Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. E. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei R. V. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo bei atsakovės R. V. priešieškinį ieškovei T. E. dėl 18000,00 litų pripažinimo bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas savo sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tarp šalių sudarytų sutarčių teisinio kvalifikavimo. Abi ginčo šalys iš esmės sutinka, kad sudaryti sandoriai išties yra preliminariosios sutartys. Konstatavo, kad minėti sandoriai negali būti pripažinti niekiniais vien nustačius, kad preliminariosios sutartys negali būti užtikrinamos rankpinigiais (LR CK 6.98 str. 2 d.). Pažymėjo, kad, analizuojant LR CK 6.165 str. pateiktą preliminariosios sutarties sampratą, preliminariojoje sutartyje negalima piniginė prievolė, o būtent prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Nurodė, kad preliminariosios sutarties užtikrinimas rankpinigiais draudžiamas. Teismas nustatė, jog preliminariųjų sutarčių pagrindu ieškovė perdavė atsakovei avansą, o šalis, sumokėjus avansą preliminariosios sutarties pagrindu ir vėliau nesusitarus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, nebent būtų nustatyta atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ji patyrusi tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl nesudarytos sutarties. Pažymėjo, kad atsakovės argumentai, jog sumokėtos avansinės sumos turėtų būti laikomos netesybomis (bauda) sukuria koliziją tarp avansinio mokėjimo ir netesybų institutų. 18000 Lt sumą pripažinus netesybomis, ji niekuo nebesiskirtų nuo rankpinigių, t.y. įgytų tris funkcijas: mo­kė­ji­mo; įro­do­mąją; už­tik­ri­na­mąją. Teismas nurodė iš esamų byloje duomenų negalėjęs nustatyti tikrosios šalių valios sandorio sudarymo metu, todėl pripažino, jog preliminariosiose sutartyse nurodytas sandoris neįvykęs, nes abi sutarčių šalys nesutarusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybių.

- vertindamas įrodymus, teismas visiškai neatsižvelgė, jog būtent ieškovė T. E. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį;

- sudarytose preliminariosiose sutartyse buvo numatytos sankcijos už atsisakymą parduoti ar pirkti butą ir šalys suprato, jog atsakovei atsisakius parduoti butą, ji privalės grąžinti ieškovei iš jos gautą pinigų sumą, o jeigu ieškovė atsisakys pirkti, neteks jau sumokėtos pinigų sumos ir dar turės tiek pat primokėti atsakovei;

- atsakovė priešieškiniu pagrįstai reikalavo pripažinti ieškovės avansu sumokėtą 18000 Lt sumą netesyboms, t.y. baudą, už tai, kad ji atsisakė pirkti butą (LR CK 6.71 str.), nes tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2006.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė (apeliantė) R. V., jos atstovas advokatas Vidas Peikštenis apeliacinį skundą prašė patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl tarp šalių dėl 2007 m. liepos 24 d., 2007 m. liepos 25 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarytų sutarčių teisinio kvalifikavimo, nes abi ginčo šalys sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendime padaryta išvada, kad minėti sandoriai, kurie šalių buvo įvardinti pirkimo – pardavimo sutartimis, išties yra preliminariosios sutartys dėl atsakovei priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo.

Esminis klausimas, kurį kelia apeliantė R. V., kad dėl pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties nesudarymo yra kalta ieškovė T. E., 2007-09-03 nepagrįstai atsisakiusi pirkti atsakovės butą, todėl ieškovės sumokėti 18000,00 Lt turi būti laikomi baudą už ieškovės įsipareigojimų nevykdymą ir palikti atsakovei.

Dėl piniginių mokėjimų pagal preliminarią sutartį.

Iš LR CK 6.165 str. pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes, kurios nustatomos pagal šalių valią ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams. Tokiu atveju teismui tenka kvalifikuoti įvardytą rankpinigiais mokėjimą kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą, jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 4 d., 2007 m. liepos 25 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6d. sudarydamos preliminariąsias sutartis numatė terminą, susitardamos, kad iki 2007 m. rugsėjo 1d. turi būti sutvarkyti visi buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentai (b.l. 5-7). Ieškovė T. E. 2007 m. liepos 4 d. perdavė atsakovei R. V. 3000 Lt (b.l. 5), 2007 m. liepos 25 d. perdavė 5000 Lt (b.l. 6), o 2007 m. rugpjūčio 6 d. perdavė dar 10000 Lt (b.l. 7). Iš viso per tris kartus T. E. R. V. perdavė 18000 Lt, o R. V. patvirtino šią pinigų sumą gavusi.

Iš sutarčių teksto matyti, kad atsakovės iš ieškovės gauti pinigai įvardijami rankpinigiais, nurodant, kad sumokėta pinigų suma yra išskaitoma ir bendros nekilnojamojo turto kainos. Šalys, nesudarius pagrindinės sutarties dėl atsakovės kaltės, numatė, kad ieškovei jos įmokėta suma būtų grąžinta dvigubai. Šalių susitarimas laikyti perduotus pinigus rankpinigiais ir reikalaujant LR CK 6.100 str. nustatytų pasekmių, prieštarauja įstatymo normai, draudžiančiai rankpinigiais užtikrinti preliminariąją sutartį (LR CK 6.98 str. 2 d.). Atsakovė priešieškiniu (b.l. 28-30) ir apeliaciniu skundu (b.l. 126-127) ieškovės T. E. sumokėtus pinigus prašo laikyti netesybomis (bauda). Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme tiek atsakovė, tiek jos atstovas nurodė, kad „viena šalis ketino parduoti, kita- pirkti butą, per tris kartus buvo sumokėtas avansas. Buvo sutarta, jei ieškovė nesumokės pinigų iki 2007 m. rugsėjo 1 d., tai avansu sumokėti pinigai atiteks atsakovei“. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuria apeliantė prašė vadovautis, R. V. 2007-11-06 paaiškinime patvirtino, kad T. E. per tris kartus jai davė 18000,00 Lt avanso; nurodė, kad 2007-09-02 vakare T. E. su vyriškiu atvežus dar 25000 litų ir T. E. pasiūlius likusių pinigų (20000 Lt) laukti iki 2007 m. gruodžio 1 d., su tokia sąlyga ji nesutikusi ir 2007m. rugsėjo pradžioje parašiusi T. E. žinutę, kad sumokėtų pinigus ir tuoj pirktų butą arba išsikraustytų; kadangi T. E. buto nebepirko, tai ji T. E. pasakiusi, kad pasilieka 3000 litų kaip nuostolius, o likusius grąžins, tačiau T. E. su tuo nesutiko. Apklausta 2008-05-30 R. V. iš T. E. gautas sumas (viso 18000 Lt) įvardino „rankpinigiais“, tačiau čia pat tvirtino, kad ji nevertė T. E. mokėti tokias dideles sumas, tačiau pastaroji sakė, „kad nori kuo greičiau atsiskaityti“, o jai (R. V.) buvę taip patogu, nes gautus pinigus ji panaudodavo kreditams dengti (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 91-92, 93-94). Apklausiama pirmos instancijos teisme R. V. paaiškino, kad pirmus 3000 litų T. E. jai davė kaip rankpinigius, kitą sumą, t.y. 5000 litų T. E. atvežė pati, nurodžiusi, kad „mažiau liks mokėti“, o trečiąją sumą, t.y. 10000 litų, ji paėmusi iš T. E. „kaip garantą“ , nes sutiko, kad T. E. įsikeltų į planuojamą pirkti butą (b.l.92-96).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir išsiaiškinusi tikrąja šalių valią, kolegija daro išvadą, kad ieškovė T. E. ir atsakovė R. V., sudarydamos 2007m. liepos 4 d. preliminariąją sutartį, ieškovės T. E. sumokėtus 3000 Lt laikė preliminariosios sutarties užtikrinimu, o sudarydamos 2007 m. liepos 25 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. sutartis, T. E. sumokėtus atitinkamai 5000 Lt ir 10000 Lt, laikė avansu.

Tokiu būdu, T. E. avansu sumokėti 15000 Lt šalims nesudarius pagrindinės sutarties dėl buto pirkimo, turi būti grąžinti ieškovei T. E. kaip be pagrindo atsakovės įgytas turtas pagal LR CK 6.237 str. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006).

Tuo tarpu 3000 litų, T. E. sumokėti R. V. kaip preliminariosios sutarties užtikrinimas, būtų negražintini tik tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ieškovė kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, tačiau kolegija kaip ir pirmos instancijos teismas, ieškovės kaltės dėl sutarties nesudarymo, nenustatė.

Dėl šalių kaltės, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Atsakovė R. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė dėl kurios šalies kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas konstatavo, kad preliminariosiose sutartyse nurodytas sandoris neįvyko, nes abi šalys nesutarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybių (b.l. 124). Su šiomis teismo išvadomis pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 4 d., 2007 m. liepos 25 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6d. sudarydamos preliminariąsias sutartis numatė terminą, susitardamos, kad iki 2007 m. rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti visi buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentai, tačiau kada arba iki kada turi būti sudaryta pagrindinė buto pirkimo –pardavimo sutartis, taip pat iki kurios datos pirkėja T. E. turi sumokėti visą 63000 Lt suma, šalys raštu nesusitarė (b.l. 5-7).

Nors atsakovė R. V. apeliacinės instancijos teisme aiškino, kad sutartyse nurodytas dokumentų sutvarkymas taip pat reiškė ir T. E. pareigą iki 2007-09-01 sumokėti likusius pinigus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Todėl atsakovei pareikalavus 2007-09-02 sumokėti likusią 45000 Lt sumą, o ieškovei nesumokėjus likusios buto kainos, negalima teigti, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Be to, preliminariojoje sutartyje šalims nenurodžius termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, pagrindinė sutartis galėjo būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo (LR CK 6.165 str. 3 d.), tačiau atsakovė R. V. patvirtino, kad T. E. 2007-09-02 nesumokėjus visos likusios pinigų sumos už parduodamą butą, ji įsižeidė, atsisakė tolimesnių derybų dėl buto pardavimo ir jau 2007m. rugsėjo 4 d. pareikalavo, kad T. E. išsikeltų iš jos buto, o 2007-09-26 sudarė preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo su kita pirkėja (b.l. 95-96).

Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta LR CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Nors apeliantė teigė, kad dėl pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo jai buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad su nauja pirkėja S. M. dėl to paties buto pardavimo susitarė dar neišsikrausčius T. E. ir butą pardavė už 65000 litų (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 63-64).

Dėl nurodytų motyvų atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str.1 d.1p.).

Iš atsakovės R. V. priteistina valstybei 16,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 132) apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės R. V. priteisti valstybei 16,22 Lt (šešiolika litų 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.