Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-12 · Civilinė byla Nr. e2-29612-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
e2-29612-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Atsakovas
V. M.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės(toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 289,62 Eur negrąžintos paskolos sumą, 139,47 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 289,62 Eur sumą ir grąžinimo terminas buvo 2014 m. vasario 7 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovui savo įsipareigojimų tinkamai nevykdant vienašališkai 2014 m. balandžio 2 d. nuraukė sutartį. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.

Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2015-12-21 reikalavimo teisę į atsakovą perleido International Risk Management OÜ, ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo tarp International Risk Management OÜ ir ieškovo 2016-03-10 sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). UAB „4finance“ ir atsakovo 2013 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutartis, UAB „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimas apie fizinį atsiskaitymą (reikalavimo į debitorių sąskaitas pagal vartojimo kreditų sutartis perleidimas), patvirtintas International Risk Management OÜ, UAB „4finance“ ir International Risk Management OÜ 2015-12-21 išrašas iš neįvykdytų įsipareigojimų sąrašo, ieškovės ir International Risk Management OÜ 2016-03-10 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, ieškovės ir International Risk Management OÜ 2016-03-10 išrašas iš neįvykdytų įsipareigojimų sąrašo pateikti teismui kartu su ieškiniu ir įteikti atsakovui, todėl šis laikytinas tinkamai informuotu apie reikalavimo perleidimą pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalies pagrindu su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Be to, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovo įsiskolinimą ieškovei sudaro 289,62 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 39,60 Eur mokėjimo palūkanos iki kredito grąžinimo termino laikotarpiu nuo 2014-01-07 iki 2014-04-02. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistini 289,62 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 39,60 Eur mokėjimo palūkanos.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 99,87 Eur palūkanas, paskaičiuotas pagal vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte įtvirtintą 180,90 proc. palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2014 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. vasario 26 d. Šias palūkanas ieškovas laiko minimaliais nuostoliais, susidariusiais dėl to, kad ieškovas negalėjo atsakovo laiku negrąžinto kredito ir sutartinių palūkanų perskolinti. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties teismas ieškovo prašomas priteisti Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte nustatytas 180,90 proc. palūkanas mažina iki įstatyme įtvirtinto imperatyvaus 0,05 proc. dydžio, skaičiuojamo nuo laiku negrąžintos kredito ir sutartinių palūkanų 329,22 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. vasario 26 d. viso už minėtą laikotarpį priteisiant 54,29 Eur palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus materialius teisinius ieškinio reikalavimus, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi - jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 89,38 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina viso 13,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,37 Eur priteisiamos iš atsakovo. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, j. a. k. 304179870, naudai 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžintą paskolą, 39,60 Eur (trisdešimt devynis eurus 60 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo, 54,29 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 29 ct) palūkanas po kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 383,51 Eur nuo bylos iškėlimo teisme - 2018 m. liepos 31 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,40 Eur (trylika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) Valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys