- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 2-11946-631/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05166-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- T. Z.
- Atsakovas
- UAB „Ars Libra“
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui T. Z., atsakovo direktoriui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Z. ieškinį atsakovui UAB „Ars Libra“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir -
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2014-11-25 sprendimu darbo byloje Nr. APS-1-20299, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1200 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog pagal 2007-07-31 sudarytą darbo sutartį Nr. 14 jis pradėjo dirbti atsakovo įmonėje serviso specialisto pareigose. 2012-09-14 jis pateikė prašymą atsakovui atleisti jį iš serviso specialisto pareigų nuo 2012-09-28 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. – darbuotojo pareiškimu. Ieškovo teigimu, atsakovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos darbdaviui visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną turėjo išmokėti ieškovui 5282,51 Lt, tačiau atsiskaitė tik iš dalies – pervedė 2254,79 Lt. Vėliau, 2012 m. rugsėjo mėn. ieškovui buvo išmokėta grynais 1127,72 Lt, o 2012 m. spalio ir gruodžio mėn., į jo banko sąskaitą buvo pervesta dar 500 Lt ir 200 Lt (b.l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog šalys 2007-07-31 sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą serviso specialistu. 2012-09-14 gautas ieškovo prašymas atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2012-09-28. Darbo santykiai tarp šalių nutraukti 2012-09-28 pagal DK 127 str. 1 d. Nutraukus darbo sutartį, ieškovas nei karto nebandė susisiekti su atsakovu dėl neva nesumokėto darbo užmokesčio dalies. Darbo ginčų komisija 2014-11-25 spendimu ieškovo prašymą atmetė, suėjus kreipimosi į darbo ginčų komisiją senaties terminui. Ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, praleido DK 296 str. nustatytą terminą. Ieškovas reikalavimą priteisti jam nesumokėtus 1200 Lt grindžia 2014-10-30 pažyma apie negautas pajamas. Atsakovo teigimu, nuo 2006-01-10 iki 2014-10-31 atsakovo buhaltere dirbo ieškovo motina J. Z., o minėta pažyma surašyta būtent 2014-10-30, t.y. paskutinę buhalterės darbo dieną bei praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo ieškovo išėjimo iš darbo. Pagal atsakovą, teismas neturėtų minėtos pažymos vertinti kaip tinkamo įrodymo, kadangi atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs visiškai ir iš ieškovo daugiau nei dvejus metus negavo jokių pretenzijų. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi ieškovas į Darbo ginčų komisiją bei teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams po darbo sutarties nutraukimo ir už visą šį laikotarpį prašo jam priteisti vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas mano, kad toks ieškovo delsimas tokį didelį laiko tarpą kreiptis į teismą ir šiuo metu pareikštas reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra nesąžiningas ir neteisingas, pareikštas piktnaudžiaujant savo, kaip darbuotojo, teise, todėl neturėtų būti ginamas.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad palaiko visus ieškinio reikalavimus, bei paaiškino, jog atleidimo dieną buvo apskaičiuota darbdavio jam mokėtina suma – 5282,51 Lt, atskaičiavus mokesčius, kurią sudarė darbo užmokesčio įsiskolinimas už 2012 m rugpjūčio mėnesį, darbo užmokestis už rugsėjo mėnesį bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dalį darbo užmokesčio atsakovas mokėjo grynais, dalį – per banką. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog su ieškovu buvo atsiskaityta. 2014 metų pažymą apie ieškovo darbo užmokestį jis pasirašė, pasitikėdamas buhaltere. Nei ieškovas, nei buhaltere atsakovo įmonėje dirbusi T. Z. motina du metus po ieškovo atleidimo iš darbo į atsakovą dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-1-20299 medžiagos, ieškovo, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas T. Z. ir UAB „Ars Libra“ 2007-07-31 sudarė darbo sutartį Nr. 14, pagal kurią ieškovas nuo 2007-08-01 pradėjo dirbti atsakovo įmonėje serviso specialistu (DGK b.l. 5-7). Darbo sutartimi buvo sulygtas darbo užmokestis, kuris, keičiant darbo sutartį, kelis kartus keitėsi, o nuo 2012-03-01 sulygtas darbo užmokestis sudarė 2900 Lt. Ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2012-09-28 pagal DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu) (b.l. 6).
Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną liko ieškovui skolingas dalį darbo užmokesčio, priskaičiuoto už 2012 m. rugpjūtį-rugsėjį, bei kompensacijos už kasmetines atostogas, iš viso 1200 Lt.
Dėl darbo užmokesčio priteisimo. Pagal ieškovo paaiškinimus, atleidimo iš darbo dieną atsakovas jam turėjo išmokėti 5282,51 Lt sumą, atskaičiavus mokesčius. Ieškovas darbdavio įsiskolinimą įrodinėja 2014-10-30 pažyma apie gautas pajamas, pasirašyta įmonės vadovo A. B. ir buhalterės J. Z. (b.l. 12). Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojos J. Z. parodymais, atsakovo įmonėje buhaltere dirbusi J. Z. yra ieškovo motina, ji iš atsakovo įmonės buvo atleista nuo 2014-10-31. Pagal atsakovo paaiškinimus, 2014-10-30 pažymą parengė buhalterė J. Z., o atsakovo vadovas ją pasirašė, pasitikėdamas J. Z.. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad minėta pažyma nėra tinkamas įrodymas byloje. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-10-30 pažymą, kurioje nurodytas ieškovui išmokėtas darbo užmokestis, parengė atsakovo įmonės buhalterė J. Z., kurią su ieškovu sieja artima giminystė, bei tai, kad pažyma parengta 2014-10-30, ieškovui esant atleistam iš darbo daugiau nei prieš dvejus metus, 2014-10-30 pažyma nelaikoma pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo atleidimo iš darbo dieną apskaičiuoto, išmokėto ir likusio neišmokėto darbo užmokesčio dydį. Tačiau be nurodytos pažymos, ieškovui apskaičiuoto darbo užmokesčio dydį, kuris, beje, sutampa su 2014-10-30 pažymoje nurodytu apskaičiuoto darbo užmokesčio dydžiu, patvirtina Sodros pažyma, išmokėtą darbo užmokestį taip pat patvirtina ieškovo pateiktas jo sąskaitos išrašas. Pagal Sodros pažymą, darbdavio nurodytos ieškovo pajamos 2012 m. rugsėjo mėn. sudarė 6950,67 Lt, o mokesčių įmokos – 2778,88 Lt (DGK b.l. 3). Iš darbuotojo išskaičiuojama mokesčių dalis yra 24 proc. (15 proc. Gyventojų pajamų mokestis, 6 proc. privalomojo socialinio draudimo mokestis ir 3 proc. Sodros mokestis), kas šiuo atveju sudaro 1668,16 Lt (6950,67 Lt × 24 proc.).
Pagal šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darbo užmokestis atsakovo įmonėje buvo mokamas dalį lėšų sumokant grynais pinigais, dalį – bankiniais pavedimais. Iš rašytinių ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog atleidimo iš darbo dieną atsakovas jam pervedė 2254,79 Lt sumą, vėliau, 2012 rugsėjo mėn. jam buvo išmokėta 1127,72 Lt, o spalio ir gruodžio mėnesiais į jo banko sąskaitą buvo pervesta dar 500 Lt ir 200 Lt sumos. Aplinkybes, jog ieškovui jo atleidimo iš darbo dieną buvo pervesta 2254,79 Lt, 2012 m. spalio mėn. – 500 Lt, o gruodžio mėn. – 200 Lt, taip pat patvirtina ieškovo sąskaitos išrašas (b.l. 11). Iš ieškovui priskaičiuotos 6950,67 Lt sumos išskaičiavus 1668,16 Lt mokesčių sumą, ieškovui mokėtina darbo užmokesčio suma yra 5282,51 Lt. Iš šios sumos išskaičiavus 2254,79 Lt sumą, kuri buvo išmokėta ieškovui atleidimo iš darbo dieną, taip pat išskaičiavus 1127,72 Lt sumą, kuri, kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, jam buvo išmokėta grynais dar 2012 m. rugsėjo mėn., taip pat išskaičiavus 700 Lt, sumokėtus į ieškovo sąskaitą 2012 m. spalio ir gruodžio mėn., gaunama likusi ieškovui neišmokėta suma – 1200 Lt. Atsakovas, teigdamas, jog su ieškovu jis atsiskaitė visiškai, nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad darbdavys yra stipresnioji teisinio santykio šalis, kuriai taikomi didesni reikalavimai įrodinėjant darbo ginčo aplinkybes. Todėl, įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojos parodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas liko neišmokėjęs ieškovui 347,54 Eur (1200 Lt) darbo užmokesčio. Nurodyta darbo užmokesčio suma priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. DK 141 str. 3 d. numatyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje nustatyta, kad atsakovas atleidimo dieną su ieškovu neatsiskaitė, tuo pažeisdamas DK 141 str. 3 d. nuostatas.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog taikant DK 141 str. 3 d. teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus: pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Pagal teismų praktiką, DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Taigi, nustatęs, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta, teismas turi taikyti DK 141 str. 3 d. numatytas pasekmes, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis.
Šioje byloje ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 135,58 Lt (b.l. 45). Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-12-16 įsakymo Nr. A1-535 Dėl Metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo 2.1.1 p., ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 2847,18 Lt (135,58 Lt x 21 darbo diena). Atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną - 2012-09-28 - liko neišmokėjęs jam 1917 Lt darbo užmokesčio, kas sudaro 67 proc. ieškovo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Po ieškovo atleidimo iš darbo atsakovas per tris mėnesius išmokėjo ieškovui iš viso 1827,72 Lt, likdamas skolingas ieškovui 1200 Lt arba 347,54 Eur darbo užmokesčio, kas sudaro mažesnę dalį – 42 proc. ieškovo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Iš Sodros pažymų matyti, kad ieškovas netrukus po atleidimo iš darbo atsakovo įmonėje įsidarbino ir tebedirba kitoje darbovietėje, kurioje gavo 2000 Lt ir didesnį darbo užmokestį (b.l. 41-42). Spręsdamas dėl DK 141 str. 3 d. numatytos sankcijos taikymo darbdaviui, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas per tris mėnesius po ieškovo atleidimo sumažino darbo užmokesčio įsiskolinimą iki mažesnės nei pusė mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos ir kad ieškovas, pasibaigus darbo santykiams tarp jo ir atsakovo, dirbo ir gavo vidutiniškai panašaus dydžio pajamas iš kitos įmonės. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ėmėsi ginti savo teises į dalį neišmokėto darbo užmokesčio praėjus daugiau nei dviems su puse metų po atleidimo iš darbo, teismas daro išvadą, jog viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, be to, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, nebūtų teisingas ir protingas (CK 1.5 str.). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo padarytą pažeidimą atitinka 500 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma, bei priteisia šią sumą iš atsakovo ieškovui, o už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos vidutinis darbo užmokestis nepriteisiamas.
Dėl praleisto termino kreiptis į teismą. Ieškovas prašo netaikyti jam ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių, prašymą motyvuodamas tuo, jog jis nėra teisininkas ir, gavęs Darbo ginčų komisijos sprendimą, jis kreipėsi į teisininkus dėl ieškinio parengimo teismui (b.l. 35).
Byloje nustatyta, jog ieškovas 2014-11-04 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio (DGK b.l. 1-2). Darbo ginčų komisija 2014-11-25 sprendimu ieškovo prašymą atmetė, suėjus kreipimosi į darbo ginčų komisiją senaties terminui (DGK b.l. 11). Remiantis DK 296 str., ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, turėjo teisę per mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo pareikšti ieškinį teisme. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2015-02-17, daugiau nei pusantro mėnesio praleisdamas DK 296 str. numatytą terminą. Atsižvelgdamas į ieškovo prašyme išdėstytus motyvus, į tai, kad ieškovas praleido DK 296 str. numatytą procedūrinį terminą kreiptis į teismą, o DK 27 str. 2 d. bendrojo 3 metų ieškinio senaties termino, taikomo iš darbo santykių kylantiems reikalavimams, ieškovas nepraleido, teismas atnaujina ieškovui praleistą DK 296 str. numatytą terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 2015-04-28 prašyme ieškovas nurodė, jog už advokato padėjėjos paslaugas jis sumokėjo 145 Eur (b.l. 35). Su šiuo prašymu ieškovas pateikė į bylą 2015-04-20 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog jis yra sumokėjęs advokatų kontorai „Černius, Kabašinskas, Norkūnas“ 145 Eur už ieškinio parengimą (b.l. 36).
Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 str. 1 d., kliento ir advokato susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo patvirtina jų pasirašyta sutartis. CPK 57 str. 3 d. numatyta, jog advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Ieškovas pateikė mokėjimo dokumentą, tačiau nepateikė atstovavimo sutarties, patvirtinančios advokato padėjėjos teises ir pareigas bei jų mastą nagrinėjamoje byloje. Nesant tokios sutarties, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo sumokėta 145 Eur suma gali būti laikoma šioje byloje patirtomis išlaidomis. Ieškovas ieškinį pasirašė pats, bylą vedė pats asmeniškai, tad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų naudojęsis advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba šioje byloje.
Esant šioms aplinkybėms, bei remiantis CPK 98 str., teismas konstatuoja, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, todėl ieškovo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmetamas.
Iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių ieškovas yra atleistas (CPK 96 str.). Ieškinys priimtas ieškovo naudai, todėl CPK 80 str. 1 d. 1 p. bei 92 str. pagrindu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - 25 Eur žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimą ir 2,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 27,16 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 96 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282 str., 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Ars Libra“, j.a.k. 300520922, 347,54 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 54 eiro centus) darbo užmokesčio.
Priteisti ieškovui T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Ars Libra“, j.a.k. 300520922, 500 Eur (penkis šimtus eurų) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Ars Libra“, j.a.k. 300520922, 27,16 Eur (dvidešimt septynis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nord Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.