- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- I-742-394/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02741-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-05-28 iki 2014-10-24 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo marinamas badu, nors yra ligonis, laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2013-05-15 ir 2014-06-20 jam buvo diagnozuotas astenoneurotinis sindromas lėtinis gastritas, skirtas gydymas, racionali mityba bei medikamentai, kuriuos jis gaudavo, tačiau mitybos jam piktybiškai niekas nesureguliavo, todėl dalį maisto, nuo kurio jam kildavo rūgštingumas, jis turėdavo išmesti, likdavo alkanas, turėjo iškęsti nežmoniškus išgyvenimus ir kankinimus.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (51 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė teismui atsiliepimą (9-13 b. l.), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo pateiktas skundas yra tapatus 2014-05-28 pareiškimui administracinėje byloje Nr. I-1956-362/2014, kuriame pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl nesuteikto pilnaverčio maitinimo, 2014-08-29 Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t.y. priteisė 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šį sprendimą pareiškėjas skundė, byla šiuo metu yra Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Pareiškėjo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Pažymėjo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 d., nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Visi Šiaulių TI izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems negaminamas, nuo 2011-09-16 įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Šiaulių tardymo izoliatorius nėra laisvės atėmimo vietų gydymo įstaiga, dietinis maitinimas gali būti skiriamas tik ligoniams, kurie yra gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjui D. B. nustatyta diagnozė yra astenoneurotinis sindromas, lėtinis gastritas, Šiaulių TI gydytojas, vadovaudamasis laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų rekomendacijomis dėl gydymo pareiškėjui paskyrė bendrą režimą, racionalią mitybą bei medikamentinį gydymą. Kadangi dietinio maitinimo gydytojai nerekomendavo, toks gydymas ir nebuvo paskirtas. 2014-06-20 laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje pateiktos rekomendacijos yra tokios pat – bendras režimas, racionali mityba ir medikamentinis gydymas. Laivės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines rekomendacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados, o nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėją gydantis gydytojas būtų paskyręs, rekomendavęs kitą maitinimą, todėl teigti, kad pareiškėjas buvo maitinamas netinkamai, nėra pagrindo. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas D. B. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2014-05-28 iki 2014-10-24 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta tinkama mityba, paskirta pagal gydytojų rekomendaciją, esant lėtiniam skrandžio susirgimui.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjo pateiktas skundas yra tapatus 2014-05-28 skundui administracinėje byloje Nr. I-1956-362/2014, todėl turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2014-06-05 teisme gautame skunde administracinėje byloje Nr. I-1956-362/2014 pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą dėl nesuteikto pilnaverčio maitinimo Šiaulių TI 2013 metais, atsižvelgiant į 2013-05-15 Laivės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje nurodytas gydytojų rekomendacijas. Priimant 2014-08-29 teismo sprendimą buvo įvertintas pareiškėjo mitybos organizavimas Šiaulių TI 2013 metais. 2014-10-24 skundu pareiškėjas prašo neturtinės žalos dėl netinkamos mitybos organizavimo kitu jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu, t.y. nuo 2014-05-28 iki 2014-10-24, taigi laikyti pareiškėjo skundus tapačiais nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu jie aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatyti produktų vidutiniai kiekiai asmeniui, tame tarpe ir nedirbančiam vyrui. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ numatytos fiziologinės mitybos normos, tame tarpe ir nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad šie teisės aktų reikalavimai būtų buvę pažeisti.
Iš byloje esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninėje surašytos epikrizės (19 b. l.) matosi, kad D. B. gydantis ligoninėje 2013-05-07 – 2013-05-15 jam buvo diagnozuotas lėtinio gastroduodenito paūmėjimas, paskirtas bendras režimas, racionali mityba ir medikamentinis gydymas. D. B. asmens sveikatos istorijoje (53-72 b. l.) 2014-06-04 padarytas įrašas, jog D. B., net būdamas laisvėje, visą laiką jautė už krūtinkaulio „guzelį“, kuris praeidavo nuo raminančių vaistų, pats pareiškėjas nurodo, kad nori dietos, vaistai nebepadeda, todėl nutarta pasiųsti D. B. į laisvės atėmimo vietų ligoninę diagnostikai ir gydymui. Į laisvės atėmimo vietų ligoninę pareiškėjas pristatytas 2014-06-13, asmens sveikatos istorijoje padarytas įrašas – diagnozė „dispepsija“, rekomenduotas gydymas vaistais. Iš 2014-09-19 įrašo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad D. B. skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu, 2014-10-04 ir 2014-10-13 skundžiasi rėmens graužimu, atsirūgimu rūgštimi ir maisto turiniu. Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje (73 b. l.) nurodyta, kad D. B. buvo gydomas nuo 2014-06-13 iki 2014-06-20, diagnozė dispepsija, atlikti diagnostiniai tyrimai, paskirtas gydymas, rekomendacijos – režimas bendras, racionali mityba, tęsti stacionare taikytą gydymą pagal indikacijas. Taigi iš byloje esančių duomenų matosi, kad pareiškėjui D. B. dar 2013 m. buvo diagnozuota lėtinė skrandžio liga, kuri pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės rekomendacijas turėjo būti gydoma, taikant racionalų maitinimą bei medikamentais.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų 2006-05-02 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-117, 7 p. numato, jog ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal atskirus valgiaraščius, maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.
Vertinant įrašus asmens sveikatos istorijoje, darytina išvada, kad dietinis maitinimas pareiškėjui D. B. medikų paskirtas nebuvo, jam buvo rekomenduotas tik racionalus maitinimas (73 b. l.), tačiau iš atsakovo papildomai pateiktų dokumentų matosi, kad pareiškėjas D. B. buvo maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams (74, 75-82 b. l.). Jokių kitų duomenų, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikams 2014-06-20 rekomendavus D. B. racionalią mitybą ir jam grįžus į Šiaulių TI, jo valgiaraštis būtų buvęs individuliai koreguojamas pagal jo sveikatos duomenis, ar D. B. būtų raštu patvirtinęs, kad esamas valgiaraštis, skirtas nedirbantiems vyrams, jį tenkina, atsakovas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1956-362/2014, 2014-08-29 sprendime konstatavo, jog atsakovas 2013 m. neužtikrino pareiškėjui D. B. tinkamo, individualiai suderinto racionalaus maitinimo. Nepaisant to, 2014 metais Šiaulių TI vėl nesudarė D. B. individualaus valgiaraščio, nors asmens sveikatos istorijoje yra įrašai apie jo nusiskundimus dėl virškinimo, taigi Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti maitinamam subalansuotu maistu pagal jo sveikatos duomenis, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinta racionali mityba pagal jo sveikatos duomenis, teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad dėl to jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų gavęs maistą, individualiai subalansuotą pagal jo sveikatos duomenis, taigi pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą nurodytomis aplinkybėmis, teismo nuomone, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Tačiau pareiškėjas per jo skunde nurodytą laikotarpį nuo 2014-05-28 iki 2014-10-24 Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai. Iš atsakovo pateiktos pažymos (86 b. l.) matosi, kad D. B. į Šiaulių TI atvyko 2014-05-28 ir buvo laikomas iki 2014-06-13, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės grįžo 2014-06-19 ir Šiaulių TI išbuvo iki 2014-07-02, į Šiaulių TI buvo atvežtas 2014-08-25 ir buvo laikomas iki 2014-08-29, dar kartą Šiaulių TI jis buvo laikomas nuo 2014-09-29 iki 2014-10-02. Taigi pareiškėjas per visą jo nurodomą laikotarpį Šiaulių TI buvo laikomas 40 dienų, todėl nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą 5000 Lt, kas sudarytų net po 125,00 Lt (36,20 Eur) už kiekvieną dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamos mitybos ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kaip nors išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, tyčia nekoregavo jo valgiaraščio, siekiant kokiu tai būdu pakenkti pareiškėjui, jį pažeminti. Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 280 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.