- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1836-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00980-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 16 d. nutarimu V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skirta 160 Lt bauda už tai, kad 2010 m. birželio 14 d., apie 7 val. 46 min., vairuodamas automobilį jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, posūkyje išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius.
Šalies argumentai
V. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. birželio 16 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 13 d. nutarimu V. J. skundą tenkino – Institucijos 2010 m. birželio 16 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo nereguliuojamoje „T“ formos lygiaverčių kelių sankryžoje, todėl taikytinos Kelių eismo taisyklių XVIII skyriaus „Važiavimas per sankryžas“ nuostatos. Nurodė, kad V. J. vairuotas automobilis, važiuodamas tiesiai, sudarė kliūtį iš dešinės A. S. (A. S.) vairuotam automobiliui, todėl teismas sprendė, kad būtent A. S., vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 159 ir 162 punktų nuostatomis, sukdamas dešinėn turėjo praleisti V. J. vairuotą automobilį. Vertino, kad aplinkybė, ar V. J. vairuotas automobilis pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, nėra esminė, nes nelaikytina eismo įvykio kilimo priežastimi.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimą ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo arba palikti galioti Institucijos 2010 m. birželio 16 d. nutarimą. Nurodo, kad vieta, kurioje kilo eismo įvykis, nelaikytina sankryža, nes neatitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateikto sankryžos apibrėžimo. Pažymi, kad kelias, kuriame kilo eismo įvykis, nesikerta su jokiu kitu keliu ir daro vingį į kairę, vėliau – į dešinę pusę, todėl Kelių eismo taisyklių XVIII skyriaus „Važiavimas per sankryžas“ nuostatos netaikytinos. Teigia, kad manevro atlikimo metu „Mazda 6“ vairuotojas važiavo arčiau kelio vidurio, nors buvo pakankamai vietos važiuoti dešiniau, bei įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, taip užtverdamas kelią iš priekio atvažiuojančiam automobiliui „BMW“. Tvirtina, kad automobilių „Mazda 6“ ir „BMW“ važiavimo trajektorijos nesusikirto, todėl kliūties iš dešinės pusės nebuvo. Mano, kad siekiant priimti pagrįstą sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti policijos pareigūnus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad eismo įvykio kilimo priežastimi nebuvo Kelių eismo taisyklių 125 punkto pažeidimas. Mano, kad automobilio „BMW“ vairuotojas, atsiradus kliūčiai iš dešinės pusės, t. y. jo vairuotam automobiliui, turėjo jį praleisti. Pabrėžia, kad įvykio vietoje du automobiliai prasilenkti negalėjo. Tvirtina, kad Institucija buvo informuota apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir galėjo dalyvauti procese, be to, policijos pareigūnai nebuvo įvykio dalyviai, todėl jų parodymai būtų pertekliniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas V. J. suformuluotas už tai, kad 2010 m. birželio 14 d., apie 7 val. 46 min., vairuodamas automobilį „Mazda 6“ ties Žygimantų gatvės 3 pastatu, Vilniuje, jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 125 straipsnio reikalavimus, posūkyje išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą V. J. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad kitas eismo įvykio dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 ir 162 punktų reikalavimus.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 3 puntą, sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų <...>. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis kilo ties kelio vingiu į kairę pusę (b. l. 7, 8, 18). Kelyje, kuriuo važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, posūkio į dešinę pusę nėra, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykis kilo „T“ formos lygiaverčių kelių sankryžoje, nepagrįsta. Iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kelias, kuriuo jis važiavo, atsišakoja tik už eismo įvykio vietos (b. l. 7, 8). Taigi šiuo atveju eismo įvykis kilo ne sankryžoje ir Kelių eismo taisyklių XVIII skyriaus „Važiavimas per sankryžas“ nuostatos netaikytinos. Atitinkamai eismo įvykio dalyviams, vairavusiems transporto priemones kelio dalyje, kurioje kilo eismo įvykis, šio skyriaus reikalavimai netaikytini. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju kitas eismo įvykio dalyvis – automobilio „BMW“ vairuotojas A. S. – pažeidė Kelių eismo taisyklių XVIII skyriaus 159 ir 162 punktų reikalavimus, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui netinkamai vertinus faktines bylos aplinkybes ir padarius nepagrįstą išvadą dėl kito eismo įvykio dalyvio pažeistų Kelių eismo taisyklių 159 ir 162 punktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.