- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-176-227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- I. L.
- Ieškovas
- R. R.
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-176-227/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 29 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. L. atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6025-488/2011 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei I. L. dėl skolos priteisimo, atsakovės I. L. priešieškinį ieškovui R. R. dėl įpareigojimo pasiimti pagamintas duris ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 2600 Lt už pagamintas duris ir staktas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 300 Lt teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad šalys 2010-11-16 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per dvi savaites atsakovei pagaminti ir sumontuoti jos namuose uosio medienos beicuotas duris ir keturias staktas. Darbų ir medžiagos kaina 5100 Lt. 2010-11-17 atsakovė dalies užsakymo atsisakė. Jis pagamino ir sumontavo atsakovės namuose duris ir vieną staktą. Atsakovė laiku nesumokėjo, todėl ieškovas 2011-01-26 išsiuntė raginimą atsakovei sumokėti 3900 Lt. Atsakovė 2011m. vasario mėn. sumokėjo 1300 Lt, liko skolinga 2600 Lt. Atsakovė nevykdo prievolės pagal rangos sutartį.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pasiimti pagamintas duris ir prašo priteisti ieškovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovas pagamino netinkamą gaminį- duris, todėl ji už šį gaminį nesumokėjo. Ieškovas, veikdamas pagal verslo liudijimą įsipareigojo pagaminti vonios kambario duris ir staktas. Buvo susitarta, kad bus pagamintos tokios durys, kaip prieš tai darytos (varčios plotis 0,8 m.) 2010m. gruodžio mėn. padarytas duris įsimontavo R. R. darbuotojas. Sumontuotos durys pilnai neatsidarė. Jos buvo padarytos platesnės- varčios plotis 0,9m. Informavus apie tai R. R. jis vengė bendrauti, ištaisyti broką. 2011-01-28 ieškovui buvo išsiųstas prašymas pašalinti trūkumus, pagaminant tinkamo pločio staktas ir duris arba atsiimti gaminį kaip netinkamą naudojimui, tačiau jis apžiūrėti durų neatvyko. Netinkamos durys yra pakeistos tinkamomis ir saugomos pas atsakovę. Dėl ieškovo veiksmų vartotojo atžvilgiu atsakovė patyrė didelius išgyvenimus, stresą, ieškovas nepagrįstai padavė į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo R. R. pasiimti iš I. L. jam priklausančias duris, esančias (duomenys neskelbtini), reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmetė, priteisė iš atsakovo I. L. 139 Lt žyminio mokesčio bei 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys 2010-11-16 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per 2 savaites iš savo medžiagos pagaminti ir sumontuoti uosio masyvo duris ir filingines staktas 4x1300 iš viso už 5100 Lt (vienų durų ir staktos kaina – 1300 Lt.), beicas kaip prieš tai darytų durų, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą per dvi dienas po darbų užbaigimo (b.l.4). 2010-11-17 atsakovė dalies užsakymo atsisakė, įvykdyto užsakymo kaina buvo nustatyta 3900 Lt. Atsakovė yra sumokėjusi 1300 Lt. Šalys šių aplinkybių neginčija. Šalių sudarytą sutartį teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 str. 1 d.), kuriai mutatis mutandis taikomos CK 6.188 str., 6.350-6.370 str. numatytos taisyklės. Ieškovas atsakovės gyvenamajame name gamino ir kitas duris, kas užfiksuota 2009-05-26 sutartyje (b.l. 36, civ. byla 2-2752-837/2011. Atsakovė nurodė, kad žodžiu su ieškovu susitarė, kad jis pagamins tokias duris, kokias buvo padaręs anksčiau. 2011-04-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis nurodė, kad gyvenamajame name kitų esančių durų varčių plotis yra 0,80m., o vonios kambario naujų pagamintų durų varčios plotis yra 0,90m. Iš pridėtų nuotraukų nustatė, kad durys atsidaro nepilnai - rankenos lygyje remiasi į sieną, dėl to sienoje padaroma žymė (b.l. 30-32, civ. byla 2-2752-837/2011), kad buvo pagamintos ne tokios durys, kokių prašė užsakovė, patvirtino ir liudytojas V. L. (b.l. 52) Teismas darė išvadą, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir pagamino gaminį su trūkumais. Atsižvelgė į tai, kad pats ieškovas pripažino, jog jis durų montavime nedalyvavo ir kartu su atsakove neapžiūrėjo, kaip jo darbuotojas visiškai baigė įmontuoti duris, bei konstatavo, kad atlikti darbai perdavimo priėmimo aktu nebuvo priimti. Nors ieškovas ir atsakovei savo atlikto darbo ir gaminio neperdavė, ir tai galėtų būti vertinama, kaip prievolės pagal sutartį neįvykdymas, atsakovė, matydama pas ją esančio gaminio trūkumus, nepažeisdama CK 6.338 str. nustatyto termino ieškovui 2011-01-28 buvo išsiuntusi pareiškimą dėl gaminio trūkumų pašalinimo (b.l. 34-35, civ. byla 2-2752-837/2011). Ieškovas trūkumų nepašalino, todėl atsakovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 6.350 str.) Pripažino, kad atsakovė pagrįstai pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – nesumokėti ieškovui už gaminį. Ieškovo padarytos durys yra atsakovės iniciatyva pakeistos kitomis, išimtos ir saugomos pas atsakovę, jai nereikalingos. Priešieškinio reikalavimą paimti ieškovui priklausantį daiktą pripažino pagrįstu, nes atsakovei šis daiktas nebuvo perduotas įstatymo nustatyta tvarka ir atsakovė nėra šio daikto savininke (CK 4.49 str. 1d., 4.450str.). Laikė, kad atsakovė neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą (CPK 12str., 13str., 178str.), ji nepateikė įrodymų, kurias pagrįstų didelius išgyvenimus ir patirtą stresą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų jos, kaip vartotojos atžvilgiu, o faktas, kad ieškovas, manydamas, jog yra pažeista jo teisė, kreipėsi į teismą dėl jos gynimo, nelaikytinas neturtinės žalos padarymu atsakovei. Priešieškinį šioje dalyje atmetė CPK 178 str., 185 str. pagrindais. Iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei bei valstybei (CPK 88, 85, 93, 96str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti, priešieškinį tenkinti visiškai.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dalyje dėl atsakovės reikalavimo priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, kadangi netinkamai taikė, aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teismo išvada prieštarauja bylos aplinkybėms. Teismas sprendime pripažino, kad atsakovei buvo įrengtos nekokybiškos durys, ieškovas nepagrįstai atsisakė pašalinti trūkumus ar pakeisti daiktą tinkamu. Ieškovas atsisako bendradarbiauti su atsakove, jis neatsiprašė už suteiktus nepatogumus, iki šiol neatsiėmė durų, taip savo nepadoriu elgesiu vartotojos atžvilgiu verčia nepamiršti dėl jo kaltės įvykusio incidento, kuris trunka ilgiau nei metus laiko. Atsakovė metus laiko turėjo naudotis nekokybiškomis durimis, kiekvieną dieną jausti nepatogumus ir išgyvenimus, kurie labai skausmingi, kadangi jai dar neteko susidurti su tokio lygio nesiskaitymu iš verslininko pusės. Teismas nevertino atsakovės paaiškinimų, nurodytų priešieškinyje, bei duotų teisme, reikalavimas pateikti įrodymus dėl dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų prieštarauja CK 1.5 str., teismų praktikai. Atsakovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, pagrindų mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį nėra
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys 2010-11-16 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per 2 savaites iš savo medžiagos pagaminti ir sumontuoti uosio masyvo duris ir filingines staktas 4x1300 iš viso už 5100 Lt (vienų durų ir staktos kaina – 1300 Lt.), beicas kaip prieš tai darytų durų, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą per dvi dienas po darbų užbaigimo (b.l.4). 2010-11-17 atsakovė dalies užsakymo atsisakė, įvykdyto užsakymo kaina buvo nustatyta 3900 Lt. Pripažinta, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir pagamino gaminį su trūkumais, dėl to pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą paimti ieškovui priklausantį daiktą pripažino pagrįstu, tačiau laikė, kad atsakovė neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą.
Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju sutartiniai santykiai susiklostė tarp verslininko (pardavėjo) ir vartotojo (pirkėjo). Šalių sudarytą sutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 str. 1 d.), kuriai mutatis mutandis taikomos CK 6.188 str., 6.350-6.370 str. numatytos taisyklės. Vartotojų teisę į neturtinės žalos atlyginimą nustato Vartotojų teisių apsaugos įstatymas (3 str. 1 d. 5 p.).
Neturtinė žala priteisiama, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Atsakovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, privalėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, neturtinės žalos dydį, priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos. Vien tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovas netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir pagamino duris su trūkumais, nepakanka tam, jog būtų konstatuota, kad atsakovei padaryta neturtinė žala, t. y. kad vien dėl to veiksmo atsakovė patyrė tokius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus ir kita ir tai turi būti įvertinta 5000 Lt suma. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė dėl to, jog ieškovas pagamino nekokybiškas duris, kad gindamas savo įsivaizduojamai pažeistą teisę kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje, patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti. Aplinkybė, kad ieškovas apeliacinio skundo padavimo dienai nėra įvykdęs įpareigojimo pasiimti duris, nėra reikšminga sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi sprendimas nėra įsiteisėjęs ir ieškovui neprivalomas vykdyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi. Nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio sveikatos sužalojimo atvejais, klausimas dėl neturtinės žalos fakto nustatymo nebuvo keliamas, kadangi žalos faktą nukentėję asmenys šiose bylose įrodė, priešingai nei nagrinėjamu atveju atsakovė. Todėl atmestinas teiginys, kad nurodytos bylos ir nagrinėjama byla yra analogiškos.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies, sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.