- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 2-28-825/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Nina Frolovičeva
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovo, uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“, atstovui Ilonai Skaisgirienei, atsakovui, G. K., jo atstovui, advokatui Raimundui Gargasui, atsakovei, V. K., jos atstovei, advokatei Ninai Frolovičevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ naudai žalos atlyginimą - 2814,35 litų; 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo išlaidas.
Ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus bei paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas G. K. 2009 m. rugpjūčio 4 d., kėsindamasis pagrobti Didžiojoje gatvėje, prie namo Nr. 29 stovėjusį automobilį MAN 8153, valstybinis numeris ( duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo L. K. bei apgadino automobilį Audi Coupe, valstybinis numeris ( duomenys neskelbtini). Transporto priemonės MAN 8153, valstybinis numeris ( duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovo. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 17 d. nurodo, kad transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę, dėl eismo įvykio patirtos žalos į ieškovą kreipėsi žalą dėl sveikatos sutrikdymo patyręs L. K., bei dėl automobilio Audi Coupe, valstybinis numeris ( duomenys neskelbtini) apgadinimo žalą patyrusi L. S.. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas jiems 2814,35 litų dydžio draudimo išmokų sumą. Ieškovas įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę kreipėsi į atsakovą G. K., reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmokų sumą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas nusikaltimą padarė bei žalą sukėlė būdamas nepakaltinamas, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 str. 1 d. numatytą išimtį, kad ši norma netaikoma, kai žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, nes tokiu atveju civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės ir žalą padaręs asmuo tuomet turi atsakyti už padarytą žalą pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnį, atsakovas privalo draudikui sugrąžinti dėl jo padarytos žalos išmokėtas draudimo išmokas.
Atsiliepimas
Atsakovas, G. K., su ieškiniu nesutiko ir palaikė savo atsiliepime išdėstytus motyvus bei jis bei jo atstovas paaiškino, kad jis yra neveiksnus, turi vairuotojo pažymėjimą ir jį turėjo jau prieš įvykį, bet nuo kada turi nepamena. Gyvena su mama V. K. ( duomenys neskelbtini), ir įvykio metu su ja gyveno.
Atsakovė, V. K., su ieškiniu nesutiko ir palaikė savo atsiliepime išdėstytus motyvus bei jos atstovė paaiškino, kad jai žinoma, ką sūnus padarė. Baudžiamoje byloje dalyvavo kaip liudytoja. Realiai įvykio nematė. G. K. jos sūnus ir visą laiką gyvena kartu su ja nuo 1986 m., adresu ( duomenys neskelbtini). Ligos nesuprato ir negali nustatyti kada jam pasidarė blogai. Jam 2009 m. gegužės mėnesį prasidėjo nemiga, skrandžio skausmai. Kreipėsi pas gydytojus, išrašė vaistus nuo nemigos. Į įskaitą užrašė po teismo diagnozės, kurią nustatė Panevėžio medikai. Iki įvykio nei grupė, nei diagnozė jam nebuvo nustatyta. Iki įvykio rimto gydymo nebuvo. Kai jis nepaėjo, brolis jį nuvežė į ligoninę, prieš mėnesį iki įvykio, nes jis mėnesį nemiegojo. Galvojo, kad jam blogai su skrandžiu ir nemiga nuo įtampos, nes jis dirbo „Elbeko“ suvirintoju ir mokėsi Kėdainių kolegijoje. Knygas skaitydavo, mokėsi, gerai dirbo. Mokyklą baigė su padėka. Po įvykio policija jį sulaikė. Iki 2009 m. gruodžio 16 d. įvykio apie sūnaus psichinę būklę nežinojo. Sūnus gulėjęs psichiatrijos skyriuje prieš įvykį ir po įvykio, su diagnoze, lyg tai, šizofrenija. Yra vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbo profesijos mokytoja ir dėstė statybos praktiką Kėdainių profesinio rengimo centre.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl žalos atsiradimo aplinkybių, kas ją padarė, jos dydžio, ginčo nėra.
Pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai neveiksniu, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalą padaręs G. K. baudžiamojoje byloje yra pripažintas nepakaltinamu, tačiau žalos padarymo metu jis nebuvo civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu. G. K. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl nėra jo kaltės ir jis neatsako už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 straipsnyje yra nustatytos specialiosios teisės normos, numatančios galimybę atlyginti tokių asmenų padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų atsakomybės už žalą pagrindas yra jų pačių kaltė. Įstatymo nuostata šiuo atveju yra ta, kad kartu su psichikos liga sergančiu asmeniu gyvenantys jo artimieji turi būti rūpestingi. Pripažinus psichiškai nesveiką asmenį neveiksniu, pareiga atlyginti jo padarytą žalą tenka globėjui ar prižiūrinčiai institucijai, tuo tarpu nepasirūpinus, kad toks asmuo būtų pripažintas neveiksniu, atsirastų galimybė išvengti galimo žalos atlyginimo. Dėl to įstatymo normoje nurodytų asmenų nepasirūpinimas, kad psichikos ligonis būtų pripažintas neveiksniu, gali būti pagrindas įpareigoti juos atlyginti psichikos ligonio padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalies normos dispoziciją teismas gali priimti tokį sprendimą, nustatęs, kad šie asmenys dar iki žalos padarymo žinojo ir suvokė asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu.
Pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalį gali atsirasti esant šioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1-335-188/2009 137 – 140 lapai) pripažino, kad G. K., būdamas nepakaltinamas, 2009 m. rugpjūčio 4 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį priverstinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
2009 m. lapkričio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87 TPK-121 (baudžiamosios bylos Nr. 1-335-188/2009 105 – 106 lapai) konstatuota, kad G. K. nusikaltimo padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, epizodine, su progresuojančiu defektu eiga, nusikaltimo padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, dėl savo psichikos sutrikimų visiškai nesuprato savo nusikalstamos veikos pobūdžio bei negalėjo valdyti savo veiksmų.
Teismas daro išvadą apie tai, kad žalą padarė G. K., kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, o kadangi teismo medicinos ekspertizės akte (baudžiamosios bylos Nr. 1-335-188/2009 105 – 106 lapai) yra neginčijami duomenys apie G. K. psichikos būklę iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. įvykio, spręsti klausimą dėl psichiatrinės ekspertizės šiuo klausimu atlikimo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 212 straipsnis) nėra būtinumo.
Teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, kad žalos padarymu metu gyveno kartu, t.y. žalą padaręs asmuo G. K. gyveno su atsakove motina, V. K.. Tai patvirtinama ir pažyma apie asmens duomenimis (civilinės bylos 6 lapas), kurioje nurodoma, kad G. K. deklaravo gyvenamąją vietą adresu ( duomenys neskelbtini), tiek baudžiamosios bylos duomenimis (baudžiamosios bylos Nr. 1-335-188/2009 82 lapas). Tai patvirtina ir atsakovės V. K. apklausa baudžiamojoje byloje ((baudžiamosios bylos Nr. 1-335-188/2009 134 lapas).
Teismas daro išvadą apie tai, kad žalos padarymo metu atsakovė V. K. gyveno kartu su G. K..
Atsakovė V. K. teigė, kad apie G. K. psichikos būklę sužinojo tiktai po įvykio, t. y. po žalos padarymo; iki to laiko G. K. gydę gydytojai medicininiuose dokumentuose neįvertino ir nenurodė, kad G. K. įtariamas tokiu sunkiu psichikos sutrikimu, dėl kurio kyla reali grėsmė jam pačiam ir aplinkiniams; gydytojai nekėlė klausimo dėl G. K. pripažinimo neveiksniu. Bylos duomenimis duomenys apie G. K. ligą atsakovei V. K. turėjo tapti žinomi dar prieš 2009 m. rugpjūčio 4 d. įvykius, nes iki to laiko jis du kartus, nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. birželio 10 d. ir nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2009 m. liepos 7 d., buvo gydytas Kėdainių ligoninės psichiatrijos skyriuje. Tiek pakankamas laikas nuo paskutinio gydymo 2009 m. liepos 7 d. ligoninėje iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. įvykio, tiek atsakovės V. K. išsilavinimas, kaip ji nurodė pati aukštesnysis, leidžia teigti, kad būdama pakankamai rūpestinga ir atidi atsakovė privalėjo pasirūpinti, kad G. K. būtų pripažintas neveiksniu ar imtis kitokių priemonių, kad atsirastų galimybė išvengti galimo žalos atlyginimo.
Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (civilinės bylos 7 lapas) nustatyta, kad automobilio MAN 8153, valstybinis numeris ( duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomojo draudimo sutartimi. 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi (civilinės bylos 8 - 11 lapai) Kėdainių rajono apylinkės teismas nustatęs, kad G. K. 2009 m. rugpjūčio 4 d., apie 11.45 val., pasikėsino pagrobti Kėdainių mieste, Didžiojoje gatvėje, prie namo Nr. 29 stovėjusį 19711,87 litų vertės uždarajai akcinei bendrovei „Maritransas“ priklausantį automobilį MAN 8153, valstybinis numeris ( duomenys neskelbtini) su įvairių gėrimų kroviniu, kurio bendra vertė 8000 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi J. Basanavičiaus gatvėje Kėdainių mieste sukėlė eismo įvykį ir palikęs automobilį, pabėgo, nutarė pripažinti, kad G. K., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį priverstinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje (civilinės bylos 12 lapas) nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Viena iš jų, automobilis MAN 8153, valstybinis numeris ( duomenys neskelbtini). Raštu (civilinės bylos 13, 21 lapai) nustatyta, kad ieškovas atsakovui buvo pareiškęs pretenziją. Raštu (civilinės bylos 14 lapas) nustatyta, kad ieškovas informavo K. L. kokio dydžio draudiminę išmoką jis gali gauti. Jame nurodoma, kad 260,00 litų jam išmokama dėl traumos ir nedarbingumo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos dydis. Visa nurodyta suma L. K. sumokėta (civilinės bylos 15 lapas). Apmokėtos sumos pagrįstos pateiktais dokumentais (civilinės bylos 16 - 20 lapai). Raštu (civilinės bylos 22 lapas) nustatyta, kad ieškovas informavo L. S. kokio dydžio draudiminę išmoką ji gali gauti. Visa nurodyta suma L. S. sumokėta (civilinės bylos 23 lapas). Apmokėtos sumos pagrįstos pateiktais dokumentais (civilinės bylos 24 - 31 lapai).
Nagrinėjamoje byloje figūruoja specialus subjektas – nepakaltinamas asmuo, kuris, būdamas minėtos būsenos, padarė įstatymo uždraustą veiką. Atsakomybė už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas G. K., nors sirgo psichikos liga, dėl kurios jis reikšmingu nagrinėjam ginčui įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nebuvo pripažintas neveiksniu. Tokiu atveju jis už padarytą žalą neatsako (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 str. 1 d.). Tačiau šio straipsnio antroji dalis įtvirtina pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės išimtį, suteikiančią teismui teisę spręsti, ar taikyti civilinę atsakomybę savo nuožiūra tuo atveju, kai žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei. Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad atsakovas G. K. 2009 m. rugpjūčio 4 d. būtų padaręs žalą asmens sveikatai ar gyvybei, nėra, todėl ieškinio dalis dėl žalos priteisimo iš atsakovo G. K. atmestina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra pagrįstas dalyje, todėl tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, 464,24 litai (84 + 380,24 = 464,24, kur 84 litai žyminio mokesčio, 380,24 litų kelionių išlaidų) bylinėjimosi išlaidų (b.l. 4, 75, 76, 99) priteisiama iš atsakovės, V. K. (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 96 str. iš atsakovės, V. K., priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Priimti galutinį sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. K., a.k. ( duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, įmonės kodas 110012799, 2814,35 (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiolika litų 35 ct.) litų žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. K., a.k. ( duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, įmonės kodas 110012799, 464,24 (keturis šimtus šešiasdešimt keturis litus 24 ct) litus bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. K., a.k. ( duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, įmonės kodas 110012799, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. K., a.k. ( duomenys neskelbtini) valstybei 22,06 (dvidešimt du litus 6 ct) litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), įmokos kodas 5660.
Baudžiamąją bylą Nr.1-335-188/2009 grąžinti pateikėjui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.