Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr.1A-738-290/2011

Teisėjas Nerijus Brinevičius Proceso Nr. 1-36-1-00108-2011-01

2011 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiosios atstovei R. A., nuteistajam A. J., gynėjams advokatams Renui Bradūnui, Algiui – Girdučiui Šalavkai, civilinėms atsakovėms V. J. ir O. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir nuteistojo K. M. bei civilinės atsakovės O. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo

K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. prie paskirtos bausmės pridėta 2011-03-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta 2011-02-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Civilinės ieškovės P. Z. ieškinys tenkintas dalinai ir priteista jai 35000 (trisdešimt penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos solidariai iš K. M. ir A. J., o jų nepilnametystės metu jiems neturint turto ar pajamų išieškojimą nukreipiant į civilinių atsakovų O. M., S. M., V. J. pajamas ir turtą. Nustatyta P. Z. įstatyminei atstovei R. A. uzufrukto teisė į išieškotas lėšas iki P. Z. pilnametystės. Priteista nukentėjusios įstatyminės atstovės R. A. naudai 1000 litų jos turėtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti solidariai iš K. M. ir A. J..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

K. M. ir A. J. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, o būtent: 2011 m. kovo 31 d., apie 11.00 val., Kalvarijoje, Suvalkų g. 11 esančiame apleistame pastate, veikdami bendrai, K. M. panaudojus fizinį smurtą, neleidžiant nukentėjusiajai P. Z. gimusiai 1995 m. ..(duomenys neskelbtini)9, atsistoti ir pabėgti, A. J. ranka užčiaupė burną bei įkišo antklodės galą jai į burną, K. M. atsegė P. Z. kelnių sagą ir išardęs kelnių užtrauktuką, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - ,,duoti į galvą”, paguldė P. Z. ant nugaros ir numovęs jos kelnes, apatines kelnaites bei jėga praskėtė kojas, A. J. naudojant fizinį smurtą prieš P. Z. - prispaudus ranka prie kaklo ją laikant, K. M. įvedė savo lytinį organą - varpą nukentėjusiai į makštį ir tokiu būdu su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią, po to A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką , K. M. laikant ranka prispaudus P. Z. įvedė savo lytinį organą- varpą P. Z. į makštį, lytiškai su ja santykiavo prieš nukentėjusiosios valią.

Esant tokioms neaiškioms aplinkybėms, abejonėms dėl liudytojų bei nukentėjusios parodymų objektyvumo bei patikimumo, reikėtų remtis kitais, objektyviais duomenimis, kurių negalėtų įtakoti nukentėjusioji, nuteistieji ar liudytojai. Tai yra ekspertizės dėl mikrodalelių, pluošto, medicininiais tyrimais dėl nuteistųjų išskyrų buvimo ant nukentėjusios kūno. Tačiau ikiteisminis tyrimas šių aplinkybių visiškai netyrė, nesiaiškino ir iš esmės bylą perdavė nagrinėti teismui pagal subjektyvius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-09-02 nuosprendis buvo priimtas remiantis abejotinais, subjektyviais bei tarpusavyje prieštaraujančiais duomenimis, jis turėtų būti naikinama, o nuteistasis K. M. - išteisintas.

Dėl civilinio ieškinio. Apeliantų nuomone, nukentėjusiai iš nuteistųjų bei civilinių atsakovų priteista 35000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįsta jokiais objektyviai įrodymais, duomenimis. Nors nukentėjusioji teigė, kad jai įvykio metu buvo padaryti psichikos sveikatos sutrikimai, byloje yra pateikta pažyma, kad nukentėjusiai yra paskirtas mokymasis namuose, tačiau duomenų apie tai, kad jai būtų buvęs paskirtas psichiatro ar psichologo gydymas, konsultacijos, pateikta nebuvo. Taip pat nukentėjusioji nepateikė ir gydytojo receptų vaistams, kuriuos nukentėjusioji privalėjo įsigyti.

Remdamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 str., apeliantai nurodo, jog patirtos neturtinės žalos bei liekamųjų reiškinių įrodinėjimo pareigą turi nukentėjusioji, kuri privalo pateikti visus duomenis, faktus, įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinyje iškeltus reikalavimus bei jame išdėstytas aplinkybes, kas nebuvo padaryta, todėl, jų nuomone, nežiūrint nuteistųjų kaltės ar nekaltumo, civilinio ieškinio klausimas yra išnagrinėtas nepagrįstai, neatsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ir nebuvo pateikta ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis turėjo būti nagrinėjamas civilinis ieškinys. Be to, nukentėjusioji teisme pareiškė, kad ieškinyje iškeltas reikalavimas priteisti 40 000 lt. neturtinės žalos atlyginimui, buvo jos motinos bei advokatės susitarimo reikalas, jos nuomonė šiuo klausimu nebuvo įvertinta bei išklausyta. Bylos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir pačios nukentėjusios patvirtinta, kad ji, nepaisant nepilnametystės ir labai jauno amžiaus, jau yra turėjusi lytinių santykių, į šį faktą teismas turėtų taip pat atsižvelgti priimant sprendimą dėl lytinio nusikaltimo bei jo sukeltų pasekmių. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika analogiškose baudžiamosiose bylose, 35 000 litų suma nukentėjusios neturtinei žalai atlyginti yra ženkliai per didelė, todėl turėtų būti mažinama.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, gynėjų prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės, nukentėjusiosios atstovės prašymą apeliacinius skundus atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistųjų ir civilinės atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, nes yra nepagrįsti.

Dėl kaltės. Abiejų nuteistųjų kaltę pilnai įrodo ir patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų, kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kurių teisingumu bei objektyvumu teismui nebuvo pagrindo abejoti. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad K. M. ir A. J. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, jų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 3 d.

Kaltinamasis A. J. įrodymų tyrimo teisme metu savo kaltę neigė, o ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kuriuose jis pripažįsta savo kaltę padarius šį nusikaltimą, aiškina kaip išgautus jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūnų panaudoto psichologinio bei fizinio smurto pasekoje. Teismas visiškai pagrįstai tokį nuteistojo paaiškinimą laikė nepagrįstu ir vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Parodymai, kuriuose A. J. pripažino savo kaltę ir detaliai papasakojo įvykio aplinkybes, yra duoti dalyvaujant advokatui, jie iš esmės ir net detalėse sutampa su nukentėjusiosios, liudytojų duotais parodymais, duomenų apie tai, kad A. J. būtų kreipiąsis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, siekiant išgauti neteisingus parodymus, nėra, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu, jam prisipažįstant kaltu ir duodant nuoširdžius bei išsamius parodymus, kaltinamasis A. J. buvo nuoširdus ir sakė tiesą.

Kaltinamasis K. M. taip pat savo kaltę nuo pat bylos tyrimo pradžios neigė, tačiau jo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, paneigti byloje surinktais įrodymais ir todėl vertintini kritiškai. Apklaustas įtariamuoju 2011-04-05 jis savo kaltę neigė, nurodydamas kad P. Z. iš viso nepažįsta, taip pat nepažįsta A. J. bei kitų įvykio vietoje buvusių asmenų, o apklaustas įtariamuoju 2011-05-27 jau nurodė visiškai priešingas aplinkybes, kad P. Z. pažįsta, su ja draugavo, kad įvykio dieną su A. J. ir dar trim pažįstamais vaikinais buvo įvykio vietoje, tačiau nukentėjusiosios nežagino. 2011-04-06 sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės K. M. skyrimo, jis taip pat nurodė, jog niekur nebuvo ir nieko nedarė, laukia, kol padarys tyrimus. Šie parodymai akivaizdžiai rodo, jog K. M. parodymai yra gynybinio pobūdžio, prieštaraujantys ne tik nukentėjusiosios, liudytojų, kurių parodymais teismas nematė pagrindo abejoti, tačiau ir kito kaltinamojo – A. J., parodymams. Skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas apkaltinamąjį nuosprendį K. M. grindė tik subjektyviais ir abejotinais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, o kitų, objektyvių įrodymų nerinko. Išanalizavus nukentėjusiosios P. Z., liudytojų L. S. T. Č., M. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme ir jų visų parodymus palyginus tarpusavyje, matyti, kad jie visi dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa. Visi šie asmenys parodė, kad įvykio vietoje tarp nukentėjusiosios, K. M. ir A. J. prasidėjo konfliktas, dėl ko įvykio vietoje buvę liudytojai išėjo iš patalpos ir nukentėjusioji su kaltinamaisiais liko patalpoje trise, o kai liudytojai grįžo, matė nukentėjusiąją gulinčią ant čiužinio be apatinių kelnaičių, o K. M. lytiškai su ja santykiavo, P. Z. verkė, visi liudytojai tvirtino supratę, kad tokie veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti prieš jos valią. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojų L. S. T. Č. ir M. P. parodymai yra išsamesni, juose nurodyta daugiau detalių, negu jų parodymuose teisme, tačiau tai logiškai paaiškinama, nes duodant parodymus teisme, po įvykio praėjo daugiau laiko, ir detalės galėjo pasimiršti, tačiau jokių esminių prieštaravimų, šių liudytojų bei nukentėjusios parodymuose, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nustatyta nėra.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esamų byloje parodymų pakanka kaltinamųjų kaltei pagrįsti, todėl klausimų dėl kokių nors naujų įrodymų rinkimo ir tyrimo būtinumo nekilo. Taigi, teismas nuosprendyje ištyrė, išanalizavo ir vertino visus, tiek kaltinamuosius teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, tačiau, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik tais, kurie buvo nuoseklūs, objektyvūs, patvirtinti kitais neginčijamais įrodymais, rašytine bylos medžiaga. Teismo nuosprendyje yra kritiškai vertintos ir nelaikytos pagrįstais įrodymais tos aplinkybės, kurios prieštaravo įrodymų visetui.

Kaip matyti, apeliantai K. M. ir O. M. skunde argumentuodami įrodymų, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, subjektyvumą ir nepagrįstumą, tą grindžia tik savo paties pamąstymais ir prielaidomis apie šiuos įrodymus, o ne konkrečiais faktais ir argumentais.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl įvykio vietoje buvusių liudytojų nepadėjimo nukentėjusiajai, nukentėjusiosios prieš įvykį turėtų lytinių santykių, visiškai nesusiję su aptartais įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę ir jokių abejonių dėl jų dalyvavimo nusikaltime ir kaltės nekelia.

Dėl civilinio ieškinio. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai, vadovaujantis įstatymo nuostatomis išsprendė civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos bei jos dydžio klausimą ir pagrįstai šį ieškinį patenkino iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. reglamentuojama, jog, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Apeliantų skundo argumentas, jog nukentėjusiajai nepateikus jokios pažymos dėl jai įvykio metu padarytų psichikos sveikatos sutrikimų, paskirto gydymo, ieškinys neturtinei žalai atlyginti, kaip nepatvirtintas jokiais dokumentais, turėjo būti atmestas, yra visiškai neteisingas.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir laikoma įrodytu, jog nuteistieji K. M. ir A. J. atliko prievartinius lytinius santykius su nukentėjusiąja P. Z.. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji ir jos įstatyminė atstovė pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo pripažinti P. Z. civiline ieškove byloje ir priteisti dėl jai padarytos neturtinės žalos 40 000 litų, šią jai padarytą neturtinę žalą bei jos dydį grįsdama dėl patirtų prievartinių veiksmų pergyventu fiziniu skausmu, patirtu šoku, pažeminimu, dvasiniu sukrėtimu, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, nurodė, jog susidūrė su psichologinėmis problemomis, lankėsi pas psichologą.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, jos specifiką, kad buvo padarytas nusikaltimas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, prieš nepilnametį asmenį, bendrininkų grupėje, nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai neteisėtais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė moralinė, dvasinė žala, ir visi šie civiliniame ieškinyje nurodyti faktoriai, susiję su jos emocine būkle po nusikaltimo ir yra įrodymai, pagrindžiantys, jog nukentėjusiajai šiuo nusikaltimu buvo padaryta neturinė žala. Neturtinė žala būtent apibrėžiama emocine, moraline prasme patirtais išgyvenimais ir tai sieti su konkrečiu gydymu yra nelogiška ir neteisinga, todėl teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą, visiškai pagrįstai nukentėjusiosios ieškinį patenkino, o įvertinęs ne tik nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes, bet ir kaltinamųjų asmenybes, jų turtinę padėtį, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareikštą ieškinį pagrįstai sumažino.

Dėl bausmės. Teismas, skirdamas A. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ( BK 54 str. ). Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į individualias jo asmenines savybes. A. J. padarė tyčinį smurtinį, sunkų nusikaltimą. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Būdamas nepilnametis, jis teisiamas jau nebe pirmą kartą, ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant metams, tačiau jau po mėnesio jis padarė šį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis neigė savo kaltę, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, nesuvokė savo veikos padarinių rimtumo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta įstatyme, o bausmė turi būti paskirta sankcijos ribose. Teismas jam paskyrė bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl paskirta bausmė nėra per griežta.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus daroma išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti A. J. bei K. M. ir O. M. apeliacinius skundus ir panaikinti pastarąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo A. J. bei nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės O. M. apeliacinius skundus atmesti.