirti 2010 11 29 13 val.