Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14990-717/2017 pagal ieškovo V. Ž. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, dalyvaujant tretiesiems asmenimis akcinei bendrovei DNB bankui, Nordea Bank akcinės bendrovės Lietuvos skyriui, L. B., L. S., D. S., G. Š., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo.Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovės po 200 Eur mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Tam, kad būtų išsaugotas vaikų ryšys su atsakove, nustatyti tokią laikiną atsakovės su vaikais bendravimo tvarką:atsakovė turi teisę bendrauti su E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (pirmoji mėnesio savaitė laikytina pirmoji mėnesio diena);per Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais paimant vaikus 9.00 val. sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos sekmadienį 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą;lyginiais metais gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) atsakovė paima vaikus 9.00 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir pristato juos gruodžio 26 d. 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;nelyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną atsakovė paima vaikus 9.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir pristato juos antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;nelyginiais metais Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) atsakovė paima vaikus 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir pristato juos kitų metų sausio 1 d. 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;apie ketinimus bendrauti su vaikais atsakovė informuoja prieš dvi kalendorines dienas ieškovą raštu, t. y. telefono žinute ir/ arba elektroniniu paštu.

Netenkinus prašymo dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, jis prašė nustatyti laikiną ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką iki įsiteisės sprendimas šioje byloje:

ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos (mokyklos), pasibaigus pamokoms ar užsiėmimams ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš darželio ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (pirmoji mėnesio savaitė laikytina pirmoji mėnesio diena);per tėvo dieną ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais paimant vaikus 9.00 val. sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos sekmadienį 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą;nelyginiais metais gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) ieškovas paima vaikus 9.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir pristato juos gruodžio 26 d. 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;lyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną ieškovas paima vaikus 9.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir pristato juos antrą Šv. Velykų dieną 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;nelyginiais metais Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) ieškovas paima vaikus 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir pristato juos kitų metų sausio 1 d. 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu nepertraukiamai nuo 2017-06-19 iki 2017-07-02, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 2017-06-19 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 2017-07-02 20 val. ir nepertraukiamai nuo 2017-07-24 iki 2017-08-06, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 2017-07-24 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 2017-08-06 20 val. ir nepertraukiamai nuo 2017-08-17 iki 2017-08-30, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 2017-08-17 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 2017-08-30 20 val.Nurodo, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugant vaikų interesus, užtikrinant bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumą. Šiuo metu vaikai gyvena kartu su atsakove. Atsakovės psichinė ir emocinė būsena galimai nestabili, ji nuolat grasina nusižudyti. Patys vaikai nori gyventi su ieškovu. Vaikų gyvenimas su atsakove galimai padarytų jiems neigiamą įtaką, kadangi jie yra prie ieškovo pripratę, o atsakovės bijo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.Sprendė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę šioje proceso stadijoje nėra pagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, arba nukentėtų turtinės ar neturtinės vaikų teisės. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo dėstomas aplinkybes dėl atsakovės netinkamo elgesio. Vaikai šiuo metu, kaip ir anksčiau, gyvena su atsakove, o šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais. Ieškovas neįrodė, jog yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant bendravimą su vaikais. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su vaikais. Atsakovė sutinka, kad tėvas pasiimtų vaikus į namus, kad vaikai savaitgaliais pasiliktų pas jį nakvoti. Sprendė, kad ieškovas su vaikais gali bendrauti ir nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Netenkinus prašymo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, netenkintinas prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus. 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu ieškovas nebuvo išklausytas, jam neleista duoti visų norimų paaiškinimų, kas galimai pažeidė jo teisę į teisingą teismą. Teismas skubino bylos nagrinėjimą, nes buvo paskyręs kitus posėdžius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė reikalingumo laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Atsakovė dėl sveikatos būklės neturi galimybės tinkamai pasirūpinti vaikais. Ji naudoja vaistus dėl nemigos ir ramybės būsenai palaikyti. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikė 2016 m. balandžio 20 d. pranešimą dėl mažamečių vaikų traumavimo. Jame nurodė, kad atsakovė vaikams girdint ėmė rėkti, kad jai atsibodo taip gyventi ir ji nusižudys, puolė į isteriją, vaikai verkė. Atsakovė nesugeba valdyti savo emocijų, nesuvokia, kad žaloja vaikų psichiką. Teismas nevertino 2017 m. kovo 27 d. ieškovo skundo Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS), kuris patvirtina ieškovo rūpinimąsi vaikais. Teismas vadovavosi išimtinai atsakovės paaiškinimais. Dėl atsakovės sveikatos būklės teismas galėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau to nepadarė. Ieškovas posėdžio metu nurodė vaikų norą gyventi su ieškovu. Teismas to neįvertino. VTAS išvada vertintina kritiškai. Institucija nepatikrino ieškovo gyvenimo sąlygų, neapklausė šalių ir jų vaikų. Teismas neišsiaiškino ieškovo realių galimybių pasirūpinti vaikais. Ieškovas neketina drausti atsakovei matytis su vaikais. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas laikinas išlaikymas.Teismas nesprendė klausimo dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Šalys sutiko, kad reikia nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Trumposios SMS žinutės patvirtina, jog atsakovė trukto ieškovui bendrauti su vaikais.Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Vaikų prieš ieškovą nenuteikinėja. Dukrai yra 8 metai, ji nutolo nuo ieškovo dėl jo netinkamo elgesio. Sveikatos problemų neturi, tik kalbėjosi su psichologe dėl šeimos išsaugojimo. Raminamuosius gėrė dėl patirto streso, dvi dienas negalėjo užmigti, jokių kalbų apie savižudybę nebuvo. Dėl patirto psichologinio smurto kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS. Ieškovas nepateikė duomenų, kad vaikų gyvenamoji aplinka būtų nesaugi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai elgiasi su vaikais. Su vaikais gyvena jiems įprastoje aplinkoje, senelių bute, vaikai turi po atskirą kambarį. Jų emocinė, psichologinė būsena yra gera. Dukra su tėvu gyventi nenorėtų. Ieškovui su vaikais bendrauti nedraudžia.Ieškovas neteisingai teigia, kad jam nebuvo leidžiama kalbėti ar užduoti klausimų. Teismo posėdis vyko laikantis CPK normų.AB DNB bankas atsiliepime prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą nustatyti su juo vaikų laikiną gyvenamąją vietą, nepriteisė laikino išlaikymo, nenustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Karstu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus – trumpųjų SMS žinučių kopijas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetęs ieškovo prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto normas pritaikė tinkamai. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galimai pažeidė jo teisę į teisingą teismą. Jis nekonkretizavo, kokių paaiškinimų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio garso įrašo išklausymas leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo spręsti apie apelianto minimo pobūdžio CPK normų pažeidimus. Nesutikimą, kad vaikai iki bylos išnagrinėjimo gyventų su atsakove, apeliantas motyvuoja teismų praktika, kurioje teismai ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė bylą išnagrinėję iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013), todėl, sprendžiant klausimą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, ja vadovautinasi tiek, kiek teismų praktikoje bendrąja prasme yra akcentuojamas vaiko teisių ir interesų užtikrinimas. Pirmosios instancijos teismas išvadą nenustatyti vaikų gyvenamosios vietos su tėvu grindė tuo, kad šalių vaikai gyvena su motina, jų interesus labiau atitinka motinos globa ir priežiūra, nebuvo jokių įrodymų, kad motina netinkamai rūpinasi vaikais. Apeliantas deklaratyviais teiginiais ginčija VTAS išvadą dėl vaikų netinkamos priežiūros, nepateikdamas jokių duomenų, patvirtinančių, kad motina vaikais nesirūpina. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad, kreipęsis į VTAS dėl atsakovės elgesio su vaikais, negavo nusiskundimų, jog motina netinkamai prižiūrėtų vaikus (2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 32:20 min.). Aplinkybę, kad šalių santykiai yra konfliktiški, rodo ieškovo kreipimasis į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS (nurodė, kad šalims aptariant skyrybų klausimus atsakovė šaukė, verkė), tačiau klausimas dėl šalių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo spręstinas atsižvelgiant ne į šalis siejančius santykius, kurie vykstant teisminiams ginčams yra ypač paaštrėję, bet į prioritetinius jų vaikų interesus. Atskirojo skundo motyvai apie atsakovės sveikatos būklę grindžiami aplinkybe, kad atsakovė vartoja vaistus dėl nemigos ir ramybės būsenai palaikyti. Atsakovė neigia apelianto teiginius apie negalėjimą rūpintis vaikais dėl šios priežasties, kadangi vaistus vartotojo kelis kartus 2016 metais. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vertina atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog vaistų nuo nemigos vartojimas įtakoja atsakovės galimybes tinkamai pasirūpinti vaikais. Vaikų nepriežiūros preliminariai nepavirtina ir vaikų charakteristikos iš Kauno lopšelio–darželio „Žvangutis“ ir Kauno J. G. meno gimnazijos. Apelianto teiginiai apie tinkamas jo gyvenimo sąlygas vaikų gyvenimui nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į vaikų amžių (8 ir 4 metai), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad aplinkos pakeitimas neatitiktų mažamečių vaikų interesų, juolab kad aplinka, kurioje gyvena vaikai, visiškai atitinka jų poreikius. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinamos nutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos šių tikslų įgyvendinimą užtikrina. Nenustačius šalių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, nespręstinas iš atsakovės priteistino laikino išlaikymo klausimas.

Dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Pirmosios instancijos teismas atsisakymą nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką motyvavo aplinkybe, kad atsakovė neprieštarauja ieškovo ir vaikų bendravimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šią aplinkybę neigia, klausimas spręstinas vadovaujantis prioritetiniais šalių vaikų interesais. Ieškovui tvirtinant, kad atsakovė nesudaro jam sąlygų bendrauti su vaikais, vaikų labui protinga ir teisinga laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką nustatyti, juolab kad šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis dėl ieškovo bendravimo su vaikais rodo aiškius nesutarimus derinant buvimo su vaikais laiką ir pan. (pažymėtina, jog atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė tokio susirašinėjimo neneigė) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nevertino, taip pat remiantis asmens teise į apeliaciją priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymas dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu vaikų interesų neatitiktų, pagrįstai nepriteisė iš atsakovės laikino išlaikymo, tačiau, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nepagrįstai neatsižvelgė į akivaizdžius šalių nesutarimus, kylančius ieškovui šią teisę realizuojant. Nespręsdamas dėl laikinos ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos, procesines teisės normas pritaikė netinkamai, todėl apeliacine tvarka patikrintos nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinos ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.