- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-273-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51476-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- S. B., G. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios S. B. ir jos gynėjo Nikolaj Voinov apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos epizodai) bei 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista:
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 4 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 5 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 27 d. veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 27 d. veika) 50 parų trukmės areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes, paskirtas už 2020 m. liepos 27 d. padarytas veikas, subendrinus apėmimo būdu, paskirta S. B. 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta S. B. subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta S. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas G. G. (G. G.), tačiau jo apeliacinis skundas nepriimtas dėl praleisto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 313 straipsnio 3 dalyje numatyto nuosprendžio apskundimo termino.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. B. nuteista už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, o būtent: ji 2019 m. gruodžio 4 d., veikdama bendrininkų grupėje su G. G. ir turėdama tikslą platinti narkotines medžiagas, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis susitarusi su G. G. platinti narkotines medžiagas, tarpusavyje pasiskirstė vaidmenimis – jos vaidmuo narkotinių medžiagų suradimas, fasavimas ir jų perdavimas G. G., o G. G. vaidmuo – narkotinių medžiagų platinimas Vilniaus mieste, ir 2019 m. gruodžio 4 d., apie 13 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ji G. G. platinimui ir asmeniniam vartojimui romų gyvenvietėje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, prie geležinkelio bėgių, perdavė turėtus (laikytus) ne mažiau kaip 46 (keturiasdešimt šešis) popieriaus lankstinukus, kuriuose buvo didelis kiekis narkotinių medžiagų, t. y. 3,037 g rusvos spalvos miltelių su narkotinėmis medžiagomis – 0,00099 g narkotinės medžiagos karfentanilio, 0,0194 g narkotinės medžiagos metadono, tokiu būdu G. G. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, kol 1 (vieną) popieriaus lankstinuką su nenustatytu kiekiu karfentanilio ir su 0,0004 g narkotinės medžiagos metadono 2019 m. gruodžio 4 d., apie 14 val., netoli UAB „Maxima“ parduotuvės, esančios Liepkalnio g. 112, Vilniuje, prie apleisto pastato, G. G. už 6 (šešis) eurus pardavė V. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-51476-19 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais pagrindais, o likusios narkotinės medžiagos – 45 (keturiasdešimt penki) popieriaus lankstinukai su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. 2,971 g rusvos spalvos miltelių su narkotinėmis medžiagomis – 0,00099 g narkotinės medžiagos karfentanilio, 0,0190 g narkotinės medžiagos metadono, 2019 m. gruodžio 4 d., nuo 14 val. iki 16.32 val., Liepkalnio g. 112, Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje G. G. patikrinimo ir asmens kratos metu buvo rastos ir paimtos Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjų A. R., S. V., M. Š., T. Š..
Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, ji 2019 m. gruodžio 5 d. apie 17.45 val., turėdama tikslą platinti narkotines medžiagas, pamiškėje, esančioje Rodūnios sodų 12-oji gatvė, Vilniuje, vairuojamame automobilyje „Opel Astra“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su savimi laikė plastikinės plėvelės skiautę su 53 (penkiasdešimt trimis) popieriaus lankstinukais, kuriuose buvo didelis kiekis narkotinių medžiagų, t. y. 3,388 g gelsvos spalvos miltelių su 0,001106 g narkotinės medžiagos karfentanilio, 0,018 g narkotinės medžiagos metadono, kuriuos ji 2019 m. gruodžio 5 d., apie 17.45 val., Rodūnios sodų 12-oji gatvė, Vilniuje, išmetė per automobilio „Opel Astra“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių langą, tačiau tai pastebėjo ir plastikinės plėvelės skiautę su 53 (penkiasdešimt trimis) popieriaus lankstinukais su narkotinėmis medžiagomis paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyr. tyrėjai T. Š., M. Š., S. V..
Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
3. Be to, ji 2020 m. liepos 27 d. apie 15 val., turėdama tikslą platinti narkotines medžiagas ir asmeniniam vartojimui, miško masyve, esančiame Stadiono g. 2, Vilniuje, su savimi laikė polietileninį maišelį su 15 (penkiolika) folijos lankstinukų, kuriuose buvo 0,662 g birios medžiagos su 0,00017 g narkotinės medžiagos karfentanilio, su savimi laikė polietileninį maišelį su 50 (penkiasdešimt) folijos lankstinukų, kuriuose buvo didelis kiekis narkotinių medžiagų, t. y. 9,122 g birios medžiagos su 0,00204 g narkotinės medžiagos karfentanilio, su savimi laikė užspaudžiamą maišelį su 1,911 g miltelių, kuriose buvo 0,00035 g narkotinės medžiagos karfentanilio, kol šį didelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,00256 g narkotinės medžiagos karfentanilio, 2020 m. liepos 27 d., nuo 15 val. iki 15.32 val., jos patikrinimo ir asmens kratos metu Stadiono g. 2, Vilniuje, rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyr. tyrėjai T. Š., R. R., Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulė E. M..
Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu S. B. ir jos gynėjas (toliau tekste ir – apeliantai) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį, ir sumažinti S. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
4.1. Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas, dalinio sudėjimo būdu subendrinęs paskirtas bausmes ir paskyręs S. B. maksimalią – 10 metų laisvės atėmimo bausmę, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ji (S. B.) nuo pat pradžių (ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu) visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jos užimta pozicija baudžiamajame procese leido valstybei ženkliai sumažinti kaštus, susijusius su šių nusikalstamų veikų ištyrimu, todėl, apeliantų manymu, teismas, skirdamas S. B. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, negalėjo viršyti sankcijos vidurkio, t.y. 9 metų laisvės atėmimo bausmės. Apeliantų manymu, paskirta S. B. subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei teisingumo principui, nei nustatytai teismų praktikai.
5. 2021-03-19 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. (toliau tekste ir – prokuroras) atsiliepimas į nuteistosios S. B. ir jos gynėjo Nikolaj Voinov apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-27 nuosprendį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokuroras nurodo, kad S. B. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-27 nuosprendžio priėmimo buvo teista vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nors teistumas išnykęs, tačiau, pasak prokuroro, ši aplinkybė parodo, kad S. B. yra nelinkusi pasitaisyti, tyčia nesilaiko įstatymų ir yra pavojingas visuomenei asmuo, kuris per trumpą laiko tarpą padarė vieną nesunkų (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir tris sunkius tyčinius (BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, kurių pavojingumas itin didelis, todėl, siekiant teisingai nubausti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ir apriboti S. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, galima tik skyrus griežtą laisvės atėmimo bausmę. Anot prokuroro, tik tokiu būdu bus užtikrintas visuomenės saugumas, visuomenės interesų apsauga ir teisingai nubaustas nusikalstamas veikas darantis asmuo.
5.2. Taip pat prokuroras nurodė, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į: 1) itin didelį narkotinių medžiagų, kuriomis nusikalstamų veikų padarymo metu disponavo S. B., kiekį; 2) kaltės formą ir rūšį – S. B. padarė tyčinius vieną nesunkų ir tris sunkius nusikaltimus; 3) padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamų veikų stadiją – veikos baigtos; 5) kaltinamosios asmenybę – S. B. prieš tai teista už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bausta administracine tvarka, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką (2019-12-04) padarė veikdama bendrininkų grupėje; 8) nusikalstamų veikų padarymo būdą – pavojingos, kadangi sistemingai buvo platinamos narkotinės medžiagos, nusikalstamoms veikoms paryti buvo pasitelkti ir kiti asmenys (G. G.).
5.3. Prokuroro vertinimu, visos šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad S. B. elgiasi pavojingai, tyčia ignoruoja visuomenei priimtinas elgesio normas. Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visas aukščiau nurodytas aplinkybes išsamiai aptarė ir tinkamai įvertino, išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. S. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai), padarymą skyrė mažesnes, tačiau artimas BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytiems laisvės atėmimo bausmės vidurkiams – atitinkamai 8 metų 4 mėnesių, 8 metų 6 mėnesių ir 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Bendrindamas S. B. 2021-01-27 nuosprendžiu paskirtas bausmes, Vilniaus miesto apylinkės teismas, prokuroro manymu, tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu. Galiausiai, pasak prokuroro, Vilniaus miesto apylinkės teismas, bendrindamas S. B. 2021-01-27 nuosprendžiu paskirtas bausmes, subendrino jas iš dalies sudedant, pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių taisyklėmis, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (8 metų 6 mėnesių), iš dalies pridėjo tik minimalias už kitų dviejų pavojingų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), padarymą – po 8 mėnesius (viso – 1 metai ir 6 mėnesiai), kas, pasak prokuroro, neabejotinai reiškia, kad buvo atsižvelgta į S. B. charakterizuojančią medžiagą, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl toks teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas, prokuroro vertinimu, niekaip neprieštarauja S. B. interesams ir teisingumo principui, todėl dar labiau švelninti S. B. paskirtos galutinės bausmės nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad teismas, skirdamas bausmes už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu, negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, negu numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje, tačiau bendrindamas bausmes už atskirus padarytus nusikaltimus sankcijoje numatytus griežčiausius bausmės (laisvės atėmimo) dydžius gali viršyti (BK 63 straipsnio 1, 7 dalys.), tačiau galutinė subendrinta bausmė negali viršyti – 20 metų laisvės atėmimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. B. paskirtos bausmės ir pasirinktas bausmių bendrinimo būdas niekaip neprieštarauja baudžiamajam įstatymui ir teismų praktikai. Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas visais aspektais. S. B. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas lėmė, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pastarosios atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl keisti nuosprendį, skirti S. B. švelnesnę bausmę ar kitaip dar labiau lengvinti pastarosios teisinę padėtį, prokuroro manymu, nėra teisinio pagrindo, o S. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
N. S. B. ir jos gynėjo Nikolaj Voinov apeliacinis skundas atmetamas.
6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde apeliantai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį turi pareigą patikrinti tik dalyje dėl S. B. paskirtos bausmės.
7. Už BK 260 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 10 metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 2 d., ir bausmių dydį nustatydamas mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (9 metai), atsižvelgė į tai, kad S. B. nusikalstamas veikas įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, įvykdė baigtinius tris sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, į nusikaltimų pobūdį, narkotinių medžiagų kiekį, taip pat atsižvelgė į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ( prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (2019-12-04 nusikalstamą veiką įvykdė veikdama bendrininkų grupe ), į S. B. asmenybę ( netekėjusi, turi du mažamečius vaikus, registruota Užimtumo tarnyboje, bausta administracine tvarka, jau buvo teista už narkotinių medžiagų platinimą, nors ir teistumas išnykęs ).
9. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019).
10. Teisėjų kolegija, tikrindama, ar pirmosios instancijos teismas paskyrė ne per griežtą bausmę, pažymi, kad be pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad S. B. disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, į nusikalstamą veiką įtraukė ir kitą asmenį, paskirtų administracinių nuobaudų nevykdė ( baudų nesumokėjo ), vartojo narkotines medžiagas, nors ir augino mažamečius vaikus, legaliai nedirbo. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs ir į apeliantų nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai S. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį, nei sankcijos vidurkis, ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Bendrindamas S. B. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu.
11. Apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas subendrinęs paskirtas bausmes paskyrė S. B. maksimalią – 10 metų laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįstas. BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 2 d. ir 259 str. 1 d. ( 2020-07-27 padarytos veikos ) subendrino apėmimo būdu, ir prie subendrintos 8 metų ir 6 mėnesių bausmės pridėjo dalį bausmių už kitas dvi BK 260 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas ( po 9 mėnesius ), paskirdamas galutinę subendrintą bausmę už keturias nusikalstamas veikas - laisvės atėmimą 10 metų. BK 63 str. 7 d. nurodyta, kad galutinė subendrinta bausmė, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio kodekso 1 dalimi, negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo. Taigi maksimali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų ne 10 metų, kaip teigia apeliantai, o 20 metų laisvės atėmimo. Be kita ko, reikia įvertinti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, yra sumažinta vienu trečdaliu.
12. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta S. B. bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. S. B. ir jos gynėjo Nikolaj Voinov apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.