- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- AN2-323-382/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00178-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo pavaduotojos V. L., apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V., būdamas UAB „G.“ direktoriumi (darbdaviui atstovaujančiu asmeniu), 2018 m. liepos 13 d., apie 11.35 val., leido R. G. dirbti UAB „G.“ maisto išvežiotoju, apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu M. V. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu M. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – ir Institucija), atstovaujamas skyriaus vedėjo pavaduotojos V. L., prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir M. V. paskirti administracinę nuobaudą neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog negalima sutikti su skundžiamu nutarimu, kadangi M. V. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu M. V. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta 200 Eur bauda. Tokia nuobauda yra aiškiai neproporcinga M. V. padarytam nusižengimui.
Apeliaciniame skunde pažymėta, jog skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Institucijos nuomone, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimas yra nepagrįstas, M. V. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Taigi daroma išvada, kad administracinė nuobauda M. V. turėtų būti paskirta neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
M. V. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija tik M. V. paskirtos administracinės nuobaudos dydį. Kadangi ginčo dėl nusižengimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo M. V. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau už analogiškus administracinius nusižengimus baustas nebuvo, nedelsiant po nusižengimo nustatymo ėmėsi priemonių įdarbinti R. G., su juo sudarydamas rašytinę darbo sutartį ir apie įdarbinimą pranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, į tai, kad M. V. dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, jog, esant pagrindui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, M. V. skirtina mažesnė bauda negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo labai gailisi, taigi buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjo asmenybę pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie M. V. anksčiau padarytus tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, pažeidėjas dirba, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog nors M. V. ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už automobilio, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, vairavimą ir yra padaręs kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą, taip pat už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą nebaustas (b. l. 19–23). Apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Vis dėlto nagrinėjamu atveju toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos, kadangi atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas atvejis, kai apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, byloje pateikti įrodymai, kad darbo sutartis su R. G. sudaryta, VSDFV pranešta (b. l. 12–13, 30).
Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Nors nagrinėjamoje byloje teismas nustatė vieną M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esama ir kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, į kurias teismas privalo atsižvelgti. M. V. anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, M. V. teigiamai charakterizuoja tai, jog jis dirba, turi legalų pajamų šaltinį, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad M. V. nusižengimas nebuvo tyčinis, duomenys VSDFV teritoriniam skyriui apie R. G. įdarbinimą UAB „G.“, kaip nurodė M. V., buvo pateikti pavėluotai dėl aplaidžios klaidos, taigi nesiekiant nuslėpti ir nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti iš darbo sutarties kylančių prievolių darbuotojui ir valstybei. Taigi apygardos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pripažintina teisėta ir pagrįsta, o ją keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo pavaduotojos V. L., apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.