- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- A-461-442/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02741-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
- Pareiškėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriau (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. spalio 24 d. Šiaulių TI jis buvo marinamas badu, nors yra ligonis, laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui paskirtas gydymas, racionali mityba bei medikamentai, kuriuos jis gaudavo. Tačiau mitybos jam piktybiškai niekas nesureguliavo. Todėl dalį maisto, nuo kurio jam kildavo rūgštingumas, jis turėdavo išmesti, likdavo alkanas, turėjo iškęsti nežmoniškus išgyvenimus ir kankinimus.
Atsiliepimas
Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjo pateiktas skundas yra tapatus 2014 m. gegužės 28 d. skundui administracinėje byloje Nr. I-1956-362/2014, kuriame pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl nesuteikto pilnaverčio maitinimo. 2014 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė, byla šiuo metu yra Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Todėl pareiškėjo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Šiaulių TI taip pat pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies pagrindu, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Paaiškino, kad Šiaulių TI nėra laisvės atėmimo vietų gydymo įstaiga, dietinis maitinimas gali būti skiriamas tik ligoniams, kurie yra gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjui nustatyta diagnozė yra (duomenys neskelbtini). Šiaulių TI gydytojas, vadovaudamasis laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų rekomendacijomis dėl gydymo pareiškėjui, paskyrė bendrą režimą, racionalią mitybą bei medikamentinį gydymą. Kadangi dietinio maitinimo gydytojai nerekomendavo, toks gydymas ir nebuvo paskirtas. 2014 m. birželio 20 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje pateiktos rekomendacijos yra tokios pat – bendras režimas, racionali mityba ir medikamentinis gydymas. Laivės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines rekomendacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados, o nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėją gydantis gydytojas būtų paskyręs, rekomendavęs kitą maitinimą, todėl teigti, kad pareiškėjas buvo maitinamas netinkamai, nėra pagrindo. Nenustačius vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo atveju valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administraciniam teismui priimant 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1956-362/2014 buvo įvertintas pareiškėjo mitybos organizavimas Šiaulių TI 2013 metais. 2014 m. spalio 24 d. skundu pareiškėjas prašė neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamos mitybos organizavimo kitu jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. spalio 24 d. Todėl išvadai, kad pareiškėjo skundai tapatūs, teismas neturėjo pagrindo.
Vertindamas įrašus asmens sveikatos istorijoje, teismas konstatavo, kad dietinis maitinimas pareiškėjui medikų paskirtas nebuvo – jam buvo rekomenduotas tik racionalus maitinimas. Tačiau pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. Jokių kitų duomenų, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikams rekomendavus pareiškėjui racionalią mitybą ir jam grįžus į Šiaulių TI, jo valgiaraštis būtų buvęs individuliai koreguojamas pagal jo sveikatos duomenis, ar pareiškėjas būtų raštu patvirtinęs, kad esamas valgiaraštis, skirtas nedirbantiems vyrams, jį tenkina, Šiaulių TI teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1956-362/2014, 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendime konstatavo, jog Šiaulių TI 2013 m. neužtikrino pareiškėjui tinkamo, individualiai suderinto racionalaus maitinimo. Nepaisant to, 2014 m. Šiaulių TI vėl nesudarė pareiškėjui individualaus valgiaraščio, nors asmens sveikatos istorijoje yra įrašai apie jo nusiskundimus dėl virškinimo. Todėl Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti maitinamam subalansuotu maistu pagal jo sveikatos duomenis, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Nustačius, kad pareiškėjas Šiaulių TI nebuvo tinkamai maitinamas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą.
Teismas, vertindamas, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 40 dienų; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamos mitybos ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu; nenustatyta, kad Šiaulių TI administracija kaip nors išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir tyčia blogino jo kalinimo sąlygas, sąmoningai nekoregavo jo valgiaraščio, siekiant kokiu tai būdu pakenkti pareiškėjui, jį pažeminti. Įvertinęs minėtas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 280 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau tam būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Nagrinėjamu atvejui pareiškėjui gydytojai kitokios, nei įprastos mitybos, nerekomendavo.
Pareiškėjas pateikė teismui atsiliepimą į Šiaulių TI, atstovaujančio atsakovui Lietuvos valstybei, apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Šiaulių TI apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad dalies maisto, kurį gaudavo Šiaulių TI, jis dėl sveikatos sutrikimų nevalgydavo, todėl nuolat jautėsi alkanas. Tačiau Šiaulių TI neatsižvelgė į jo sveikatos būklę ir individualaus valgiaraščio jam nepaskyrė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš netinkamo maitinimo pareiškėjui kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvuoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, pareiškėjas dalyvavo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka ir išdėstė savo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas jį etapuoti į teismo posėdį, t. y. bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kuriose nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. V-94 redakcija), ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Nagrinėjamu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams (b. l. 74). Laisvės atėmimo vietų ligoninės surašytoje epikrizėje nurodyta, jog pareiškėjui gydantis ligoninėje 2013 m. gegužės 7 d. 2013 m. gegužės 15 d. jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas bendras režimas, racionali mityba ir medikamentinis gydymas (b. l. 19). Kitoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje nurodyta, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninės buvo gydomas nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. birželio 20 d., diagnozė (duomenys neskelbtini), atlikti diagnostiniai tyrimai, paskirtas gydymas, rekomendacijos – režimas bendras, racionali mityba, tęsti stacionare taikytą gydymą pagal indikacijas (b. l. 73). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagal pareiškėjo sveikatos būklę, jam rekomenduojama racionali mityba, specialus valgiaraštis ar kitoks specialus maitinimas nebuvo rekomenduotas. Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti kitokį nei racionalų, t. y. tinkamą maitinimą, pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turėjo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą. Pažymėtina, kad minėtos Taisyklės nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, dėl ko pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nebuvo.
Įvertinusi byloje esančius duomenis apie Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims tiekiamo maisto kokybę (b. l. 75-82), teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjui buvo duodamas nekokybiškas maistas. Todėl nenustačius, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą mitybą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Nenustačius tokių veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo skundą tenkino iš dalies bei priteisė jam iš atsakovo 280 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundą atmetant kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Nutartis neskundžiama.