- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-264-198/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. K., G. K.
- Ieškovas
- UADB „Ergo Lietuva“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-825/2012 pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovams G. K. ir V. K. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą – 2 814,35 Lt; 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas G. K. 2009-08-04, kėsindamasis pagrobti Didžiojoje gatvėje, prie namo Nr. 29 stovėjusį automobilį MAN 8153, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo L. K. bei apgadino automobilį Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis MAN 8153 buvo draustas UADB „Ergo Lietuva“, todėl ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas jiems 2 814,35 Lt dydžio draudimo išmokų sumą. Ieškovas įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę kreipėsi į atsakovą G. K., reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmokų sumą. Nors Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas nusikaltimą padarė bei žalą sukėlė būdamas nepakaltinamas, tačiau atsižvelgiant į CK 6.268 str. 1 d. numatytą išimtį, kad ši norma netaikoma, kai žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, nes tokiu atveju civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės ir žalą padaręs asmuo tuomet turi atsakyti už padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš V. K. UADB „Ergo Lietuva“ naudai 2 814,35 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 464,24 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš V. K. 22,06 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, jog buvo nustatyta, kad žalą padaręs G. K. žalos padarymo metu buvo nepakaltinamas, tačiau nebuvo civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu. 2009 m. lapkričio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87 (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad G. K. nusikaltimo padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, epizodine, su progresuojančiu defektu eiga, nusikaltimo padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, dėl savo psichikos sutrikimų visiškai nesuprato savo nusikalstamos veikos pobūdžio bei negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl teismas darė išvadą, jog nėra G. K. kaltės ir jis neatsako už padarytą žalą. Žalos padarymu metu G. K. gyveno su atsakove motina V. K.. Nors atsakovė teigė apie sūnaus ligą sužinojusi tik po įvykio, tačiau teismas įvertinęs, kad atsakovė turi aukštesnįjį išsilavinimą bei kad nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. birželio 10 d. ir nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2009 m. liepos 7 d., G. K. buvo gydytas Kėdainių ligoninės psichiatrijos skyriuje, konstatavo, jog būdama pakankamai rūpestinga ir atidi atsakovė privalėjo pasirūpinti, kad G. K. būtų pripažintas neveiksniu ar imtis kitokių priemonių, kad atsirastų galimybė išvengti galimo žalos atlyginimo. Kadangi atsakovė to nepadarė, teismas, vadovaudamasis CK 6.268 straipsnio 4 dalimi, G. K. padarytą žalą, taip pat 5 proc. palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės V. K.. Įvertinęs, jog žalos asmens sveikatai ar gyvybei nebuvo padaryta, teismas ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovo G. K. atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą ir UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atmesti. Apeliantė nurodė, kad nors sūnus G. K. gyveno kartu su apeliante, tačiau apie jo psichikos būklę V. K. sužinojo tik po įvykio ir žalos padarymo. G. K. gydę gydytojai medicininiuose dokumentuose neįvertino ir nekėlė klausimo dėl jo neveiksnumo, kad kyla grėsmė jam pačiam ir aplinkiniams. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad sūnui G. K. 2009 m. gegužės mėnesį prasidėjo nemiga, skrandžio skausmai, jam buvo išrašyti vaistai. Apeliantė teigė maniusi, kad nemiga atsirado dėl didelės įtampos darbe, taip pat nurodė, kad sūnus yra gulėjęs psichiatrijos skyriuje dėl šizofrenijos. V. K. nurodė, kad Kėdainių priminio sveikatos priežiūros centro medikų komisija nustatė, jog apeliantė serga pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo epizodu, todėl šiuo metu rūpintis sūnumi negali. Nors pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė privalėjo pasirūpinti, jog sūnus G. K. būtų pripažintas neveiksniu ar imti kitokių priemonių, kad būtų išvengta žalos atsiradimo, tačiau apeliantė pažymėjo, kad sergant vidutinio sunkumo depresija rūpestingumas ir sumanumas yra mažas, ypatingai mažas ligos požymių suvokimas. Kadangi apeliantė nuo 2006-10-31 yra įrašyta į psichikos sveikatos konsultacinę grupę dėl pasikartojančių depresijos epizodų, ji pažymėjo, jog neturėtų atsakyti už sūnaus padarytą žalą pagal LR CK 6.268 str. 4 d.
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą – apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Dėl 2009-08-04 įvykio Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009-12-16 nutartimi konstatavo, kad atsakovas G. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis nėra atsakingas pagal CK už padarytą pavojingą veiką. LR CK numato, kad jei žala padaryta asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų ar jų valdyti dėl psichinės ligos, tokiais atvejais žalos atlyginimas gali būti priteistas iš kartu su šiuo asmeniu gyvenančio jo sutuoktinio, tėvų ar pilnamečių jo vaikų, kurie žinojo apie žalą padariusio asmens būklę. Nors apeliantė nurodė nežinojusi apie sūnaus ligą, tačiau 2009 m. apklausiama liudytoja apie eismo įvykį, ji nurodė, kad sūnus nuo 2008 metų serga paranoidine šizofrenija. Apklausiama baudžiamosios bylos metu apeliantė teigusi, kad bijo sūnų palikti vieną, šis ne kartą su rūbais yra įšokęs į upę, sūnus nuolat jautė baimę, jam vaidendavosi, jo elgesys neprognozuojamas, taigi apeliantė žinojo apie neprognozuojamą sūnaus elgesį, keliantį pavojų sau ir kitiems. Atsakingas ir rūpestingas artimas šeimos žmogus negalėjo nepastebėti tokio šeimos nario elgesio, turėjo žinoti ligos diagnozę. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodomas susirgimas depresiniu sutrikimu neapriboja atsakovės civilinio veiksnumo, ji nėra pripažinta neveiksnia, todėl gali įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Diagnozuotas depresinis sutrikimas netrukdo orientuotis, dirbti, būti ekonomiškai savarankiškam, sąmoningai vertinti savo veiksmus, suprasti jų reikšmę ir numatyti padarinius. V. K. yra diagnozuoti sutrikimai, o ne psichinė liga. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta pažyma konstatuoja atsakovės būklę jau po civilinės bylos išnagrinėjimo, o tai negali būti įrodymas, liudijantis atsakovės būklę iki ir po 2009-08-04 įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1. p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos medžiaga, taip pat baudžiamosios bylos Nr. 1-335-188/2009 duomenimis nustatyta, kad G. K. 2009 m. rugpjūčio 4 d. pasikėsino pagrobti automobilį MAN 8153, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, kadangi sukėlė eismo įvykį ir palikęs automobilį pabėgo. Eismo įvykio metu buvo sužalotas L. K., apgadintas automobilis MAN 8153, taip pat priešais važiavęs automobilis AUDI COUPE. Transporto priemonės MAN 8153 valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta UADB „Ergo Lietuva“ (b. l. 7), todėl dėl eismo įvykio patirtos žalos į ieškovą UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi L. K. (b. l. 19) bei AUDI COUPE savininkė L. S.. UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo 2 814,35 Lt dydžio išmoką (b. l. 14-15, 22-23). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009-12-16 nutartimi konstatavo, kad atsakovas pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką bei žalą sukėlė būdamas nepakaltinamas (b. l. 8).
Draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalą asmuo (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p.). CK 6.268 str. 1 d. nurodo, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. K. buvo pripažintas eismo įvykio metu buvęs nepakaltinamas ir negalėjęs suprasti savo veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos iš atsakovo G. K. nepriteisė. Tačiau CK 6.268 str. 4 d. numato atsakomybę už savo veiksmų nesuprantančio, tačiau neveiksniu nepripažinto asmens padarytą žalą su juo kartu gyvenantiems sutuoktiniui, tėvams, pilnamečiams vaikams, kurie apie žalą padariusio asmens psichikos būklę žinojo, tačiau nesiėmė priemonių, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu, t. y. atsakomybės taikymui turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Apeliantė V. K. tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad sūnus G. K. nuo gimimo, t. y. 1986 metų, gyvena kartu su apeliante. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šią aplinkybę bei tai, kad atsakovė žinojo apie sūnaus ligą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pripažinti sūnų esant neveiksniu, žalą UADB „Ergo Lietuva“ priteisė iš atsakovės V. K..
Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija G. K. padarytos žalos ar jos dydžio, tačiau nurodo apie sūnaus G. K. ligą bei tai, kad sūnus kelia grėsmę sau ir aplinkiniams, sužinojusi tik po eismo įvykio. Šis apeliantės argumentas yra niekuo nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl G. K. veikos, V. K. nurodė, kad sūnus serga šizofrenija, atsakovė bijo jį palikti vieną, skambina kas 1-2 val., sūnus nuolat jaučia baimę, užmiršta įvykius, jo elgesys neprognozuojamas, G. K. iki įvykio du kartus gydytas dėl šizofrenijos. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė žinojo apie G. K. psichikos ligą bei apie tai, kad sūnus elgiasi neprognozuojamai, gali padaryti žalos sau ir kitiems, tačiau elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, kaip to reikalauja CK ir nesikreipė dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu. Dėl šios priežasties atsakovei V. K. kyla atsakomybė pagal CK 6.268 str. 4 d. už sūnaus padarytą žalą.
V. K. taip pat pažymi, kad ji pati serga pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, todėl negali būti sūnaus globėja ir neturėtų atsakyti už sūnaus padarytą žalą. Kaip matyti iš V. K. apklausos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, atsakovė G. K. sukelto eismo įvykio metu suvokė sūnaus ligos sunkumą ir jo neprognozuojamą elgesį, nepriklausomai nuo pačios atsakovės ligos. Depresinis sutrikimas savaime nereiškia asmens negalėjimo suvokti savo ar kitų asmenų veiksmų, nerūpestingumo ar sumanumo stokos. Apeliantė nepripažinta neveiksnia, ji dirba ir save išlaiko, todėl teismas daro išvadą, kad ji suprato sūnaus psichinę būklę esant sudėtingą ir privalėjo vykdyti pareigą, numatytą CK 2.10 str. 4 d. ir kreiptis dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu CPK XXVIII skyriaus antrojo skirsnio tvarka. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog V. K. negali būti neveiksnaus asmens globėja, neturi įtakos jos pareigai kreiptis dėl kartu gyvenančio šeimos nario pripažinimo neveiksniu, kadangi pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pareiškimas nereiškia, kad pareiškėjas automatiškai pripažįstamas neveiksnaus fizinio asmens globėju.
Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog egzistuoja visos sąlygos V. K. pareigai atlyginti G. K. padarytą žalą pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį: 1) G. K. buvo pripažintas nepakaltinamu ir nesupratęs savo veiksmų įvykio metu dėl psichikos ligos paranoidinės šizofrenijos; 2) V. K. patvirtina, kad jos sūnus G. K. gyvena kartu su ja nuo 1986 m.; 3) apeliantė V. K. žinojo apie sūnaus psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad G. K. būtų pripažintas neveiksniu.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.