Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-04-30 · Byla Nr. A2.6.-2832-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
A2.6.-2832-784/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02053-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-2832-784/2015
Proceso Nr. 4-68-3-02053-2015-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Gretai Kapačinskaitei, Ingai Krupauskienei, Daivai Vyšniauskaitei viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2015-01-25 apie 18.55 val., Rasų g. 24, Vilniuje, vairavo automobilį Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,90 prom., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, bei būdamas baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje padarymą. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir nurodė, jog jis su draugais stovėjo prie aikštelės, jis nuėjo paimti iš mašinos cigarečių, atsisėdo automobilio vairuotojo pusėje ir tuo metu atvažiavo patruliai. Jie iškvietė kelių policiją, davė kažką pasirašyti ir nutempė mašiną. Pareigūnai po 1,5 valandos liepė jam tikrintis girtumą. Jis buvo įsitikinęs, kad protokolas jam surašomas už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje. Ką jam sakė rašyti protokole, tą jis ir parašė. Jis davė automobilį naudotis draugui Baltarusijos piliečiui J. G., kuris ir atvažiavo tuo automobiliu į minėtą aikštelę.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. S. nurodė, kad automobilis yra jos, tačiau atidavė jį sūnui J. S., kuris tuo automobiliu ir naudojosi. Ji nežinojo, kad sūnui buvo atimta teisė vairuoti. Mašiną sūnui ji atidavė dar prieš tai. Sūnus gyvena atskirai, ir automobilį laiko atskirai.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. nurodė, kad 2015-01-25 įvykį prisimena, jis su draugais susitiko prie mašinos aikštelėje, buvo penkiese, kaip mašina atsidūrė aikštelėje, jis nematė. Jie stovėjo, rūkė, buvo atsirėmę į tą automobilį, jo variklis buvo išjungtas. Tada J. S. atsisėdo už vairo paimti cigarečių, privažiavo policija ir pakvietė vairuotoją prieiti, pasakė, kad vairuotoją užlaikys ilgai ir pasiūlė jiems važiuoti namo.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. Š. nurodė, kad seniai pažįsta J. S., tačiau jie nėra artimi giminaičiai. Tą vakarą jie susiskambino ir visi susitiko aikštelėje Rasų g. Ten stovėjo mašina Volvo, variklis įjungtas nebuvo. Jie buvo prie tos mašinos, atvyko policija, pradėjo aiškinti, kad J. S. vairavo mašiną, tačiau jis jos nevairavo, gal buvo atsidaręs dureles. Po to atvažiavo kiti policininkai ir likusiems draugams pasakė, kad eitų namo, nes čia viskas ilgai truks.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. nurodė, kad pažįsta J. S., tačiau jie nėra artimi giminaičiai. Tą vakarą jis ėjo į parduotuvę, ten yra kelias ir aikštelė, pamatė draugus – J. ir dar vieną draugą iš Baltarusijos, ir prie jų priėjo. Jie kalbėjosi prie automobilio, J. sėdėjo automobilyje. Tuo metu privažiavo pareigūnai ir pasakė, kad J. vairavo, tačiau taip nebuvo. Turbūt pareigūnai taip pagalvojo todėl, kad J. sėdėjo mašinoje, vairuotojo vietoje. Su tuo automobiliu važinėdavo baltarusis draugas. Jis nematė, ar buvo tikrinimas J. blaivumas.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas J. J. nurodė, kad jie atvyko pagal kito patrulių ekipažo iškvietimą, jiems perdavė vairuotoją, kuris vairavo automobilį. Būna, kad pareigūnai, kurie sustabdo pažeidėją, neturi įgaliojimų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, neturi prietaisų blaivumui patikrinti, tada kviečiamas patrulių ekipažas, kuris nustato blaivumą ir surašo protokolą. J. S. neprieštaravo dėl blaivumo patikrinimo. Buvo tikrinama dėl vairavimo esant neblaiviam. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, neneigė vairavimo fakto, visur pasirašė. Jis pats vairavimo fakto nematė, nes atvyko pagal iškvietimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. P. nurodė, kad važiavo su kolega, pasuko į aikštelę, pamatė įtarimą sukėlusį automobilį, kuris važiavo prie žmonių kompanijos, vartojusios alkoholį. Kai jis su kolega privažiavo, pamatė, kad prie vairo sėdėjo jaunuolis, kuris išlipo ir paklaustas patvirtino, kad vartojo alkoholį. Tai buvo J. S. ir jis tikrai vairavo tą automobilį, gal nedaug, kelis metrus, jis su kolega matė, kaip vairuotojas privažiavo prie kompanijos ir parkavo automobilį. Tuomet buvo iškviesta kelių policija.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. V. nurodė, kad su kolega pamatė važiuojantį automobilį, važiavo jam iš paskos, jų akivaizdoje šis automobilis važiavo apie 10 metrų, vairuotojas išlipo, jis automobilyje važiavo vienas, atrodė neblaivus, todėl jie nutarė patikrinti. Vairuotojas prisipažino, kad yra neblaivus, jis neneigė, kad vairavo, vairuotojo pažymėjimo neturėjo, todėl jie iškvietė kitus pareigūnus. Jis gerai prisimena, kad J. S. tikrai vairavo tą automobilį.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame paaiškinime J. S. prisipažino dėl padaryto pažeidimo, labai gailėjosi, paaiškino, jog buvo išgėręs alaus ir tik norėjo priparkuoti automobilį.

Nors J. S. teismo posėdžio metu neprisipažino dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkotesterio kvito duomenimis, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai, jog jis nevairavo automobilio, o tik atsisėdo pasiimti cigarečių, prieštarauja jo pirminiams parodymams iš karto po įvykio, todėl laikytini jo pasirinkta gynybine taktika ir vertintini kritiškai. Be to, liudytojų R. A., K. Š. ir D. S. parodymai taip pat negali būti laikomi visiškai nešališkais, kadangi, kaip patys nurodė, jie su J. S. yra draugai. Tuo tarpu policijos pareigūnų duoti parodymai atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai.

Motyvuojamoji dalis

J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas), pažeidimo padarymo aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną socialiai pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, bei daro išvadą, kad J. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirtina nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijos ribose.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta transporto priemonės konfiskavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-445-562/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą visgi gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. N-575-2114-11)

Iš bylos medžiagos yra matyti, kad J. S. jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą padarė transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui – jo mamai G. S.. Iš suinteresuoto asmens parodymų teismo posėdžio metu yra matyti, jog G. S. atidavė automobilį naudotis savo sūnui J. S.. Pagrindo išvadai, kad pažeidimo padarymo dieną J. S. automobilį pasiėmė neteisėtai, pagal bylos duomenis, nėra, todėl automobilio savininkė buvo atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankio (automobilio Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 130 straipsniu, 286 straipsniu ir 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis