Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. P., A. R., tretiesiems asmenims A. Ž., R. Ž., išvadą teikianti institucija - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis), atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė.

A. K. P. atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir nematė pagrindų prieštarauti ieškiniui.

Trečiasis asmuo A. Ž. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei paskirti nepilnamečio S. R. globėju. A. K. P. matė vieną kartą, vaikas net nepažino mamos iš pradžių, vėliau prisiminė, kadangi mama buvo atsinešusi dovanų, tai vaiko visas dėmesys buvo sutelktas į dovanas. Vaikas labai linksmas, laimingas, paslaugus, žingeidus. Šeima turi dar dvi mergaites trijų ir dvylikos metų, vaikai sutaria puikiai, jie gyvena nuosavame name.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis ieškinyje pateikti reikalavimai iš esmės atitinka S. R. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko S. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra K. P., o tėvas A. R. (T.1, b.l. 9). BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje nuo 2011 m. balandžio 20 d. yra K. P. ir A. R. šeima (T.1, b.l. 64,70). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-722 atsakovė K. P. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos (T.1, b.l. 70), atsakovas A. R. 2016 m. sausio 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-197 A įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos (T.1, b.l. 64). Dėl įtemptų santykių šeimoje K. P. ir jos sūnui S. R. Centro Pagalbos moterims padalinyje nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. buvo teikta apgyvendinimo krizių centre paslauga. Dėl vaiko nepriežiūros šeimoje ir piktnaudžiavimo alkoholiu auginant mažametį vaiką, 2016 m. rugpjūčio 30 d. Centro direktoriaus įsakymu Nr. IKP-75 bei vadovaujantis 2016 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus aktu Nr. VT11-897 „Dėl vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo“, atsakovų sūnus S. R. paimtas iš šeimos (T.1, b.l. 37-38). Vaikas nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. laikinai apgyvendintas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės pagalbos padalinyje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2722, vaikui S. R. nustatyta laikinoji globa BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (T.1, b.l. 33). S. R. laikinai globoja Alina ir R. Ž.. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2017 m. birželio 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. TGL-35, nuo 2017 m. birželio 12 d. suteikta teisė vaikui S. R. svečiuotis A. Ž. šeimoje (T.2, b.l. 189), jiems pareiškus norą būti vaiko globėjais, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įvertinęs globėjų šeimos pateiktus dokumentus bei būsimų globėjų motyvaciją globoti vaiką, tarpusavio santykius šeimoje, šeimos gyvenimo būdą, turimas lėšas šeimos poreikiams tenkinti, 2017 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. VT-29 dėl A. Ž. ir R. Ž. teikimo tapti vaiko S. R. globėjais (T.2, b.l. 166). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AD1-2168 vaiko S. R. laikinais globėjais paskirti A. Ž. ir R. Ž. (T.2, b.l. 158).

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovai nesirūpina savo vaiku, vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis bei išlaikyti savo vaiką, neužtikrina jam saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo sūnaus gyvenime. Bylos duomenimis atsakovai K. P. ir A. R. įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atsakovas A. R. baustas administracine tvarka. Atsakovų sūnui paskirti globėjais Alina ir R. Ž.. Tiek ieškovo atstovės, tiek atsakovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimais atsakovai nesidomėjo sūnaus būkle, jo gyvenimu, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti savo sūnų, jo nelankė globos institucijoje, materialiai neišlaikė ir iki šiol neišlaiko. Atsižvelgiant į tai, kad tiek K. P., tiek A. R. nuo pat sūnaus gimimo nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo vaikui ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovės prašymas tenkintinas ir atsakovams K. P. ir A. R. neterminuotai apribojama tėvų valdžia.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Atsakovams apribojus tėvų valdžią, bei siekiant be tėvų globos likusiam vaikui sudaryti tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, S. R. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis). 2017 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Nr. AD1-2168, S. R. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinais globėjais paskirti Alina ir R. Ž.. Šiuo atveju konstatuotina, kad Alina ir R. Ž. yra tinkami asmenys globoti S. R. – tai šeima pasirengusi užtikrinti vaikui saugią aplinką bei tenkinti jo fiziologinius, socialinius, saviraiškos poreikius. Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovė prašo nuolatiniais globėjais paskirti būtent Aliną ir R. Ž., S. R. nuolatiniais globėjais paskirtini A. Ž. ir R. Ž.. S. R. globos vieta nustatytina A. Ž. ir R. Ž. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini) (CK 3.248, 3.249, 3.251, 3.256, 3.257, 3.259 straipsniai, 3.265 straipsnio 1 punktas, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovai vengia pastovaus darbo, tačiau atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovai bent minimaliai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl iš atsakovų K. P. ir A. R. nepilnamečio sūnaus S. R. išlaikymui priteistina po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. sausio 31 d.), vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais – turto administratoriumi paskirtini globėjai A. Ž. ir R. Ž. (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškoma iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos.

Už reikalavimą dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir susijusius reikalavimus žyminis mokestis sudaro 41 EUR. Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo žyminis mokestis sudaro 36 EUR. Patenkinus ieškinį pilna apimtimi į valstybės biudžetą iš atsakovo A. R. priteistina 77 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 d. 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 268, 270, 279, 400-407, 497-502 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), motinos valdžią sūnaus S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2011 m. vasario 13 d., atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią sūnaus S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini). atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir paskirti jo nuolatiniais globėjais A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, gyvenamąją ir globos vietą jo nuolatinių globėjų A. Ž. ir R. Ž. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. P. nepilnamečio sūnaus S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 EUR (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. nuo 2017 m. sausio 31 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečio sūnaus S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 EUR (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. nuo 2017 m. sausio 31 d., iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, turto administratoriumi paskirti vaiko nuolatinius globėjus A. Ž. ir R. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. R. 77 EUR (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teismo sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.