Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-443-171/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-575-1836-11Nutartis · 2011-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. II-443-171/2011Nutartis · 2011-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
II-443-171/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00980-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pažeidėjas
V. J.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Jurgita Lučinskaitė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-443-171/2011Proceso Nr. 4-61-3-00980-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Lučinskaitei, nukentėjusiajam A. S. (A. S.), vertėjai Teresei Gusarovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-06-16 nutarimo Nr. F 526003 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus aps. VPK KPV) įgaliotas pareigūnas 2010-06-14 V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 526003, kuriame nurodė, kad jis 2010-06-14 7.46 val. Žygimantų g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, posūkyje išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu ir tokiais veiksmais apgadino abu automobilius. Minėtais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p. reikalavimus (b. l. 12).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus aps. VPK KPV įgaliotas pareigūnas 2010-06-16 nutarimu Nr. F 526003 V. J. už pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 160 Lt baudą (b. l. 13).

Šalies argumentai

Skunde teismui (b. l. 1–3) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Vilniaus aps. VPK KPV 2010-06-16 nutarimą. Paaiškino, kad pareigūnai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, nevisapusiškai išsiaiškino įvykio situaciją, neobjektyviai įvertino automobilių padėtis įvykio vietoje, todėl administracinę nuobaudą paskyrė nepagrįstai.

Nurodo, kad eismo įvykis įvyko vidiniame ligoninės kieme, kuriame esantys keliai yra siauri. Kaip matyti iš pridedamos įvykio vietos schemos, kelias, kuriuo jis atvažiavo, yra 4,6 m pločio. Į kelio susiaurėjimą jis įvažiavo kiek įmanoma laikydamasis arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir įvažiavo į posūkį. Šioje vietoje gali pravažiuoti tik vienas automobilis, kadangi du netelpa. Nors kelias nėra atskirtas vidurio linija, tačiau dėl nepravažumo neįmanoma jo atskirti net menama vidurio linija. Pareigūnų išvada, kad jis įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, yra niekuo nepagrįsta, nes nustatyti, kas važiuoja šiame posūkyje priešinga kryptimi nėra galimybės. Prieš įvažiuodamas į minėtą posūkį, turi važiuoti šiek tiek toliau nuo važiuojamosios dalies krašto, kitaip automobilis tiesiog netilptų ir atsitrenktų į bordiūrus priekyje. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad minėtame vingyje yra įsitrynusios tik vieno automobilio vėžės.

Keliukas, kuriuo važiavo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, yra šiek tiek platesnis – 4,9 m. Juo važiuojant matosi, kad kelio trajektorija keičiasi, o privažiavus minėtą posūkį yra kliūtis iš dešinės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad visus kelius, esančius minėtame kieme, galima laikyti lygiareikšmiais, kadangi jokių pirmumo ženklų nepastatyta, vidurio linijų nėra. Automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, važiavimo trajektorijos kirtosi. Kadangi kelias sukosi kairiau, jis, kiek įmanoma prisispaudęs prie dešiniojo kelio krašto, bandė įvažiuoti į siaurą kelio dalį. Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, įvažiuodamas į posūkį, neįvertino, kad tai yra lygiareikšmiai keliai, kad jų trajektorijos kertasi, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 120 ir 159 p. reikalavimus, nes nepraleido pareiškėjo vairuojamo automobilio, kaip važiuojančio iš dešinės.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus. V. J. nurodė, kad, įvažiuodamas į kelio vingį, nematė automobilio BMW. V. J. atstovė advokatė J. Lučinskaitė paaiškino, kad susidarė tokia situacija, jog BMW automobiliui „Mazda“ buvo kliūtis iš dešinės pusės, todėl BMW turėjo praleisti automobilį „Mazda“. Sutiko, kad toje vietoje, kurioje kilo eismo įvykis, važiuojant lėtai ir atidžiai, galima prasilenkti (b. l. 72–75).

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdyje prašė nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad jo automobilio greitis buvo tik 5 km/h, todėl nebuvo užfiksuotos stabdymo žymės (b. l. 72–75).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

V. J. veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p., nustatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-23 nutartimi (b. l. 61–63) šioje byloje panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-07-13 nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti. Nurodė, kad eismo įvykis kilo ties kelio vingiu į kairę pusę, o ne sankryžoje, taigi Kelių eismo taisyklių skyriaus „Važiavimas per sankryžas“ nuostatos netaikytinos. Atitinkamai eismo įvykio dalyviams, vairavusiems transporto priemones kelio dalyje, kurioje kilo eismo įvykis, šio skyriaus reikalavimai netaikytini. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad eismo įvykis kilo kelyje (ties kelio vingiu į kairę pusę), o ne sankryžoje ar išvažiavime iš kiemo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-261-2886/2009 pažymėjo, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. J. kaltės klausimą, būtina įvertinti, ar tarp jo veiksmų ir kilusio eismo įvykio buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo V. J. vairuojamas automobilis važiavo nuo Radvilų g. pusės, A. S. vairuojamas automobilis išvažiavo iš Žygimantų g. 3 vidinio kiemo ir darė dešinį posūkį link Radvilų gatvės.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 12) užfiksuota, kad V. J. 2010-06-14 7.46 val. Vilniuje, Žygimantų g. 3, vairuodamas automobilį nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, posūkyje išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu, sugadindamas abu automobilius.

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 1-osios kuopos 3-iojo būrio patrulio A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio „Mazda 6“ vairuotojas paaiškino, kad jis važiavo Žygimantų g. 3 kieme ir posūkyje priešais atvažiavęs automobilis BMW nevažiavo prie dešiniojo krašto ir kliudė jo automobilį. Automobilio BMW vairuotojas paaiškino, kad, sukdamas į dešinę, matė atvažiuojantį automobilį „Mazda“ ir pamanė, kad prasilenks, bet nepavyko ir susidūrė.

Po eismo įvykio rašytame paaiškinime (b. l. 16) nukentėjusysis A. S. nurodė, kad važiavo kieme ir suko link užkardo. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausa, greitis iki susidūrimo buvo 10 km/h, buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Suko į dešinę pusę ir pastebėjo sukantį į kairę pusę automobilį. Kad išvengtų avarijos, bandė stabdyti.

Po eismo įvykio V. J. paaiškino (b. l. 17), kad važiavo Žygimantų g. 3 uždarame kieme. Kelio vingyje, kur eismo juostos nepažymėtos, stengėsi duoti kelią (važiavo dešiniau) iš kairės pusės artėjančiam automobiliui BMW, tačiau jis net nepasukęs užkliudė galinę kairiąją automobilio pusę. Teigia, kad, jo nuomone, vairuotojas net nesuko palei kelio vingį, galbūt jo automobilio net nepastebėjo.

Iš byloje esančios eismo įvykio schemos (b. l. 15 antra pusė) matyti, kad V. J. vairuojamas automobilis „Mazda“ važiavo arčiau kelio vidurio, nors buvo vietos važiuoti dešiniau, kadangi nuo automobilio „Mazda“ iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto dar buvo likę 1,6 m.

Kelių eismo taisyklių 105 p. nustato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.

Iš įvykio vietos schemos taip pat matyti, kad kelio dalies, kuria važiavo V. J., plotis – 4,6 m, o kelio dalies, kuria važiavo A. S., – 4,9 m. Įvykio vietoje eismo juostos kelio ženklais ar ženklinimu nėra nustatytos, todėl, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 105 punktu, priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Išvedus menamąją išilginę važiuojamosios dalies ašį įvykio vietoje, priešingų krypčių eismo juostos kelio dalyje, kuria važiavo V. J., yra 2,3 m, o kelio dalyje, kuria važiavo A. S., – 2,45 m. Iš schemos matyti, kad nukentėjusiojo automobilis kelio dalyje (kelio plotis 4,6 m) posūkyje link išvažiavimo į Radvilų gatvę yra įvažiavęs ir užima 1,3 m. Nuo V. J. automobilio, įvykus eismo įvykiui, kelio dalyje (kelio plotis 4,6 m) važiuojant link Žygimantų g. 3 vidinio kiemo iki dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto yra 1,6 m. Taigi matyti, kad nukentėjusiojo automobilis į kelio dalį link išvažiavimo į Radvilų gatvę yra įvažiavęs 1,3 m, nors kiekvienam automobiliui tenka po 2,3 m (4,6 / 2 = 2,3), o V. J. automobilis užima 3,3 m (4,6 - 1,3 = 3,3).

Pažymėtina, kad tiek V. J., tiek A. S. sutiko, kad eismo įvykio schema nubraižyta teisingai (b. l. 15 antra pusė).

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad susidūrimas įvyko A. S. krypties važiuojamojoje kelio dalyje, todėl, įvertinus minėtus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad V. J. kaltė dėl kilusio eismo įvykio konstatuota pagrįstai ir teisėtai – jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, posūkyje išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu.

Apžiūrėjus eismo įvykio vietą, nustatyta, kad automobiliai susidūrė eismo įvykio schemoje nurodytoje vietoje. Be to, nustatyta, kad automobiliai ir pačioje siauriausioje vietoje turėjo galimybę prasilenkti, o vairuotojai vienas kitą pamato tuo pačiu metu (b. l. 69).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymuose (b. l. 15) užfiksuota, kad automobilio „Mazda“ sulenktas galinės kairės pusės durelės, galinis kairysis sparnas, o automobilio BMW deformuotas priekinis kairiojo buferio kampas, įlenktas priekinis kairysis sparnas, skilęs priekinis kairysis posūkis. Iš teismui pateiktų nuotraukų (b. l. 70, 71) matyti, kad automobilio „Mazda“ apgadinimai yra slystamojo pobūdžio.

Įvertinus rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus automobilių apgadinimus, matyti, kad automobiliai susidūrė posūkyje (abu automobiliai buvo pasisukę), taigi atmestinas pareiškėjo V. J. paaiškinimas, kad automobilio BMW vairuotojas net nesuko palei kelio vingį. Šią aplinkybę taip pat, kaip jau minėta, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, jog BMW vairuotojas privalėjo jam duoti kelią, nes buvo atsiradusi kliūtis iš dešinės, nepagrįstas, kadangi Kelių eismo taisyklių 120 punktas nustato, jog kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės tuo atveju, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta. Nagrinėjamu atveju transporto priemonių važiavimo trajektorijos nesikirto – vairuotojai važiavo skirtingomis kryptimis, o teismas, apžiūrėjęs eismo įvykio vietą, nustatė, kad automobiliai ir pačioje siauriausioje vietoje turėjo galimybę prasilenkti.

Teismas, įvertinęs eismo įvykio schemą ir joje užfiksuotą automobilių „Mazda“ bei BMW padėtį po eismo įvykio, atstumą nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgdamas į automobilių apgadinimus (b. l. 15), daro išvadą, kad automobiliai susidūrė posūkyje dėl to, kad automobilis „Mazda“ važiavo toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taigi eismo įvykis kilo būtent dėl V. J. veiksmų.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad V. J. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, nustatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai taikant LR ATPK 30 straipsnio nuostatas, todėl Vilniaus apskrities VPK KPV 2010-06-16 nutarimas Nr. F 526003 paliekamas nepakeistas, o V. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutaria:

V. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-06-16 nutarimą Nr. F 526003, kuriuo V. J. už pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – 160 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė