Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio AVPK viršininko 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti Panevėžio AVPK Panevėžio r. PK KPS vyresnįjį tyrėją J. B. iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininko R. V. tarnybinį pranešimą, kuriame jis pranešė, jog 2014 m. sausio 22 d. (originale nurodyta klaidinga data – „2013-01-22“) apie 13 val. Panevėžyje, A. Jakšto g. 1 prie Panevėžio sporto rūmų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo patikrintas automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis Panevėžio AVPK. Automobilį vairavo Panevėžio r. PK KPS vyresnysis tyrėjas J. B., o kartu važiavo Panevėžio r. PK KPS tyrėja V. R. Patikrinus automobilį prie automobilio priekinės sėdynės rastas raudonos spalvos polietileninis maišelis, kuriame buvo 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 20 pakelių cigarečių „Fect“ su baltarusiškomis banderolėmis. 2014 m. sausio 22 d. J. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 2 dalį „akcizais apmokestintų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 1 l.). Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2014 m. kovo 24 d. surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad J. B. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, ir dėl to pasiūlyta atleisti jį iš vidaus tarnybos (b. l. 15-24). Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, Įsakymu 2014 m. kovo 25 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 14). Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi J. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 583 eurų baudą su 50 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis konfiskavimu (b. l. 125-127).

Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto (bylai aktuali 2013 gruodžio 17 d. akto redakcija, kuria vadovaujamasi byloje, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas kaip savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindo turinys atskleistas Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje pateiktas sąvokos ,,Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šį išaiškinimą, pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Teisminėje praktikoje aiškinant ir taikant Statuto 2 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, laikomasi pozicijos, kad pareigūno vardo pažeminimas yra sietinas su tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė įvykdžius tam tikrą veiką (veikimą ar neveikimą), priešingą teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams; ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti. Minėtos pasekmės nustatomos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, ko visuomenė tikisi iš pareigūnų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas ir vertinamas viešai, kaip ir tai, ar tai įvyko pareigūnui atliekant ar neatliekant tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo ar neturėjo jo statusą atitinkančius atributus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-252-11).

Atsakovas Tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatė ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 22 d. apie 13 val. Panevėžyje, A. Jakšto g. 1, tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, specialiuoju automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 5 blokus (50 pakelių) kontrabandinių cigarečių ir buvo sulaikytas Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. J. ir Panevėžio AVPK Vidaus tyrimo poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. Ž. (22 b. l.). Konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai buvo padaryti sąmoningais ir apgalvotais tyčiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų jiems atliekant tarnybines pareigas; policijos pareigūnas J. B. turėdamas pareigą išsiaiškinti teisės pažeidimus padariusius asmenis ir užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, pats atliko tokius veiksmus, kurie akivaizdžiai nesuderinami su policijos pareigūno statusu, žinodamas, kad akcizais neapmokestinamų cigarečių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas yra draudžiamas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiam teisės pažeidimui užkirsti, priešingai tuo naudojosi piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, gabeno akcizais apmokestinamas prekes tarnybos specialiuoju automobiliu. Tokie priešingi teisei veiksmai įvertinti kaip akivaizdžiai priešingi įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūnų tikslams, uždaviniams (b. l. 20). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą ir pažemino pareigūno vardą (b. l. 22).

Pareiškėjas teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, parengta visapusiškai neįvertinus esminių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Mano, kad atsakovas neįrodė pareigūno vardo pažeminimo sudėties – jo kaltės, tai yra, pareiškėjas nesuprato, kad neteisėtai gabena akcizines prekes, manė, kad maišelyje yra detalės automobiliui, nes maišelis buvo nepermatomas ir užrištas, dėl ko nenumatė ir negalėjo numatyti akivaizdžiai žalingų tokio veikimo pasekmių.

Byloje pateiktais duomenimis bei šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2014 m. sausio 22 d. apie 13 val. Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. J., kartu su Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiuoju tyrėju D. Ž., prie Sporto rūmų, A. Jakšto g. 1, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje patikrino automobilį „Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Panevėžio AVPK Panevėžio rajono policijos komisariatui, kurį vairavo J. B., o šalia sėdėjo pareigūnė V. R. Patikrinus minėtą automobilį, salono viduje rastas raudonos spalvos plastikinis maišelis, o jame 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 20 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Iš R. J. 2014 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo ir teismo posėdyje teiktų jo paaiškinimų nustatyta, kad R. J. kartu su vyriausiuoju tyrėju D. Ž.prie Sporto rūmų, esančių A. Jakšto g. 1, vyko patikrinti Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje disponuotą informaciją, kad J. B. 2014 m. sausio 22 d. galimai važiuos pasiimti kontrabandinių cigarečių. Byloje nustatyta, kad šį patikrinimą filmavo pareigūnas D. Ž. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovui tarnybinio patikrinimo metu buvo perduota Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus disponuota vaizdo medžiaga, kurioje buvo nufilmuoti J. B. veiksmai iki jo vairuoto tarnybinio automobilio prie Sporto rūmų esančioje aikštelėje patikrinimo.

Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo medžiagą apie Sporto rūmų aikštelėje pareiškėjo patikrinimo aplinkybes (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 104 l.) nustatyta, kad laikmenoje „J.B. patikrinimas 2014-01-22“ yra du vaizdo įrašai – Nr. M2U00135 (2 min. trukmės) ir Nr. M2U00136 (1.30 min. trukmės). Vaizdo įraše Nr. M2U00135 matyti, kad prie J. B. prieina civiliais drabužiais apsirengęs asmuo (nustatyta, kad pareigūnas R. Juška). Girdisi, kad R. J. prisistato. J. B. atsako, kad suprato. R. J. paprašo atidaryti automobilio bagažinę, ją apžiūri, paskui paprašo atidaryti automobilio saloną. Girdisi, kad J. B. su R. J. kalbasi, tačiau dėl variklio garso negalima suprasti žodžių. Vaizdo įraše Nr. M2U00136 matyti, kaip J. B. iš savo vairuoto automobilio priekio paima raudonos spalvos plastikinį maišelį, per kurį gerai persišviečia cigarečių pakeliai, ir jį paduoda policijos pareigūnui R. J. Teismo vertinimu, šiame vaizdo įraše aiškiai matomi cigarečių pakeliai paneigia J. B. teiktus paaiškinimus, jog jis nežinojo, kad maišelyje yra ne detalė automobiliui, o kontrabandinės cigaretės, nes maišelis buvo nepermatomas. Aplinkybę, kad J. B. turėto raudono plastikinio maišelio viduje buvę cigarečių pakeliai gerai matėsi, patvirtino ir J. B. sulaikęs policijos pareigūnas R. J., bei kartu su juo buvęs ir įvykį filmavęs pareigūnas D. Ž. Tokius pareiškėjo paaiškinimus teismas vertina kaip siekį išvengti griežtos atsakomybės. Be to teismas atsižvelgė į pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu teiktus nenuoseklius paaiškinimus: 2014 m. sausio 22 d. pirminiame savo paaiškinime (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 53 l.) pareiškėjas nurodė, kad savaitgalį buvo susitikęs su savo sesers vyru N. Š., kuris paprašė jo nuvažiuoti pas bendrą pažįstamą R. R. ir jam (N. Š.) paimtų kažkokį daiktą. Kas tai per daiktas N. Š. J. B. nepaaiškino. J. B. minėtame paaiškinime tikino, kad nematė ir nežinojo, kas yra iš R. R. automobilio paimto maišelio viduje. Tuo tarpu 2014 m. sausio 28 d. paaiškinime J. B. (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 4 l.) jau nurodo, kad 2014 m. sausio 18 d. buvo išvykęs į Vilnių. Būdamas Vilniuje kalbėjo su sesers vyru N. Š., kuris jo paprašė iš jų bendro pažįstamo R. R. paimti automobilio detales, apie kurias pareiškėjas nieko nekalba pirminiame savo paaiškinime. Vertintina, kad šios aplinkybės, taip pat atsakovo tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkio D. V. paaiškinimai apie automobilio AUDI A6 detales; taip pat atliktą automobilio AUDI A6 detalės (pusašio) apžiūrą (palyginimą su 5 cigarečių blokais) (tarnybinio patikrinimo medžiaga, 86, 87, 92-94 l.), paneigia J. B. versiją apie jo nurodytą cigarečių pakuotės sumaišymą su automobilio detale.

Pažymėtina, kad atsakovas, konstatuodamas pareiškėjo neteisėtus veiksmus, rėmėsi ir Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus disponuota vaizdo medžiaga („vaizdo įrašas J. B. 2014-01-22 (kopija)“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 104 l.). Nors peržiūrėjus šį vaizdo įrašą ir matyti, kaip iš Sporto rūmų išėjęs J. B., atidaręs priešais stovinčio automobilio galines kairiosios pusės dureles, paima raudoną plastikinį maišelį, per kurį aiškiai persišviečia cigarečių pakeliai, ir šį paketą įdeda į tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekį, tačiau nepavykus nustatyti kokiu pagrindu ir kas darė šį vaizdo įrašą, t.y. ar duomenys, užfiksuoti įraše gauti teisėtais būdais (šios aplinkybės nenustatė ir Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą), sprendžia, kad šis įrodymas negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu ir vertinamas kartu su kitais įrodymais. Tačiau, net ir pripažinus šį įrodymą netinkamu, įvertinus byloje nustatytus duomenis, konstatuojama, kad netinkamas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri laikytina skundžiamo Įsakymo motyvuojamąja dalimi. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu gabeno 5 blokus (50 pakelių), pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepažymėtų Lietuvos Respublikoje patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, pagrįstai ir teisėtai atsakovo buvo įvertintas kaip tarnybinis pažeidimas, pasireiškęs policijos pareigūno pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkte (gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti daromai nusikalstamai veikai ar kitam pažeidimui, pranešti apie tai policijos įstaigai) nevykdymu, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.12, 4.28, 4.29 reikalavimų, įpareigojančių policijos pareigūną saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei; nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai; vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims; naudotis tomis pačiomis pilietinėmis teisėmis kaip ir kiti asmenys, nepaisymu. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, be to, ir eilę metų dirbęs ne tik Panevėžio AVPK Panevėžio r. KPS vyresniuoju tyrėju bet ir Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, geriau negu bet kuris kitas asmuo privalėjo suvokti, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, yra teisės pažeidimas, tačiau jis ne tik kad neužkirto kelio pažeidimui, bet pats padarė teisės pažeidimą. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (žr., pvz., 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-526/2013). Taigi pareiškėjo ir jo atstovės argumentai, jog atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos buvo per skubus, kol nebuvo baigta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad aukščiau aprašyti pareiškėjo neteisėti veiksmai sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Nors administracinio teisės pažeidimo byla tarnybinio patikrinimo metu dar buvo neišnagrinėta, atliekant tarnybinį patikrinimą egzistavo visos sąlygos atriboti pareiškėjo padarytą policijos pareigūno vardą žeminančią veiką nuo neteisėtos veikos vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Sprendžiant, ar nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai gali būti vertinami kaip pažeminę vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantys Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes. Stojantis į vidaus tarnybą asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, be to, statutiniai pareigūnai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei. Taip vidaus tarnybos pareigūnai prisiima atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukštų tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartų laikymąsi. Pareiškėjas 1993 m. spalio 1 d. davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, prisiekė sąžiningai vykdyti šalies įstatymus ir viršininkų įsakymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 16 l.). Teismo vertinimu, pareiškėjo kaip policijos pareigūno kalta veika sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Policijos pareigūnas, kurio viena iš funkcijų, pagal kompetenciją reikalauti, kad kiti asmenys laikytųsi įstatymų, pats jų nesilaikydamas pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, taip pat pažeidžia sąžiningumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, akivaizdžiai žemina policijos padalinį, kuriame tarnauja, bei sąžiningai tarnaujančius pareigūnus, griauna visuomenės pasitikėjimą visa policijos sistema ir jos pareigūnais. Pažymėtina, kad pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų. Įvertinus teisės aktais pavestų funkcijų svarbumą ir visuomenės požiūrį į statutinius valstybės tarnautojus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo veiksmai kelia nepasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, ją kompromituoja, todėl, nustačius pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai yra nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi įstatymo numatyta teisinė pasekmė. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659-2012 ir kt.). Taigi, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti.

Statuto 56 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Pareigūno vardo pažeminimo faktas Panevėžio AVPK viršininkui, turinčiam įgalinimus atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, paaiškėjo 2014 m. kovo 24 d., kai buvo parengta tarnybinio patikrinimo procedūrą užbaigianti Tarnybinio patikrinimo išvada. Skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos buvo priimtas kitą dieną – 2014 m. kovo 25 d., t. y. nepažeidžiant Statute numatyto termino.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, daroma išvada, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl komisaro inspektoriaus J. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė. Pareiškėjo skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą Panevėžio apskrities VPK išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai reikalavimai iš ginčijamo Įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų tenkinti išvestinių skundo reikalavimų. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo ir dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.