Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nepateikta, dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A., vykdydamas individualią veiklą t. y., būdamas darbdaviu 2021-06-01 nuo 8.00 val., iki 10.00 val., neužtikrino, kad A. E. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų pagalbiniu darbininku apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu R. A. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, nelegalus darbas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

7. Be paties R. A. prisipažinimo teismo posėdžio metu, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 3), nelegalaus darbo tyrimo akte aprašyta nelegalaus darbo tyrimo atlikimo eiga, bei jo metu nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (b. l. 4-5). R. A. savo paaiškinime nurodė, kad 2021-06-01 pranešė Sodrai dėl įdarbinimo, dėl buhalterės turimo nedarbingumo prieš dieną pranešti apie įdarbinimą negalėjo, o dėl padaryto pažeidimo gailisi. Teismo posėdžio metu apklausta A. M., teikianti finansinės paslaugas individualią veiklą vykdančiam R. A., paaiškino, kad 2021-05-26 sudaryta darbo sutartis, kuria darbuotojas įdarbintas nuo 2021-06-01, tačiau dėl 2021-05-31 patirtos kojos traumos, pamiršo pateikti duomenis apie naujai priimtą darbuotoją (tesimo posėdžio metu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2021-05-30 ji patyrė traumą (pėdos raiščių plyšimą. Teismo posėdžio metu apklausytas A. E. nurodė, kad 2021-05-26 pasirašė darbo sutartį, pradėjo dirbti 2021-06-01 nuo 8 valandos ryto, inspekcijos darbuotojai atvyko apie 9 valandą ryto, tačiau jis net nežinojo, kad apie jo įdarbinimą nepranešta valstybinėms institucijoms; nustebo, kad nebuvo įdarbintas, tačiau tą pačią dieną jau buvo pranešta Sodrai; šuo metu vis dar dirba įmonėje po 4 valandas.

8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2021-06-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo pranešta apie A. E. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), tačiau šis asmuo (duomenys neskelbtini) įdarbintas dar tą pačią dieną – 2021-06-01, 10 val. 44 min.(b. l. 22).

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad R. A. savo veiksmais – vykdydamas savo vadovaujamoje įmonėje nelegalų darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos paskyrimo

10. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis vadovaujamasi tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas (net ir minimalios), atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

13. Šiuo atveju R. A. padarytas pažeidimas – vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių. Taigi nelegalaus darbo pažeidimu daroma esminė žala darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl administracinės nuobaudos R. A. neskyrimo ar administracinės nuobaudos, nesusijusios su turtinio pobūdžio poveikiu (įspėjimo), parinkimo.

14. Kita vertus, pažymėtina, kad būtina atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui (individualizavimui) turinčias įtakos aplinkybes.

15. Teisminėje praktikoje taip pat laikymąsi pozicijos, kad kai atlikus patikrinimą nustatytas tik vienas atvejis, kai apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, byloje pateikti įrodymai, kad VSDFV nedelsiant pranešta, net ir paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų proporcingumo reikalavimų. Todėl nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo anksčiau nebaustas už analogiškus pažeidimus, teigiamai charakterizuojamas, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą, nusižengimas nebuvo tyčinis, o duomenys VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą pateikti pavėluotai dėl aplaidžios klaidos, o ne nesiekiant nuslėpti ir nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (šiuo metu galiojanti to paties straipsnio 6 dalies redakcija) (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-24 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323-382/2018).

16. Nagrinėjamoje byloje susiklostė labai panaši situacija. R. A. su pažeidimu sutiko, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad R. A. nusižengimas nebuvo tyčinis, duomenys VSDFV teritoriniam skyriui apie A. E. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) kaip nurodė R. A., buvo pateikti pavėluotai dėl aplaidžios klaidos, kadangi jis buvo įsitikinęs, kad šiuos duomenis pateiks finansines paslaugas teikianti buhalterė, kuri to savalaikiai nepadarė dėl patirtos traumos (teismui pateikė duomenis, patvirtinančius traumos patyrimo laiką ir faktą). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, jog R. A. vykdomoje individualioje veikloje nuo 2017-09-08, kurioje iš viso dirba tik 3 darbuotojai (visi darbuotojai yra šeimos nariai), už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą (b. l. 41-42). Atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas atvejis apie nepranešimą VSDFV skyriui dėl įdarbinimo, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą (2021-06-01 nuo 8.00 val., iki 10.00 val.), be to, VSDFV pranešta apie A. E. įdarbinimą dar tą pačią dieną – 2021-06-01 (b. l. 22), šis darbuotojas įmonėj dirba iki šiol.

17. Teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Visuma išdėstytų aplinkybių vertinamos R. A. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios aplinkybės. Taigi šiuo atveju taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant „bauda ROIK 21136095367“).

Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Tauragės, Šilalės rūmus.