Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. D. ir V. F. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š., K. Š., V.F. Š., R. V. ir L. D. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Inga Karalienė, S. M., UAB „Conlex“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Antstolė I. Karalienė 2018-08-23 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų A. Š., K. Š., V. F. Š., R. V. ir L. D. skundą. Pareiškėjai prašė atšaukti varžytinių rezultatus. Nurodė, kad 2018 m. birželio 29 d. buvo paskelbtos varžytinės Nr. 156509 ir Nr. 156512 dėl sklypų pardavimo iš varžytinių. Apie varžytines paskelbta specialiame interneto tinklapyje, tačiau sklypų bendrasavininkai nebuvo informuoti. Be to, apie varžytines nebuvo iškabintas skelbimas ant paties parduodamo nekilnojamojo turto. Pareiškėjų nuomone, antstolei turėjo būti privaloma nustatyta naudojimosi sklypu tvarka ir turėjo būti parduodama tik bendrasavininkų nustatyta turto dalis, priklausanti skolininkei. Areštavus S. M. turtą kreiptasi į antstolius su prašymu atidalinti sklypą į tris atskirus sklypus. Antstolė leido tai daryti, tačiau antstolio Dainiaus Šidlausko kontora nesutiko leisti sudaryti mainų sutarties. Todėl visuose sklypuose nurodomi bendrasavininkai. Pareiškėjų teigimu, suorganizavus varžytines buvo parduoti sklypai, kurie pagal mainų sutartį nepriklauso skolininkei.

2. Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjų skundą, patvarkyme nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal 12 vykdomųjų dokumentų. 2007-02-08 areštuotas skolininkei S. M. priklausantis žemės sklypas. 2015-06-25 skolininkei leista padalinti sklypą į atskiras dalis, įregistruojant atskirus sklypus VĮ Registrų centre. Skolininkės vardu pagal Registrų centro išrašą registruotos dalys trijuose sklypuose. Skolininkei skolos nesumokėjus 2018 m. birželio 29 d. paskelbtos varžytinės. 2018 m. liepos 30 d. dviejų žemės sklypo dalių varžytinės įvyko, paskelbtas laimėtojas. Nurodė, kad skelbimai ant žemės sklypų nebuvo iškabinti, kadangi nenustatyta, kokioje konkrečioje sklypo dalyje yra skolininkės turto dalis. Pareiškėjai nesiūlė įsigyti sklypų, o siūlė sudaryti tik mainų sutartį, pagal kurią skolininkei priklausytų tik viena sklypo dalis, kuri pablogintų skolininkės turtinę padėtį ir sumažintų valdomo turto vertę, todėl antstolės teigimu, pareiškėjų skundas yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir varžytinių rezultatų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo, apeliantams teigiant, jog nekilnojamasis turtas buvo parduotas nesilaikant CPK 706 straipsnio 2 dalies imperatyvaus reikalavimo iškabinti skelbimą apie varžytines ant nekilnojamojo turto, be to, varžytinėse buvo parduodamas skolininkei nepriklausantis turtas, kadangi varžytinėse parduotų žemės sklypų Nekilnojamojo turto pažymėjimuose nurodyta, kad pagal bendrasavininkų sudarytą naudojimosi tvarką skolininkė nedisponuoja tų sklypų dalimis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl paskelbimo apie varžytynes

9. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

10. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, taip pat yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

11. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas gali pripažinti negaliojančiomis įvykusias varžytynes, jeigu turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pagal šią teisės normą ne bet koks pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu, negaliojančiu. Tokiu pagrindu gali būti tik esminiai pažeidimai, pažeidžiantys ar varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus. Kokie pažeidimai yra laikomi esminiais CPK 602 str. 1 d. 7 p. nėra detalizuota, todėl ar buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad jų teisės vykdymo procese buvo pažeistos, kadangi jiems nebuvo tinkamai pranešta apie vykdomas varžytines. Apeliantų teigimu, antstolė pažeidė skelbimo apie varžytynes tvarką, nes apie paskelbtas varžytynes neinformavo pareiškėjų asmeniškai ir neiškabino skelbimo ant parduodamo turto. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

13. Visų pirma pažymėtina, jog varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Kadangi priverstinis skolininko turto pardavimas reiškia esminį jo teisės į nuosavybę suvaržymą, tai įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai ir turtas būtų parduotas už geriausią kainą.

14. Vienas sėkmingų varžytynių garantų – tinkamas paskelbimas apie jas ir galimybės visiems norintiems asmenims apžiūrėti parduodamą turtą sudarymas. Paskelbimo apie varžytynes tvarka reglamentuojama CPK 706–707 straipsniuose. CPK 706 straipsnio 1 dalyje (redakcija įsigaliojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto (CPK 706 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šio straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad atsižvelgiant į šios normos formuluotę, darytina išvada, kad jos reikalavimai turi būti įgyvendinami ne visais nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių atvejais, tačiau tik tais, kai yra jų įgyvendinimo galimybė. Galimybės uždėti skelbimą ant nekilnojamojo turto turėjimas gali reikšti tiek galėjimą fiziškai prieiti prie objekto, tiek ir laiko bei finansinių išteklių iki jo nuvykti turėjimą, tiek kitas reikšmingas aplinkybes. Antstolis gali neturėti realios galimybės iškabinti skelbimo ant kiekvieno parduodamo nekilnojamojo turto objekto, kaip ir nuolat tikrinti bei kontroliuoti, ar skelbimas ant turto dar yra, ar jis nenuplėštas, nesugadintas ir pan. Įstatyme įtvirtinta, kad skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (CPK 706 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2013). Taigi teismų praktikoje aiškiai nustatyta, jog antstoliui suteikiama teisė esant galimybei (o ne pareiga, kaip nurodo apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme) ant nekilnojamojo turto iškabinti skelbimą apie jo pardavimą. Tokios nuomonės pagrįstai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.

15. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, 2018-06-29 antstolė specialiame interneto tinklapyje www.evarzytes.lt paskelbė apie varžytines. Pasak antstolės, skelbimai nebuvo iškabinti ant parduodamų žemės sklypų dalių, kadangi nustatyti kokioje konkrečiai vietoje randasi parduodamos turto dalys nebuvo galimybės. Be kita ko, kaip jau aukščiau buvo minėta, CPK 706 straipsnyje yra aiškiai reglamentuota skelbimo apie varžytynes tvarka, t. y. nurodyta, kad apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklapyje (CPK 706 str. 1 d.). Apie tai, kad prieš paskelbiant varžytynes apie jas atskiru patvarkymu būtų informuojamos vykdymo proceso šalys, CPK nenumatyta. Taigi, darytina išvada, jog siųsti asmenišką pranešimą apeliantams, nes jiems su skolininke vykdomojoje byloje priklauso žemės sklypas, kurios idealios dalys nustatytos, ar kabinti skelbimą ant nekilnojamojo turto apie parduodamą turtą, antstolė neprivalėjo.

16. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo vertimu taip pat svarbu pažymėti, jog vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantams, kaip turto bendrasavininkams, buvo žinoma apie pradėtą vykdomąjį procesą. Tai patvirtina vykdomojoje byloje 2011-12-06 apeliantams siųsti pranešimai apie paskelbtas turto varžytines, kuriuose antstolė informavo pareiškėjus, jog vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės S. M. 2012-01-17 antstolių kontoroje vyks antrosios varžytinės 364/1165 dalies 11,6500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (vykdom. b. l. 44). Taigi, apeliantai turėjo teisę siūlyti skolininkei parduoti šį turtą jiems. Be to, skolininkei taip pat buvo žinoma jos teisė siūlyti areštuoto turto pirkėją ir ji galėjo šia teise pasinaudoti paskelbus varžytines, taip pat galėjo kitais leistinais būdais ir priemonėmis ieškoti galimybių kuo palankesne kaina realizuoti parduodamą turtą. Tai patvirtina skolininkei išsiųstas 2018-08-07 antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriame skolininkei buvo išaiškinta galimybė pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalies ir iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. CPK 644 straipsnio 4 dalis taip pat numato skolininkui pareigą aktyviai domėti vykdymo eiga. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nei pareiškėjai, nei skolininkė tokios iniciatyvos nerodė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkė ieškojo areštuoto turto pirkėją arba ėmėsi veiksmų, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog apeliantai siūlė skolininkei parduoti areštuotą turtą.

17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė, skelbdama turto varžytines, tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismo vertinimu, kadangi apeliantams, kaip turto bendrasavininkams, buvo žinoma apie pradėtą vykdomąjį procesą, bet varžytinėse nedalyvavo ir nebuvo vykdomosios bylos šalimi, todėl jų atžvilgiu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, galiojo bendra taisyklė, nustatyta CPK 706 straipsnio 1 dalyje, kai apie varžytines antstolė paskelbia specialiame interneto tinklapyje. Ką šiuo atveju ir padarė antstolė, t. y. 2018-06-29 specialiame interneto tinklapyje paskelbė apie skolininkei priklausančio turto dalies varžytines, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolė, nesilaikydama CPK 706 straipsnio 2 dalies imperatyvaus reikalavimo iškabinti skelbimą apie varžytines ant nekilnojamojo turto, pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

Dėl varžytinių organizavimo teisėtumo

18. Kaip atskirą pagrindą atšaukti varžytinių rezultatus apeliantai taip pat nurodo, kad antstolė organizuodama varžytines, padarė esminės įtakos pareiškėjų turtiniams interesams, kadangi varžytinėse buvo parduodamas skolininkei nepriklausantis turtas. Apeliantų teigimu, varžytinėse parduotų žemės sklypų Nekilnojamojo turto pažymėjimuose nurodyta, kad pagal bendrasavininkų sudarytą naudojimosi tvarką skolininkė nedisponuoja tų sklypų dalimis. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką sklypu gali naudoti tik apeliantai. Taigi, apeliantų nuomone, antstolė varžytinėse pardavė sklypų dalis, kuriomis pagal nustatytą tvarką gali naudotis tik pareiškėjai L. D. ir V.F. Š.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais apeliantų argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

19. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas, kuriose yra nustatyti bendrosios nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir įgyvendinimas (CK ketvirtosios knygos IV skirsnis). Tai reiškia, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas bei nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006).

20. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog vykdant priverstinį skolos išieškojimą, bei vadovaujantis CPK 664 straipsnio normomis, 2007-02-08 buvo areštuotas skolininkei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2015-06-25 skolininkei buvo leista padalinti 11,6500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į atskiras dalis, įregistruojant atskirus sklypus Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus su sklypo padalinimu susijusius veiksmu. Padalinus šį žemės sklypą į atskiras dalis ir įregistravus jas Nekilnojamojo turto registre, skolininkės vardu buvo įregistruoti šie sklypai: 1654/6360 dalis iš 0,6360 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4916/18900 dalis iš 1,8900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24398/93800 dalis iš 9,3800 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkei nesumokėjus skolos, 2018-06-29 buvo paskelbtos minėtų žemės sklypų varžytinės. 2018-07-30 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) varžytinės įvyko, paskelbtas laimėtojas. Taigi 2018-06-29 paskelbtos varžytinės buvo organizuojamos ne visam žemės sklypui, o sklypų daliai (idealiajai), priklausančiai skolininkei, todėl apeliantų teiginiai, jog antstolė varžytinėse pardavė sklypų dalis, kuriomis pagal nustatytą tvarką gali naudotis tik pareiškėjai L. D. ir V. F. Š. atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienoje iš nutarčių taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis, atsižvelgiant į jų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkei priklausančiame priklausančiuose žemės sklypuose nėra izoliuotų (nedalomų vienetų), todėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (varžytynių dalyku) nagrinėjamoje byloje galėjo būti ir buvo tik skolininkės dalis nuosavybės teisės į žemės sklypus. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai turėjo ir tebeturi galimybę susitarti su naujuoju savininku dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tiek šalių susitarimu, tiek teismine tvarka.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantams neįrodžius nei vienos CPK 602 straipsnyje nustatytos įvykusių varžytynių pripažinimo negaliojančiomis sąlygos, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantų prašymą įpareigoti antstolę suteikti leidimą sudaryti sklypų mainų pagal bendrasavininkų patvirtintą ir viešai įregistruotą sklypų dalimis tvarką. Visų pirma, kaip jau aukščiau buvo minėta, apeliantai žemės sklypų, parduotų varžytinėse naudojimosi tvarką gali nusistatyti su naujuoju savininku bendru sutarimu ar teismine tvarka. Antra, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bendrasavininkų sudaryta mainų sutartimi yra siekiama sklypus paskirstyti tai, kad skolininkei priklausytų tik viena sklypų dalis. Tokia situacija, kaip teisingai buvo nurodžiusi antstolė savo patvarkyme dėl pareiškėjų skundo netenkinimo, pablogintų skolininkės turtinę padėtį bei sumažintų valdomo turto vertę.

22. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentus dėl varžytinių organizavimo neteisėtumo atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus, bei prieštaraujančius byloje surinktai medžiagai, todėl nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti skundžiamus paskelbtus antstolės varžytinių rezultatus ir tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir varžytinių Nr. 156509 ir 156512 rezultatų panaikinimo, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias varžytinių paskelbimą ir organizavimą, pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti antstolės veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.