- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-180-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00266-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- B. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2801-445/2024 pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos, L. Ū., J. A., R. P., A. V., S. J., E. V. dėl pastato nuosavybės teisų įgijimo įgyjamąja senatimi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu pareiškimu B. S. prašė nustatyti, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai B. S. nuosavybės teise priklauso sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra mirusiojo S. S. (mirė (duomenys neskelbtini)) sutuoktinė ir jo paveldėtoja. Pareiškime pažymėjo, jog 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau - ŽŪB) likvidacinės komisijos Pirkimo - pardavimo aktu, buvo nuspręsta trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 434 Eur (kas sudarė 1 500 Lt) perleisti už pajinius įnašus bendrovės pajininkams: G. G., V. S., J. S., S. S.. Pastatas pajininkams perleistas lygiomis dalimis, kadangi kiekvieno iš pajininkų pajinių įnašų vertė buvo lygi 109 Eur (kas sudarė 375 Lt).
3. Iš 1999 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo-pardavimo akto matyti kad, pastatą buvo numatyti likviduoti. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. turėjo namų valdą bei žemės ūkio paskirties žemę netoli nuo numatyto likviduoti pastato, statinys jam buvo reikalingas ir likviduotas nebuvo. Šiuo pastatu naudojosi S. S..
4. 2000 m. balandžio 9 d. rašytiniu susitarimu, J. S. perleido S. S. savo pajinį įnašą už pastatą - trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo įgijęs pagal 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos sudarytą pirkimo - pardavimo aktą už 109 Eur (kas sudarė 375 Lt). Kiti 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau ŽŪB) likvidacinės komisijos Pirkimo - pardavimo akte nurodyti pajininkai t. y. G. G. bei V. S. yra mirę. G. G. yra mirusi (duomenys neskelbtini), o V. S. - miręs (duomenys neskelbtini). Šie pajininkai nesinaudojo pastatu. G. G. įpėdinė yra A. V., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. V. S. įpėdinė buvo M. A., kuri yra mirusi. M. A. įpėdiniai yra R. P., J. A., L. Ū., kurie šioje byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis. Mirusiųjų pajininkų įpėdiniai nėra pareiškę jokių pretenzijų į ginčo pastatą.
5. Pastatas yra žemės sklype, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai B. S., kurį ji paveldėjo po savo sutuoktinio mirties bei kitiems bendrasavininkams: E. V. ir S. J.. 2020-03-27 buvo sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal susitarimą pastatas yra žemės sklypo dalyje, kuriuo naudojasi pareiškėja (pastatas yra pažymėtas dalyje „C“ indeksu MN).
6. S. S. pajinius įnašus pagal 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos pirkimo - pardavimo aktą bei 2000 m. balandžio 9 d. susitarimą įgijo būdamas santuokoje su pareiškėja B. S.. Santuoka tarp S. S. ir pareiškėjos B. S. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje.
7. Taigi šiuo atveju pastato valdytoju daugiau negu 10 metų buvo pareiškėjos sutuoktinis ir pareiškėja, kadangi gyveno santuokoje. Pareiškėjos B. S. sutuoktinis S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktiniui mirus, jo turto teisėta valdytoja tapo įpėdinė pareiškėja. Kitiems pajininkams nereiškiant jokių daiktinių teisių į turtą daugiau negu 10 metų, pareiškėja įgijo valdymo teisę į visą pastatą, kaip jo valdytoja. Nekilnojamąjį turtą mirusysis S. S. kartu su sutuoktine B. S. valdė, prižiūrėjo kaip savo nuosavą nuo 1999-ųjų metų rugpjūčio 26 d., t. y. daugiau negu dešimt metų. Pareiškėja B. S. toliau rūpinasi šiuo pastatu, įgyvendindama tiek savo, tiek mirusio sutuoktinio turtines teises. Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinio įpėdinė priėmusi palikimą.
8. Pareiškėja pilnai įsitikinusi, jog nekilnojamasis turtas, inventorizuotas kaip sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Nors B. S. ir mirusysis S. S. yra nekilnojamojo turto sąžiningi įgijėjai ir teisėti savininkai, tačiau jų nuosavybės teisės į šį pastatą nėra teisiškai įregistruotos kaip tai numato įstatymai. Dėl šios priežasties, pareiškėja, faktiškai valdydama bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, negali įgyvendinti teisėtų savo ir mirusio sutuoktinio, kaip teisėtų turto valdytojų interesų. Nurodyto nekilnojamojo daikto (nei jo dalies) dabartiniu metu ir anksčiau niekas nevaldė ir nenaudojo. Pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra į registruotas viešame registre kitų asmenų vardu.
9. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) ŽŪB jau yra likviduota. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintos tik teisminiu keliu pagal pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kartu pareiškėja pažymėjo, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas pareiškėjos prašymą nagrinėti taikant 2001-07-01 CK nuostatas.
10. Šiuo atveju pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo įgyjamąją senatimi fakto nustatymo, nes yra visos įstatymo numatytos sąlygos prašymui patenkinti. Pareiškėja nekilnojamąjį turtą dagiau kaip dešimt metų valdo sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismas B. S. pareiškimą atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja yra pastato bendraturtė, todėl įgyjamąja senatimi neįgijo nuosavybės teisių į sandėlį (kaip vienintelė savininkė), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
13. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog aplinkybė, kad 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos Pirkimo - pardavimo aktu, trąšų sandėlio savininkais tapo keturi asmenys - G. G., V. S., J. S., S. S., šį pastatą pajininkams perleidus (prikimo-pardavimo aktu) lygiomis dalimis, rodo, jog pajininkai minėtą nekilnojamąjį turtą teisėtai ir sąžiningai valdė nuo 1999 metų, t. y. pastatas turėjo savininkus.
14. Pareiškėja pateikė 2000-04-09 rašytinį susitarimą su J. S., kuris pardavė ir perleido S. S. 375 litų vertės pajinį įnašą už pastatą – trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) pagal 1999-04-26 pirkimo-pardavimo susitarimą. Taip pat pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pateikė 2024-07-21 sutartį, kuria A. V. (mirusios G. G. įpėdinė) pareiškėjai B. S. pardavė pajinį įnašą – turtinę teisę į sandėlį, kurio vertė 108,60 Eur, siejamą su 1999-08-26 (duomenys neskelbtini) ŽŪB Pirkimo-pardavimo aktu. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, reiškia, kad pagal pateiktą susitarimą ir sutartį, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turėjo savininkus (G. G., V. S., J. S., S. S.), kurį pagal rašytinį susitarimą pardavė-perleido J. S. kitam bendraturčiui S. S., kitu atveju - paveldėjo iš kitų fizinių asmenų (A. V. iš G. G.), o šie jį buvo gavę (pagal pirkimo-pardavimo aktą) iš likviduotos (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Tai patvirtina, jog ginčo nekilnojamasis turtas – sandėlis iki taip pat 2024-07-21 turėjo savininkus (ne vien tik S. S. bei jo įpėdinę B. S.), bet ir G. G. bei jos įpėdinę A. V..
15. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos tvirtinimas, kad ji sandėlio pastatą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, prieštarauja kitai įrodinėjamai aplinkybei – kad ji, siekdama įgyti daiktines teises, sudarė rašytinius susitarimus su likviduotos bendrovės pajininkais (jų įpėdiniais) dėl sandėlio dalies pardavimo. Asmeniui įgijus nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas.
16. Nepaisant pareiškėjos nurodomų aplinkybių apie ne mažiau kaip 10 metų trukusį nepertraukiamą, atvirą ir teisėtą sandėlio valdymą, tokių duomenų nepakanka išvadai, jog pareiškėja aptariamus pastatus įgijo įgyjamosios nuosavybės teise, nes ji pateikė įrodymus (sutartį tarp A. V. ir B. S. dėl pajinio įnašo pardavimo), kai ši sutartis nesukuria teisinių pasekmių – (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidavus teisės aktų nustatyta tvarka iki šios sutarties sudarymo momento. O taip pat nenurodė, kokiu sandoriu ir kada įgijo teises į bendrasavininko V. S. valdytą turto – sandėlio dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu pareiškėja B. S. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
17.1. Nurodo, kad 1999 m. rugpjūčio 26 d. sandėlio perdavimo metu galiojo 1964 m. CK 255 straipsnis, kuris numatė, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutartis turi būti sudaryta notariškai ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Priešingu atveju sandoris laikomas negaliojančiu. Šiuo atveju nei pareiškėjos sutuoktinis, nei kiti pajininkai netapo nekilnojamo daikto – sandėlio savininkais, kadangi minėtas sandėlio perdavimas nebuvo įformintas notaro patvirtinta sutartimi ar aktu ir įregistruotas. Taigi nei pareiškėja, nei kiti pajininkai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į trąšų sandėlį CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Tačiau, nuo 1999 metų pareiškėjos sutuoktinis kartu su pareiškėja minėtą sandėlį sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė vieni.
17.2. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mirusiojo V. S. įpėdiniai nėra pareiškę kokių nors pretenzijų į paveldėtą turtą, o paveldimas turtas gali pereiti ir valstybei. Pažymi, kad miręs pajininkas V. S. turi įstatyminiu įpėdinius, kurie yra priėmę jo palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir visa apimtimi. Kita vertus, iš tokios pirmosios instancijos teismo išvados nėra aišku, kokius sprendimo motyvus šia išvada teismas argumentuoja, kadangi valstybei jokiu pagrindu negali pereiti dalis paveldimo turto, kurį yra priėmę mirusiojo asmens įpėdiniai.
17.3. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas – trąšų sandėlis, kuriam prašoma nustatyti valdymo įgyjamąja senatimi faktą, ar to daikto daiktinės teisės (nuosavybė, valdymas ar kitos) nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos lėšomis bei valia yra atlikti tik statinio kadastriniai matavimai. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad trąšų sandėlį be pareiškėjos ir jos sutuoktinio valdė kiti pajininkai ar jų įpėdiniai. V. S. įpėdiniai patvirtino, jog nei jie, nei V. S. trąšų sandėliu nesinaudojo, pastatas jiems yra nereikalingas. Teismo posėdžio metu G. G. įpėdinė A. V. nurodė, jog sutinka su visomis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, t.y., kad statiniu nuo pat 1999 metų naudojosi pareiškėjos sutuoktinis bei pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad tarp J. S. ir S. S. 2000-04-09 buvo sudarytas susitarimas dėl pajų perleidimo, akivaizdu, jog J. S. statiniu taip pat nesinaudojo. Atsižvelgiant į šias civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, pirmos instancijos išvada, jog trąšų sandėlį valdė ne tik pareiškėja tačiau ir kiti pajininkai bei jų įpėdiniai yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog daiktas – trąšų sandėlis yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Todėl tik pareiškėja ir jos sutuoktinis vieninteliai turėjo galimybę statiniu naudotis ir jį valdyti kaip savo, daryti jam poveikį. Tiek pareiškėjos sutuoktinis tiek pareiškėja rūpinosi ir rūpinasi, kad statinys nesugriūtų.
17.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog rašytinis susitarimas tarp J. S. ir S. S., kuriuo jis pardavė ir perleido S. S. 375 litų vertės pajinį įnašą už pastatą – trąšų sandėlį, kaip sandoris, yra nustatytas. Taigi aplinkybė, jog tarp J. S. ir S. S. buvo sudarytas 2000-04-09 susitarimas dėl pajinio įnašo perleidimo, remiantis kasacinio teismo praktika, niekaip nepaneigia pareiškėjos reikalavimo teisės įgyti daiktą – trąšų sandėlį įgyjamosios senaties pagrindu.
17.5. Apeliantė papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2024-06-05 nutartį, kuria pareiškėjai siūlė pačiai inicijuoti A. V. iš G. G. paveldėtos neįgyvendintos turtinės teisės į sandėlį atlygintiną ar kitokį įsigijimą iš suinteresuoto asmens A. V., pripažino, jog pajininkė G. G. ir jos paveldėtoja turi tik neįgyvendintą turtinę teisę į sandėlį, tačiau ne sandėlio dalį. Taip pat pirmos instancijos teismui pripažinus, jog pareiškėja turi reikalavimo teisę į dalį statinio pagal 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos Pirkimo - pardavimo aktą, 2000-04-09 susitarimą su J. S. dėl pardavimo ir perleidimo pajinio įnašo už pastatą-sandėlį, turėjo pagrindą spręsti dėl nuosavybės teisių pripažinimo į šią dalį statinio, tačiau ne atmesti pareiškėjos pareiškimo visoje apimtyje.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė vadovauti byloje pateikti atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą. Suinteresuotas asmuo buvo išdėstęs poziciją, kad nėra duomenų, jog pareiškėjos sutuoktinis su pareiškėja būtų išpirkę kitų sandėlio bendraturčių dalis. Teismui nustačius, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
19. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo vadovautis jos byloje jau pateikta pozicija ir bylą pagal pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tarp suinteresuotų asmenų ginčas nekyla, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuojančios faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti esant įgyjamosios senaties taikymo nuostatoms.
Faktinės bylos aplinkybės
22. 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos Pirkimo – pardavimo aktu, buvo nuspręsta trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kurio vertė 434 Eur (kas sudarė 1 500 Lt) perleisti už pajinius įnašus bendrovės pajininkams: G. G., V. S., J. S., S. S.. Pastatas pajininkams perleistas lygiomis dalimis, kadangi kiekvieno iš pajininkų pajinių įnašų vertė buvo lygi 109 Eur (kas sudarė 375 Lt). Tuo pačiu Pirkimo-pardavimo aktu, pastatą buvo numatyti likviduoti (1 t., 11 b. l.).
23. Pareiškėja B. S. yra vieno iš pajininkų - S. S. sutuoktinė. Santuoka tarp S. S. ir pareiškėjos B. S. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra mirusio sutuoktinio paveldėtoja ( 1 t., 8-10 b. l.).
24. 2000 m. balandžio 9 d. rašytiniu susitarimu, vienas iš pajininkų - J. S. perleido S. S. savo pajinį įnašą suteikiantį turtinę teisę į trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo įgijęs pagal 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini)ŽŪB likvidacinės komisijos sudarytą pirkimo – pardavimo aktą už 109 Eur (kas sudarė 375 Lt) (2 t., 25 b. l.).
25. 2024-07-21 Sutartimi A. V. ir B. S. susitarė dėl A. V. 108,60 Eur vertės pajinio įnašo, kuris suteikia turinę teisę į ginčo sandėlį, pardavimo B. S. už 600 Eur (2 t., 28 b. l.).
26. 1999 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos Pirkimo – pardavimo akte nurodyti pajininkai t. y. G. G. bei V. S. yra mirę. G. G. yra mirusi (duomenys neskelbtini), V. S. miręs (duomenys neskelbtini). G. G. įpėdinė yra A. V., o V. S. įpėdinė buvo M. A., kuri yra mirusi. M. A. įpėdiniai yra R. P., J. A., L. Ū.. Mirusiųjų pajininkų įpėdiniai, pagal bylos duomenis, taip pat nebuvo pareiškę jokių pretenzijų į pastatą (1 t., 67-68, 71, 73, 92, 97, 98-104 b. l.).
27. Nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų byla parengta 2018 metais (1 t., 14-24 b. l.). Byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių, jog matavimai atlikti pareiškėjos B. S. užsakymu.
28. Pastatas - trąšų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje šiuo metu yra žemės sklype, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai B. S., kurį ji paveldėjo po savo sutuoktinio mirties, bei kitiems bendrasavininkams: E. V. ir S. J.. 2020-03-27 buvo sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos Nr. 1461. Pagal susitarimą pastatas yra žemės sklypo dalyje, kuriuo naudojasi pareiškėja (pastatas yra pažymėtas dalyje „C“ indeksu MN) (1 t., 25-27, 138-149 b. l.).
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, jog tenkinti pareiškėjos pareiškimą nėra pagrindo iš esmės dėl to, kad pastatas (sandėlis) turėjo savininkus iki 2024-07-21 (ne vien tik S. S. bei jo įpėdinę B. S.), bet ir G. G. bei jos įpėdinę A. V., dėl ko nekilnojamojo turto įgijimas įgyjamąja senatimi nėra galimas.
30. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo, pirmiausia pažymi tai, jog byloje ginčas nekyla dėl to, jog 1999 m. pastatas - trąšų sandėlis už pajus buvo perduotas : G. G., V. S., J. S., S. S., o tuo metu galioję teisės aktai, o būtent Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo numatyta, kad bendrovė su buvusiu pajininku atsiskaito pagal rašytinį susitarimą, leido bendrovės materialines vertybes, tarp kurių galėjo būti ir nekilnojamasis turtas, perleisti bendrovės pajininkams nesilaikant notarinės sutarties formos.
31. Tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos teisės aktų, galiojusių 1999-08-26 sudarant ŽŪB Ž. P. – pardavimo aktą, nuostatos išties leido sudaryti nekilnojamojo turto sandorius nesilaikant notarinės formos, tačiau tai neatleido nuo pareigos per nustatytą laiką įregistruoti sandorį atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, dėl ko nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija leidžia vertinti, jog 1999-08-26 ŽŪB Ž. P. – pardavimo akte nurodyti pajininkai įgijo teisę įregistruoti pastatą - trąšų sandėlį, kaip savo nuosavybę, tačiau pagal byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes jie to nepadarė. Tokia faktinė situacija iš esmės atitinka ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą (fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą), pagal kurią daikto savininkas turi realią galimybę įgyvendinti savo daiktinę teisę, tačiau ja nesinaudoja.
33. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog pajininkų įgyta nuosavybės teisė į pastatą įgyvendinta nebuvo, o šiuo metu nė vienas iš pajininkų (jų paveldėtojų) nesiekia atnaujinti terminą dėl tokios registracijos atlikimo. Priešingai, į bylą įtraukti pajininkų paveldėtojai ne tik nesiekia atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisės registravimo, tačiau ir nurodo, kad pastatu - trąšų sandėliu nė vienas nesinaudojo, šiuo metu nesinaudoja ir neturi jokių pretenzijų dėl to, jog šiuo pastatu naudojasi būtent pareiškėja.
34. Kartu reikšminga ir tai, kad byloje buvo nustatytas faktas, jog 2000-04-09 rašytiniu susitarimu J. S. pardavė ir perleido S. S. 375 litų vertės pajinį įnašą už pastatą – trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) pagal 1999-04-26 pirkimo-pardavimo susitarimą. Taip pat pareiškėjos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė 2024-07-21 sutartį, kuria A. V. (mirusios G. G. įpėdinė) pareiškėjai B. S. pardavė pajinį įnašą – turtinę teisę į sandėlį, kurio vertė 108,60 Eur, siejamą su 1999-08-26 (duomenys neskelbtini) ŽŪB Pirkimo-pardavimo aktu. Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra asmenų, reiškiančių reikalavimus dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo, dėl ko šiuo metu realiai neegzistuoja ginčas dėl to, kad pareiškėja naudojosi, šiuo metu naudojasi ir siekia įgyti nuosavybėn pastatą - trąšų sandėlį būtent įgyjamosios senaties tvarka. Be to, tokios aplinkybės papildomai pagrindžia, jog tiek 2000 m., tiek 2024 m. pajininkai (jų paveldėtojai) vertino, jog disponuoja ne konkrečia nekilnojamojo turto dalimi, o teise į tą turtą.
35. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pastatas - trąšų sandėlis turėjo savininkus, kurie buvo įgyvendinę jiems suteiktas nuosavybės teises ar neturėjo teisinių galimybių įgyvendinti savo teisių į daiktą. Tai sudaro pagrindą nagrinėti, ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su įgyjamosios senaties pagrindų egzistavimu, yra pagrįstos.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pastatui – trąšų sandėliui daiktinės teisės nėra registruotos, jis yra privačios nuosavybės teisės objektas, pareiškėja B. S. šį pastatą valdo atvirai (pradėjo viena valdyti po sutuoktinio, kuris buvo vienas iš pajininkų, St. S. mirties (duomenys neskelbtini) metais), nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, o taip pat yra sąžininga jo valdytoja. Be to, pastatas yra toje žemės sklypo dalyje, kuria naudojasi būtent pareiškėja, kuri dėjo pastangas dėl pastato išsaugojimo (2018 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėja atliko statinio kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių įregistravimo. Pastatui yra sudaryta kadastrinių matavimų byla, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tam, kad pastatas nesugriūtų ir būtų tinkamas naudojimui, pastatui reguliariai buvo atliekami stogo remonto darbai. Viduje yra nuolat prižiūrima, kad negriūtų pastato konstrukcijos, pastatui buvo išbetonuotos grindys).
37. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju, nekylant ginčui tarp kitų asmenų, paveldėjusių teisę į nuosavybę, reikalavimas pareiškėjai siekti įgyvendinti savo nuosavybės teisę 1999-08-26 Pirkimo - pardavimo akto pagrindu, kai dalis paveldėtojų gali net nesiekti įgyvendinti savo tokios teisės, itin reikšmingai apsunkintų pareiškėjos realias galimybes įgyvendinti savo bei kitų asmenų teises į nuosavybę ir vėliau tęsti procesą dėl visų nuosavybės dalių įgijimo. Toks teisinis neapibrėžtumas gali neproporcingai apsunkinti pareiškėjos padėtį, juo labiau kad būtent šioje byloje buvo įvertinti bei nustatyta paveldėtojų valia pripažinti, kad pastatas nuosavybės teise priklauso būtent pareiškėjai.
Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų
38. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas sutikti su pateiktu apeliaciniu skundu ir spręsti, jog egzistuoja įgyjamosios senaties sąlygos ir nustatyti, kad pareiškėjai B. S. nuosavybės teise priklauso sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dėl išdėstyto skundžiamas pirmosios instancijos teismas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos B. S. pareiškimas yra tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti įgyjamosios senaties faktą, kad pareiškėja B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytas įgyjamosios senaties faktas skirtas įregistruoti jos nuosavybės teises į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras.
Sprendimo nuorašą nusiųsti pareiškėjai.